Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-224-768/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-16
Bylos Nr.
1S-224-768/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka, Donatas Jatužis
Kaltinamasis
D. G.
Kategorijos
Nr. 1S-224IT Nr. 1-972-1001/2019
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.8. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,gynėjui advokatui Manvydui Šivickui,kaltinamajam D. G.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo D. G. skundą dėl 2019 m. lapkričio 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų nutarties, kuria kaltinamasis atiduotas į ekspertizės įstaigą – Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinį skyrių vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo atvykimo ar pristatymo dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. G. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val. 7 min., (duomenys neskelbtini), sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y., tyčia, metaliniu strypu du kartus trenkė per automobilį VW Touran, taip išdauždamas kairės pusės durelių stiklą, bei sudavė du smūgius automobilyje sėdėjusiam D. M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas išgąstį ir baimę automobilyje sėdėjusioms R. M. ir E. M. gim. 2016 m..

2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi kaltinamasis D. G. atiduotas vienam mėnesiui ekspertizės įstaigai – Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui.

3. Prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir neskirti stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės, vietoje jos paskiriant ambulatorinę ekspertizę, kaltinamasis D. G. skunde teigia, kad skundžiamoje nutartyje turėjo būti nustatytas konkretus (iki trijų mėnesių) laikymo ekspertizės įstaigoje terminas, o ne iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui, terminas;

3.1. Skirdamas stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę kaltinamajam, teismas neatsižvelgė į jo prašymą šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį kviesti specialistę Silvą Gruzdienę bei skirti ne stacionarinę, o ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, be to, į teismo posėdį neiškvietė nei kaltinamojo gynėjo, nei paties kaltinamojo. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 51 str. 1 d. 7 p., nes priimant šias nutartis gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 141 str. 3 d.);

3.2. Teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingą šios nutarties apskundimo terminą (septynios dienos), kai tuo tarpu turėjo būti nurodyta, kad nutartis skundžiama per dvidešimt dienų;

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. lapkričio 18 d. direktoriaus įsakymu Nr. 12P – 29 patvirtintos metodinės rekomendacijos (toliau Rekomendacijos) dėl stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo numatyta, kad teismo psichiatras ekspertas, atlikdamas specialisto tyrimą ar ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, turi nustatyti, ar yra duomenų, pagal kuriuos tiriamajam asmeniui būtų reikalinga atlikti stacionarinį ištyrimą. Vertindamas tiriamojo asmens psichikos būseną, teismo psichiatras ekspertas turi nuspręsti dėl stacionarinio stebėjimo būtinumo ir dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo būtinumo;

3.4. Kaltinamajam yra diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Jam nėra nustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjimai bylai ir duoti apie tai parodymų. Gydytojas A. M. pateiktame pažymėjime Nr. 186 yra konstatavęs, kad per visą` gydymo procesą jokio kaltinamojo neadekvataus elgesio nebuvo nustatyta, jam nekonstatuota jokių psichikos sutrikimų dėl kurių jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti;

3.5. Rekomendacijos 3 d. 4 p. numatyta, kad stacionari teismo ekspertizė skiriama jei tiriamajam asmeniui ambulatorinio ekspertinio tyrimo metu pirmą kartą nustatomi neaiškios etiologijos psichikos sutrikimo simptomai (galimai psichoziniai), kai asmuo anksčiau niekada nebuvo tirtas, stebėtas ar gydytas psichiatrų. Šiuo atveju kaltinamajam pirmiausia nebuvo skirtas ambulatorinis ekspertinis tyrimas neatsižvelgiant į tai, kad stacionarinė ekspertizė skirtina asmenims, kai pilnam jų ištyrimui ir diagnozės nustatymui yra reikalingi įvairūs laboratoriniai diagnostiniai tyrimai (EEG, KT ir kt.), o apie šiuos reikalingus atlikti tyrimus specialisto išvadoje nenurodoma;

3.6. Specialistė Silva Gruzdienė taip pat 2018 m. sausio 10 d. kaltinamąjį yra tyrusi ir pateikusi priešingą specialisto išvadą Nr. 97TPK-10/2018, t.y., kad jam netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę;

3.7. Dėl šios ekspertizės paskyrimo nukentės kaltinamojo, kaltinamojo verslo (gali bankrutuoti dėl įsiskolinimų UAB (duomenys neskelbtini)) ir neįgalaus sūnaus interesai, nes juo negalės pasirūpinti vaiko mama S. V., kuri yra patyrusi traumą – blauzdikaulio apatinės dalies lūžį kartu su šeivikaulio lūžiu;

