Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-190/2012

Teisėja Alberta Baltušytė Teisminio proceso kategorija: 1-57-2-00107-2010-6

2012 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir nubaustas 10 MGL (1300 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2003-02-19 iki 2009-05-14, būdamas direktoriumi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, registracijos vieta (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. nuostatą, kad „įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse laikomasi šių taisyklių“, būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, laikotarpyje nuo 2008-06-30 iki 2008-09-01, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal 2008-06-30 statybos rangos sutartį be numerio, sudarytą tarp užsakovo J. L. ir rangovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. A. G. dėl statybos remonto ir apdailos darbų adresu (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymui priimdamas iš J. L. pinigus juridinio asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, J. L. neišrašinėjo pateisinančių dokumentų –pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir tuo pažeidė 2005-08-12 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. K-240 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo ir apskaitos taisyklių“ I dalies 3 punkto nuostatą, kad „pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas (toliau kvitai) yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris, tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytus privalomus rekvizitus, patvirtinta prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą“, bei II dalies 5 punkto nuostatą, kad „kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau vadinama – atsakingas asmuo), o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui)“, 2008 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 28765,10 Lt įplaukų, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str.2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. turto.

Teismas, išanalizavęs kaltinamojo, liudytojų parodymus, specialistės išvadą, byloje surinktus įrodymus, juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatavo, kad kaltinamojo A. A. G. kaltė dėl to, kad jis, būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, pilnai įrodyta, kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 223 str. 1 d.

Dėl kaltinimo, kad sutarties vykdymui priimdamas iš J. L. pinigus juridinio asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, J. L. neišrašinėjo pateisinančių dokumentų -pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių ir tuo pažeidė 2005-08-12 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. K-240 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo ir apskaitos taisyklių“ I dalies 3 punkto nuostatą. A. A. G. pažymi, jog pagal 2008-06-30 sudarytą statybos remonto rangos sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti statybos remonto darbus J. L. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Už statybos remonto darbus 20 734,90 Lt gautas pinigines lėšas iš J. L., šio prašymu jis (A.A. G.) įnešė į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Teisme pateikti įrodymai patvirtina, kad pagal tarpusavyje surašytą aktą - balansą J. L. pripažino, kad liko skolingas už darbus 7165,10 Lt. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog J. L. pats atsisakė vykti pas įmonės buhalterę, o visus iš J. L. gautus už darbus ir skirtus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pinigus jis į įmonės kasą įnešė prašomas J. L. ir atsižvelgdamas į pastarojo užimtumą. Pinigų įnešimo į kasą kvitai buvo saugomi įmonėje, ir J. L. buvo informuotas, kad bet kada gali juos pasiimti, tačiau jokių tokių prašymų neišreiškė. Šis pažeidimas yra formalus, nes jis įmonės apskaitos neiškreipė, pajamų nenuslėpė, finansinė operacija atsispindi buhalterinėje apskaitoje ir žala nei biudžetui, nei kam nors kitam padaryta nebuvo. Toks formalus, anot A.A. G., pažeidimas, galėtų būti tik administracinės atsakomybės objektu, tačiau jis neturi ir negali turėti konkretaus inkriminuojamo nusikaltimo požymių (sudėties).

Dėl kaltinimo, kad 2008 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaityta 28765,10 įplaukų, tuo jis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. turto.

Skunde apeliantas teigia, jog pasirašant sutartį šalys žodžiu sutarė, kad medžiagas pateiks užsakovas J. L., bet kadangi pastarasis neturėjo transporto priemonės, užsakovas paprašė, kad jo išrinktas apdailos medžiagas bei kitas numatytas remonto darbams atlikti būtinas medžiagas, kaip fizinis asmuo, padėtų jam atvežti A.A. G.. Tuo tikslu J. L. įvairiais laikotarpiais A.A. G., kaip fiziniam asmeniui, perdavė dar 28 765,10 Lt, kurie buvo skirti J. L. prisiimtu įsipareigojimų vykdymui (medžiagoms, apdailos priemonėms ir kt. užpirkti). Už šiuos gautus iš J. L. pinigus A.A. G. pasirašė kaip fizinis asmuo ir visus juos panaudojo pagal J. L. nurodymus. Visi kvitai ir sąskaitos, perkant medžiagas ar paslaugas, buvo išrašomi J. L. vardu, mokėjimo šaltinis ir paskirtis buvo taip pat J. L. bei jo prisiimti įsipareigojimai, todėl jokio teisinio pagrindo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaityti šių lėšų (vienas kitam perduodamų pagal privatų atskirą susitarimą tarp fizinių asmenų) neturėjo.

