- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1178-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00298-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. R. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal T. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog santuokos metu įgytą turtą valdo asmeninės nuosavybės teise.
Nurodė, kad 1971-09-25 buvo įregistruota jos ir V. R. santuoka, jie susilaukė vieno vaiko – suinteresuotas asmuo A. T.. Nors santuoka nebuvo oficialiai nutraukta iki vyro mirties 2000-12-15, jie kartu negyveno, nebendravo nuo 1974 m. kovo. mėnesio, vyras buvo išvykęs ir gyveno Baltarusijoje. Pareiškėja santuokos metu 1975 m. savo lėšomis ir pastangomis pastatė gyvenamąjį namą, 1977 m. – laiko virtuvę, o 2008 – išpirko žemės sklypą, kuriame stovi statiniai. Tiek statiniai, tiek žemės sklypas yra registruoti jos vardu, pareiškėja nuo jų įgijimo juos viena pati valdo, prižiūri, moka mokesčius. Norėdama minėtą turtą padovanoti dukrai, to padaryti negalėjo, nes neaiškus pastatų nuosavybės teisinis režimas.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimo patenkinimas nesukels pareiškėjai teisinių padarinių, o ginčas dėl turto spręstinas ginčo teisenoje.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą ir bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka.
Nurodė, kad ji paaiškino teismui, kad negali kita tvarka gauti faktą patvirtinančių dokumentų, kad ji statinius įsigijo už savo asmenines lėšas. Neišsprendus klausimu yra ribojama jos teisė laisvai disponuoti statiniais. Pažymėjo kad dėl statinių nėra ir niekada nebuvo jokio ginčo, jos miręs vyras į statinių statybą ir išlaikymą neinvestavo, jais nesinaudojo ir į juos nepretendavo. Be to, jos nuomone, ginčo teisena negalima, kadangi jos vyra miręs. Ginčo su mirusiojo vienintele įpėdine – jų dukra A. T., taip pat nėra.
Suinteresuotas asmuo A. T. su atskiruoju skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pareiškėjos pareiškimas laikytinas ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444-448 str.), bet dėl sutuoktinių turto teisinio režimo pakeitimo pagal CK trečiosios knygos nuostatas.
CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal tuo metu galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (SŠK 21 straipsnis). Nors iš esmės sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė vienam iš sutuoktinių mirus, tačiau nepaneigus šios prezumpcijos iš to kyla kitos teisinės pasekmės – mirusio sutuoktinio turto dalį paveldi jo įpėdiniai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, į tai, kad pareiškėja siekia paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, todėl su šiuo reikalavimu turi kreiptis ginčo teisenos tvarka. Taigi vien juridinio fakto, kad pareiškėja įgijo ir valdo turtą viena pati, nustatymas, pats savaime pareiškėjai asmeninės nuosavybės teisių nesukuria, t.y. nesukuria pareiškėjai teisinių padarinių, kadangi kaip minėta pareiškėja turi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Konstatavus faktą, jog pareiškėjos prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, t.y. nesukuria pareiškėjai teisinių padarinių, apylinkės teismas pagristai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., teismas
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.