3.8. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtų galima padaryti kategoriškas išvadas, jog baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką galėjo padaryti nepakaltinamas asmuo. Nors priverčiamosios medicinos priemonės nėra laikomos bausmėmis, tačiau jas taikant suvaržoma žmogaus laisvė, yra sutrikdomas jo kasdieninis gyvenimas, socialiniai ryšiai, darbinė veikla, todėl turėtų būti skiriamos tik pilnai įsitikinus jų būtinybe. Šiuo atveju, kaltinamasis mano, kad yra tikslinga paskirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti kitiems ekspertams arba kitai ekspertinei įstaigai (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-450-366/2014).

4. Teismo posėdyje prokuroras teigė, kad sutinka su tuo, kad D. G. dalyvavimas teismo posėdyje sprendžiant dėl jo patalpinimo į ekspertizės įstaigą buvo būtinas, tačiau prašė skundą atmesti, gynėjas ir kaltinamasis skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas, atiduodamas kaltinamąjį į sveikatos priežiūros įstaigą, esmingai nepažeidė BPK 141 straipsnio nuostatų reikalavimų.

6. BPK 141 straipsnyje numatyta, kad jeigu tiriant baudžiamąją bylą prireikia daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę, įtariamasis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti atiduotas į ekspertizės įstaigą ir laikomas ten iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui arba teismui.

7. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, atiduodamas kaltinamąjį į sveikatos priežiūros įstaigą, teisėjas atsižvelgė į Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. spalio 23 d. specialisto išvadą Nr. 97 TPK-259/2019, kurioje nurodyta, kad kaltinamasis D. G. gydomas psichiatrų dėl vidutinės depresijos, tačiau vaistų nevartoja nuo šių metų rugsėjo mėnesio. Byloje yra duomenų apie neadekvatų tiriamojo elgesį (neatsargiai vairavo, staigiai stabdė pralenkęs motociklą, sudaužė automobilį ir pan.,). Psichinėje būsenoje šiuo metu stebimas mąstymo klampumas, santykio kliedesiai. Kad nustatyti tikslią diagnozę, reikalingas ilgalaikis tiriamojo stebėjimas, todėl rekomenduojama atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę Utenos ekspertiniame skyriuje.

8. Šį skundą nagrinėjantis teismas (toliau Teismas) atkreipia dėmesį į tai, kad spręsdamas dėl stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo, teismo psichiatras ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti tyrimo metodus, atliekamų tyrimų būdus. Tokiu atveju, kai ekspertinei išvadai pateikti reikia ilgalaikio ekspertinio tyrimo atliekama stacionarinė ekspertizė specializuotame ekspertiniame skyriuje.

8.1. Rekomendacijose taip pat nurodyta, kad teismo psichiatras ekspertas, atlikdamas specialisto tyrimą (konsultaciją) ir spręsdamas dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo, turi remtis savo specialiosiomis teismo psichiatrijos žiniomis ir įvertinti, ar pilnam psichikos būsenos ištyrimui ir pagrįstų ekspertinių išvadų suformavimui jam užtektų ambulatorinio, vienkartinio tyrimo ir stebėjimo. Jei, remdamasis specialiosiomis teismo psichiatrijos žiniomis, teismo psichiatras ekspertas įvertina, kad vienkartinio ištyrimo pilnam asmens psichikos būsenos ištyrimui ir tiksliam įvertinimui nepakanka, jis rekomenduoja teismui skirti stacionarinį ištyrimą – stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Būtent tokio pobūdžio išvados šioje byloje ir yra pateiktos, todėl kaltinamojo teiginiai, kad pirmiausia turėjo būti atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, negali būti laikoma prieštaraujanti Rekomendacijoms bei pagrįsta.

8.2. Cituojama Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1S-450-366/2014 savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo šioje byloje nagrinėjamų aplinkybių, todėl skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo jos vertinti kaip precedento ir vadovautis šioje nutartyje suformuotomis nuostatomis. Nurodytoje skirtingoje faktinėmis aplinkybėmis ir savo pobūdžiu byloje buvo vertinamos dvi skirtingos specialistų išvados, todėl buvo priimtas sprendimas paskirti papildomą ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę.

9. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad vertindama kaltinamojo psichikos būseną, teismo psichiatrė ekspertė S. Gruzdienė, neatsižvelgė į aplinkybes, pagrindžiančias stacionarinio ekspertinio ištyrimo būtinumą.