Kadangi vėliau sutartis tarp šalių buvo nutraukta, užsakovui neapmokant įsiskolinimo, santykiai tarp šalių liko priešiški ir pasinaudodamas rašytinės sutarties dalyje neapibrėžtumu, privataus susitarimo dėl medžiagų atvežimo forma, bei turimais A.A. G. pakvitavimais, J. L. bandė civiline tvarka, o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavus - baudžiamojo proceso tvarka nustatyti A.A. G. kaltę, kad vėliau šiam galėtų pareikšti turtines pretenzijas. Tokie jo veiksmai, anot nuteistojo, sąlygoti noro ir ketinimo pasipelnyti.

Aplinkybę dėl susitarimo, kad medžiagas ir kitas būtinas paslaugas, susijusias su statybos remonto rangos sutartimi, apmoka užsakovas J. L. patvirtina ir visi surinkti šioje byloje įrodymai:

1) 2008-08-07 tarpusavyje pasirašytas aktas - balansas;

2) pateiktos PVM sąskaitos faktūros už pirktas medžiagas ar kitas paslaugas;

3) pažyma apie 2008 statybos darbų kainas UAB „(duomenys neskelbtini)“;

4) J. L. aktai - pakvitavimai apie individualų A.A. G. atsiskaitymą;

5) buvusios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės D. G. pateikti išrašai apie gautų pagal sutartį J. L. piniginių lėšų panaudojimą.

Taip pat kiti teismo posėdžių metu pateikti įrodymai.

Teismas, A.A. G. teigimu, netinkamai įvertino Specialisto išvadą. Ši išvada vertintina kritiškai, jos išvadų klaidingumą nulėmė neteisingai suformuluotą užduotyje nuostata kad visi gauti iš J. L. pinigai buvo priimami VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Ši nuostata grindžiama vieninteliais J. L. parodymais, kurie nėra nuoseklus ir aiškus, prieštaringi ir akivaizdžiai nesąžiningi, nes iš jų matyti, jog kartais net ir pats J. L. nesupranta, ar pinigai buvo skirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ar A.A. G.. Tačiau šios nuostatos netikrumą, anot apelianto, patvirtina rašytiniai įrodymai, kad visos medžiagos buvo perkamos užsakovo vardu, kad tarpusavyje už medžiagas ir darbus šalys vedė atskirą apskaitą, kad buvo susitarta tik dėl darbų kainos, o taip pat aplinkybė, kad toks susitarimas ir faktinių išlaidų priskyrimas užsakovui tenkino jį net 3 metus. Be to, tokia nuostata prieštarauja ir galiojančiam Lietuvos buhalterinės apskaitos įstatymui (6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 2 str. 1 d., 2 str. 18 d.). Netinkamai ir tendencingai suformulavus užduoties klausimus, nepagrįstai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskirti visi A.A. G. gauti iš J. L. pinigai bei J. L. skirti mokėjimo dokumentai ir tarpusavio fizinių asmenų atsiskaitymo pakvitavimai. Dėl klaidingai suformuluotų užduoties nuostatų tyrimo metu buvo prieita klaidingos išvados, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje 2008 metais neapskaityta 28 765,10 Lt įplaukų, gautų iš J. L.. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas norma, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, neteisingai atskleidė ir išaiškino šios normos turinį, neatsižvelgė į kitas šios normos turinį detalizuojančias normas bei netinkamai įvertino pateiktus įrodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu J. L. vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, čekiai bei fizinių asmenų J. L. ir A.A. G. tarpusavio aktai-pakvitavimai negali būti priskirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentams, nes pagal šiose dokumentuose pateiktus rekvizitus - ūkinės operacijos turinį jų negalima sutapatinti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat negalima ir kaip fiziniam asmeniui privačiai patikėto turto (piniginių lėšų) tapatinti ar priskirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turtui. Šios lėšos negali niekaip įtakoti ar keisti įmonės turto ar nuosavo kapitalo. Jos nėra patikėtos įmonei ir nesusijusios su pastarosios kokiais nors įsipareigojimais. Todėl konkrečiu atveju, jos pagrįstai nebuvo įtrauktos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų buhalterinę apskaitą ir jokių pažeidimų, sąlygojančiu, kad būtų negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turto, ar kuriais būtų padaryta žalą valstybei, nei juridinis asmuo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nei jis (A.A. G.) nepadarė.

