- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- e2-5712-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00239-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 135,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 30 d. Vilniuje, Lentvario g. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo R. V. kaltės. Transporto priemonės Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas”, draudėja D. J.. 2019 m. balandžio 30 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 270,25 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Eismo įvykio metu transporto priemonės Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas R. V. neturėjo 25 metų (eismo įvykio metu jam buvo (duomenys neskelbtini))., taip pat neturėjo 2 metų vairavimo stažo (VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas teisę vairuoti įgijo (duomenys neskelbtini)). Transporto priemonės Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t.y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė sutarties 1.5.2.11. p. reikalavimus, dėl šių priežasčių draudėjas privalo grąžinti draudikui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtos išmokos dalį.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovo gyvenamosios vietos adresui sutapus su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesinius dokumentus pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus paliko atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, o procesiniai dokumentai šiuo atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (įteikta 2020 m. rugsėjo 1 d.). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas ieškovo draudimo bendrovėje nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2020 m. vasario 1 d., draudėja D. J.. Automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. J. 2019 m. balandžio 24 d. pardavė R. V.. 2019 m. balandžio 30 d., Vilniuje, Lentvario g., įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo vairavusio jam priklausantį automobilį Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikta 2019 m. balandžio 30 d. eismo įvykio deklaracija. 2019 m. balandžio 30 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovas 2019 m. gegužės 20 d. išmokėjo 270,25 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kreipėsi į atsakovą 2019 m. spalio 31 d. pranešimu dėl dalies sumokėtos išmokos išieškojimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis. Pranešus draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas turi teisę padidinti arba sumažinti draudimo įmoką dėl draudimo rizikos pasikeitimo, o naujasis transporto priemonės savininkas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Jei naujasis transporto priemonės savininkas per nurodytą terminą nepranešė draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, draudikas gali vertinti tai kaip pareigos pranešti apie draudimo rizikos pasikeitimą nevykdymą. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties 2.2.3. punkte.
Nagrinėjamos bylos atveju nei buvusi transporto priemonės savininkė ir draudėja D. J., nei naujasis savininkas R. V. neinformavo ieškovo apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą ir aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punktu, jeigu Sutarties galiojimo metu padidėjus Sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) atsakingas asmuo apie tai neinformavo draudiko, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos). Atsižvelgiant į tai, draudikas pagrįstai pareikalavo atsakovo grąžinti 50 procentų dėl draudiminio įvykio padarytos žalos išmokėtos išmokos.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlyginęs draudikui išmokėtą išmoką, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, pripažintina, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 135,13 Eur žalos atlyginimas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteisiama 15 Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) naudai 135,13 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.