9.1. Kaip matyti ekspertė pateikdama išvadą įvertino D. G. sveikatos istorijos duomenis, iš kurių matyti, kad D. G. buvo diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas dėl nusiskundimų nerimu, nemigos, suicidinio bandymo, vėliau diagnozuota ir nepatikslinta neorganinė psichozė. Be to, ekspertė atlikdama tyrimą ir bendraudama tiesiogiai su kaltinamuoju, iš jo elgesio įtarė esant santykio kliedesius dėl negalėjimo paaiškinti savo neadekvataus elgesio motyvų. Tokiu atveju stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė skirtina, kai tiriamojo elgsena nusikalstamos veikos metu (neaiški elgsenos motyvacija) leidžia įtarti galimą sunkų (psichozinį) psichikos sutrikimą (Rekomendacijų 11 d.).

10. Aplinkybė, kad gydytojas A. M. medicininiame pažymėjime Nr. 186 nenurodė, jog per visą gydymo procesą jokio kaltinamojo neadekvataus elgesio nebuvo nustatyta, savaime nereiškia, kad kaltinamajam D. G. apskritai negali būti nustatyti psichikos sutrikimų. Be to, šie teiginiai prieštarauja asmens sveikatos istorijoje užfiksuotiems įrašams dėl D. G. bandymų nusižudyti ir jo neadekvataus, periodiškai pasikartojančio elgesio.

10.1. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek skundą nagrinėjančiam teismui, tiek teismo psichiatrijos ekspertei S. Gruzdienei bei pirmos instancijos teismui buvo žinoma, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-40836-19 dėl veikų, kurias, kaip įtariama, D. G. galėjo padaryti 2019-09-21 ir 2019-09-22, kuomet įtariama smurtavo prieš sugyventinę ir pasipriešino policijos pareigūnui. Šie duomenys buvo įvertinti ir padaryta analogiška išvada kaip ir nagrinėjamoje byloje, kad D. G. yra lėtinis psichikos sutrikimas, tačiau tam, kad nustatyti tikslią diagnozę, reikalingas ilgalaikis D. G. stebėjimas.

11. Taigi iš šių padarytų išvadų yra akivaizdu, kad ambulatorinio vienkartinio ištyrimo, koks iš esmės ir buvo atliktas bei pateikta specialisto išvada, neužtenka pilnam tiriamojo asmens psichikos būsenos įvertinimui ir pagrįstos ekspertinės išvados pateikimui, nes tam šiuo nagrinėjamu atveju reikalingas ilgesnis ekspertinis stebėjimas ir ištyrimas.

12. Kitų esminių BPK pažeidimų pirmos instancijos teismas nei skirdamas ekspertizę, nei atiduodamas kaltinamąjį į ekspertizės įstaigą, taip pat nepadarė.

12.1. Nepagrįstas kaltinamojo teiginys, kad teisėja nesilaikė BPK 141 str. 3 d. reikalavimų nenustatydama konkretaus kaltinamojo laikymo ekspertizės įstaigoje termino. Nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodytas konkretus terminas, t.y., kad kaltinamasis D. G. į ekspertizės įstaigą atiduodamas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo atvykimo ar pristatymo dienos.

12.2. Apie sprendžiamą klausimą dėl ekspertizės kaltinamajam skyrimo tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui taip pat buvo žinoma, todėl teigti, kad buvo pažeista BPK 286 str. numatyta ekspertizės skyrimo tvarka, nėra pagrindo.

12.3. BPK 286 straipsnio pagrindu teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Tokiu atveju bylos nagrinėjimo teisme dalyviai klausimus ekspertui pateikia raštu. Teisiamojo posėdžio pirmininkas šiuos klausimus perskaito balsu, po to teismas išklauso nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonę dėl pateiktų klausimų. Nutartį dėl ekspertizės paskyrimo ir klausimų ekspertui pateikimo teismas priima pasitarimų kambaryje. Apsvarstęs pateiktus klausimus, teismas atmeta tuos, kurie nesusiję su byla arba nepriklauso eksperto kompetencijai, taip pat prireikus suformuluoja naujus klausimus. Nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui. Jeigu ekspertas teismo posėdyje nedalyvauja, priimtą nutartį teismas siunčia vykdyti ekspertizės įstaigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertizę. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingą medžiagą.