Apeliantas atkreipia dėmsį į tai, jog apklausiamas teisme specialistas nesugebėjo tinkamai atsakyti į jo gynėjo pateiktus klausimus dėl įrodymų su analogiškais rekvizitų pažeidimais skirtingo vertinimo, dėl įstatymo normų sisteminio aiškinimo, dėl įrodymų tinkamumo ir specialistui suformuluotų klausimų objektyvumo. Ir nors, sprendžiant iš ilgų pauzių, ne visada pati teisėja suprasdavo specialistės atsakymų nuoseklumą ir išbaigtumą, nepagrįstai buvo atmestas jo gynėjo prašymas skirti papildomą ekspertizę byloje, tinkamai išsamiai suformuluojant klausimus.

Pažymėtina, anot A.A. G., ir tai, jog, nuo pradžių neigęs turįs medžiagoms skirtų išlaidų dokumentus, J. L., tik gynėjo klausinėjamas pripažino, kad medžiagų išlaidų dokumentus rinko, jei reikėtų pateikti bankui ir statybos išlaidų kontrolei. Ir nors po tokio prisipažinimo visiems tapo aišku, kad neįmanoma įtraukti į buhalterinę apskaitą dokumentų, jei užsakovas reikalauja šiuos dokumentus pateikti jam (kas pilnai atitiko nuteistojo aiškinimą apie susitarimą dėl išlaidų medžiagoms apmokėjimą ir ką patvirtino dokumentų perdavimo pakvitavimai), jam (A.A. G.) nepagrįstai ir neteisėtai inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 223 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. G. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas A.A. G. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. už aplaidų VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-06-30 iki 2008-09-01, t.y. už tai, kad tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą pagal 2008-06-30 statybos rangos sutartį be numerio, sudarytą tarp užsakovo J. L. ir rangovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. A. G. dėl statybos remonto ir apdailos darbų, sutarties vykdymui priimdamas iš J. L. pinigus juridinio asmens VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, J. L. neišrašinėjo pateisinančių dokumentų – pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, 2008 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 28765,10 Lt įplaukų, dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. turto.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo A.A. G. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

A.A. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir, kolegijos manymu, tinkamai įvertintais bylos faktiniais duomenimis: liudytojų J. L., V. B., specialistės K. L. parodymais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010-06-06 specialisto išvada Nr. 5-1/105 (t. 1, b.l. 30-48) bei kita rašytine medžiaga.

Nors tiek byla nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje A.A. G. teigė, jog pasirašant sutartį šalys žodžiu sutarė, kad medžiagas pateiks užsakovas J. L., bet užsakovas paprašė, kad jo išrinktas apdailos medžiagas bei kitas numatytas remonto darbams atlikti būtinas medžiagas, kaip fizinis asmuo, padėtų jam atvežti A.A. G.., o tuo tikslu J. L. įvairiais laikotarpiais A.A. G., kaip fiziniam asmeniui, perdavė dar 28 765,10 Lt, tačiau tokį jo teiginį paneigia aukščiau išvardinti įrodymai bei, kolegijos manymu, vertintina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojas J. L. apklausiamas teisiamajame posėdyje paneigė tokį žodinį susitarimą tarp jo ir A.A. G., kaip fizinio asmens, ir parodė, kad 2008-06-30 statybos rangos sutartį jis sudarė su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos A.A. G.. Pats (J. L.) pirko tik didesnius daiktus – vonią, boilerį, unitazą, kriauklę, radiatorius, dažus, plyteles, o visa kita buvo įskaičiuota į sąmatą, nes jis nenusimanė, kokios medžiagos reikalingos. Pinigus kaltinamajam jis mokėjo dalimis, dažniausiai - 5000 Lt, perduodamas pinigus jis pinigų perdavimo kvito iš kaltinamojo negaudavo, tik būdavo raštelis, pasirašytas kaltinamojo A.A. G.. Liudytojas patvirtino, jog A.A. G. medžiagas turėjo pirkti savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kad jis (J. L.) neprašė medžiagų pirkti jo vardu, nes jam to nereikėjo. Parodė, kad kaltinamasis jam perduodavo kai kuriuos medžiagų pirkimo čekius, jis jų paprašydavo, nes norėjo kontroliuoti procesą ir žinoti išlaidas, tačiau A.A. G. paprašytas pateikti sąskaitas-faktūras, vis išsisukinėdavo, sakydamas, kad pateiks vėliau ir tik prašydavo mokėti pinigus (t. 2, b.l. 151-160). Kolegijos vertinimu, šie liudytojo J. L. parodymai patvirtina nuteistojo tyčią siekiant gauti iš užsakovo (J. L.) pinigines lėšas, neapskaitant jų A.A. G. vadovaujamos bendrovės finansiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti minėto liudytojo parodymų patikimumu. Be to, jo parodymai atitinka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010-06-06 specialisto išvadą Nr. 5-1/105 bei šią išvadą rengusios vyriausiosios specialistės K. L. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje.

