Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-172-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-18Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-18
Bylos Nr.
1A-516-172-2013
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-00039-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pavelas Frolovas (pirm.), Jurgita Mačionytė, Virginija Švedienė
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
  • 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Pavelas Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-516-172/2013

Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00039-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.;2.4.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Pavelo Frolovo,teisėjų Jurgitos Mačionytės, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Valentinai Strokinienei,gynėjui advokatui Vitalij Burinskij,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal nuteistojo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir jam skirtas laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, nustatant šiuos draudimus ir įpareigojimus:

- uždrausti nuo 18.00 val. iki 08.00 val. lankytis įstaigose, kuriose prekiaujama pilstomais alkoholiais gėrimais, įskaitant alų;

- įpareigoti būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu.

Kolegija, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-17 apie 23.00 val., viešoje vietoje, t. y. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie baro „(duomenys neskelbtini)“, pribėgęs prie nukentėjusiosios I. B. smogė jai vieną kartą į kairę veido pusę, o pastarajai pradėjus bėgti, pagavo ją, pargriovė ant žemės ir griebęs už plaukų, trenkė jai vieną kartą ranka į veidą, spyrė vieną kartą koja į jos koją, o jai pavykus išsilaisvinti ir pradėjus bėgti, ją vėl pasivijo, griebęs už plaukų pargriovė ant šaligatvio ir sudavė nemažiau dviejų kartų į veidą, po ko gulinčiai nukentėjusiajai I. B. smūgiavo kojomis ir rankomis nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. B. sveikatą (Valstybinė teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos TM Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir jį išteisinti.

Nuteistasis teigia, kad tarp nukentėjusiosios ir liudytojų E. S. ir V. S. parodymų, priešingai nei nurodė teismas, yra esminių prieštaravimų, iš kurių galima daryti išvadą, kad jos, būdamos draugės, galėjo susitarti ir apkalbėti nuteistąjį, nes nukentėjusioji buvo jo draugė, jie turėjo intymių santykių, jis su ja santykius nutraukė, dėl ko ji buvo supykusi, pamačiusi jį su nauja drauge bare, ji, būdama girta dar labiau supyko, susižaloti ji, anot nuteistojo, galėjo pati lauke, nes buvo girta, įvykio metu jam važiuojant iš baro, buvo su būriu vaikinų, jos patirti sužalojimai galėjo atsirasti vėliau, o su draugėmis galėjo susitarti, tokiu būdu atkeršyti nuteistajam.

Pažymi, kad byloje gauta specialisto išvada neatitinka nukentėjusiosios ir liudytojos V. S. parodymų. Teigia, kad jei tikėti nukentėjusiosios parodymais, tai sužeidimai turėjo būti padaryti žymiai didesni, nors specialistas nustatė tik nubrozdinimus. Nurodo, kad liudytojų J. U. ir J. S. parodymai buvo nuoseklūs, atitinka vieni kitus bei kitas faktines aplinkybes.

Teigia, kad apylinkės teismas priteisdamas nukentėjusiajai 4000 Lt žalos, sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo visiškai nemotyvavo ir neargumentavo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 115 str., 305 str.

Teigia, kad apylinkės teismo jam nustatytas draudimas nuo 18 val. iki 8 val. lankytis įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholinaias gėrimais, įskaitant alų, yra visiškai nepagrįstas, nes pagal tokią formuluotę, jis neturi teisės nuo 18 val. iki 22 val. užvažiuoti į degalinę įsipilti kuro, neturi teisės nueiti į maisto prekių parduotuvės, nes ten prekiaujama alkoholiniais gėrimais, įskaitant alų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, nurodė, kodėl liudytojų E. S. ir V. S. parodymais vadovaujasi, o kitų liudytojų - J. U. ir J. S. parodymus vertina kaip melagingus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pagrindžiančiais R. S. kaltę, apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu, todėl pakartotinai visų byloje surinktų įrodymų nevertina, o pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nors nuteistasis teigia, kad liudytojos E. S. ir V. S. galėjo jį apkalbėti, nes yra nukentėjusiosios draugės, tačiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių apelianto nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji su liudytojomis turėjo pagrindą jį apkalbėti, jis nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji ir liudytojos šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio metu draugavo, pati savaime neduoda pagrindo jų parodymus laikyti nepatikimais ir vertinti kritiškai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais.

Nuteistasis teigia, kad specialisto išvada neatitinka nukentėjusiosios ir liudytojos V. S. parodymų. Tokį nuteistojo argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą, kadangi jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumu bei pagrįstumu, nuteistasis nepateikė. Ta aplinkybė, kad nuteistasis nesutinka su specialisto išvada, negali būti laikoma pakankamu pagrindu abejoti specialisto nešališkumu ar kompetentingumu.

Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas nemotyvavo ir neargumentavo nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis byloje Nr. 3K–3–16/2004). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvykdė savo funkciją nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, todėl apelianto teiginys yra nepagrįstas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str.). Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas siekdamas užtikrinti baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės paskirtį, teisingai įvertino visas bylos aplinkybes bei paskyrė nuteistajam pagrįstą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti apylinkės teismo nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo R. S. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Pavelas FrolovasTeisėjai Jurgita MačionytėVirginija Švedienė