12.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. raštu advokatui M. Šivickui buvo pranešta apie ekspertizės skyrimą bei pasiūlyta suformuoti ir iki 2019 m. lapkričio 15 d. pateikti ekspertams skirtinus klausimus. Kaltinamasis D. G. 2019 m. lapkričio 14 d. teismui pateikė prašymą, kad klausimas dėl ekspertizės skyrimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka į posėdį iškviečiant ekspertę S. Gruzdienę bei skirti ne stacionarią, o ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Klausimai ekspertui nebuvo pateikti.

12.5. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. lapkričio 15 d. paskelbė nutartį skirti kaltinamajam D. G. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę bei ekspertams pavesta atsakyti į atitinkamus klausimus. Nutartyje teismas nevertino kaltinamojo prašymo ekspertizės skyrimo klausimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau išsamiai įvertino specialisto išvadą ir ekspertės rekomendaciją dėl stacionarios teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo. Vertinant aplinkybę, kad kaltinamasis ir jo gynėjas nepateikė ekspertui skirtinų klausimų, be to, nenurodė, kodėl buvo būtina į teismo posėdį kviesti ekspertę, skundą nagrinėjantis teismas išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir įvertinęs papildomai pateiktus tiek kaltinamojo, tiek jo gynėjo argumentus, konstatuoja, kad BPK 286 straipsnio nuostatos esmingai pažeistos nebuvo. Papildomi duomenys, kurių nebūtų įvertinusi specialisto išvadą pateikusi ekspertė ir pirmos instancijos teismas, nebuvo pateikti, todėl laikytina, kad byloje esantys duomenys, papildomai tyrimui teismo psichiatrijos ekspertui pateikta ligos istorija bei eksperto tiesioginis kaltinamojo psichinės būklės įvertinimas buvo pakankami spręsti dėl ekspertizės rūšies nustatymo ir jos paskyrimo.

12.6. Aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą pastarasis nedalyvavo, savaime nereiškia, kad buvo esmingai pažeista kaltinamojo teisė į gynybą ir BPK 141 straipsnio nuostatos. Procesinė prievartos priemonė - suėmimas ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą, kaip kita procesinė prievartos priemonė, yra iš esmės skirtingos, nes jomis siekiama įgyvendinti skirtingus proceso tikslus. Atsižvelgiant į skirtingą jų pobūdį, teismas mano, kad kaltinamojo teisė į gynybą, kuomet atidavimo į sveikatos priežiūros įstaigą klausimas buvo sprendžiamas dalyvaujant tik jo advokatui, taip pat nebuvo pažeista. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką kaltinamajam buvo siunčiamas, be to, teismo posėdyje kaip jau minėta dalyvavo jo gynėjas advokatas M. Šivickas bei prokuroras. Pirmos instancijos teismas sprendė ir išklausė proceso dalyvių nuomones apie galimybę nagrinėti klausimą kaltinamajam nedalyvaujant ir priėmė motyvuotą sprendimą atsižvelgęs į bylos pobūdį ir nustatytą kaltinamojo psichikos būklę. Ir, nors pirmos instancijos teismas preciziškai nesilaikė BPK 141 str. 3 d. numatytos kaltinamojo atidavimo į ekspertizės įstaigą tvarkos, skunda nagrinėjanti teisėjų kolegija ištaisė šią klaidą teismo posėdyje išklausydama ir įvertindama kaltinamojo nuomonę skundžiamu klausimu, tokiu būdu pašalindama pirmos instancijos teismo padarytą BPK 141 str. 3 d. pažeidimą.

13. Kaltinamasis akcentuoja, kad ekspertizės atlikimas gali įtakoti jo verslo rezultatus, nes jo nuomone, įmonė gali bankrutuoti, be to, apeiliuojama ir šeimyninius santykius teigiant, kad nebus kam pasirūpinti šeimos nariais. Dėl šių argumentų skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pastebi, kad taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos žmogaus konstitucinės teisės, tačiau taikant minėtas priemones yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, o nagrinėjamu atveju, siekiama tinkamai pritaikyti įstatymą ir, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

14. Taigi skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo sprendimui, kad neatidavus kaltinamojo D. G. į sveikatos priežiūros įstaigą, nebus galimas kaltinamojo stebėjimas ir atsakymų į nutartyje skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę užduotus klausimus pateikimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 127, 130, 141 str.,

nutaria:

kaltinamojo D. G. skundą atmesti.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Donatas JatužisEigirdas ČinkaBirutė Valiulienė