Taigi, kaip jau minėta aukščiau, A.A. G. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2010-06-06 specialisto išvada Nr. 5-1/105 Dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nustatyta, kad A. A. G., laikotarpiu nuo 2003-02-19 iki 2009-05-14, būdamas direktoriumi VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“, registracijos vieta (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 p. nuostatą, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, Lietuvos Respublikos 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 p. nuostatą, kad „įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse laikomasi šių taisyklų“, būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent, laikotarpyje nuo 2008-06-30 iki 2008-09-01, tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal 2008-06-30 statybos rangos sutartį be numerio, sudaryta tarp užsakovo J. L. ir rangovo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ A. G. dėl statybos remonto ir apdailos darbų adresu: (duomenys neskelbtini), sutarties vykdymui priimdamas iš J. L. pinigus juridinio asmens vardu, t.y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, J. L. neišrašinėjo pateisinančių dokumentų –pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių, tuo pažeidė 2005-08-12 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr.K-240 „Dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo ir apskaitos taisyklų“ I dalies 3 punkto nuostatą, kad „pinigų priėmimo kvitas ir pinigų išmokėjimo kvitas (toliau kvitai) yra grynųjų pinigų priėmimo ir išmokėjimo dokumentas, kuris tinkamai užpildytas ir turintis visus šiose taisyklėse nurodytas privalomas rekvizitus, patvirtinta prekių (paslaugų) pardavimo ar prekių (antrinių žaliavų ir pan.) pirkimo ūkinės operacijos įvykdymo faktą ir II dalies 5 punkto nuostatą, kad „ kvitai išrašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus. Kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą (toliau vadinama – atsakingas asmuo), o kitas atiduodamas klientui (pinigų mokėtojui ar prekę pristačiusiam asmeniui), 2008m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 28765,10 įplaukų, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str.2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkinės operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, dėl to negalima iš dalies nustatyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2008m. turto (t. 1, b.l. 30-48).

Apklausiama teisiamajame posėdyje, aukščiau minėtą išvadą rengusi specialistė K. L., atvirkščiai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ir aiškiai atsakydama į nuteistojo gynėjo, o taip pat į kitų proceso dalyvių užduotus klausimus, parodė, jog fizinio asmens vardu išrašyti mokestiniai dokumentai neturėjo būti įtraukti į juridinio asmens buhalteriją, tačiau pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju visi dokumentai turėjo būti išrašyti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne fizinio asmens vardu (t. 2, b.l. 151-160; 180-187).

Tai, jog A.A. G., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2008-06-30 iki 2008-09-01 aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą patvirtina ir liudytojas V. B., buvęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, kuris pažymėjo, kad nustatė, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga kreditoriams, tarp kurių didžiausias – J. L.. Todėl bankroto administratorius paprašė ir Vilniaus apygardos teismas patvirtino J. L. reikalavimus (t. 2, b.l. 170-176).

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad A.A. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, nors nuteistasis prašo jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.