Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, šiuo metu Marijampolės pataisos namuose atliekantis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbęs, darbo biržoje nesiregistravęs, teistas:

1) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-07-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - subendrinta 45 parų arešto bausme su turto konfiskavimu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą tėvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinsis vaikais, ugdys ir prižiūrės. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

2) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-09-07 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - areštu 50 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004-07-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - 70 parų areštas, konfiskuojant turto už 250 Lt;

3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-09-16 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 64 straipsnio 1 dalies pagrindu nurodytą bausmę subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-09-07 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-11-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme, 2005-11-08 nutartimi nustatyta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

5) Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2006-08-01 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005-11-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

6) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-09-20 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, bausmė subendrinta su 2006-08-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta su 2015-04-03 nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, įskaitant pagal 2015-04-03 nuosprendį atliktą bausmės dalį;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-15 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2015-06-22 ir 2015-10-15 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta, ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta ją iš dalies pridedant prie 2016-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2015-04-03, 2016-06-22, 2015-10-15 nuosprendžiais paskirtos neatliktos 1 metų 5 mėnesių 12 dienų bausmės dalies ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmę, faktiškai atliktą pagal 2016-04-21 nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs)

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. ir A. Z., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2015 m. lapkričio 29 d., apie 23.40 val., adresu Vilniuje, Sodų g. 22, veikdami kartu, turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, J. S. sudavus nukentėjusiajam L. L. į veidą, dėl ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, po to J. S. kartu su A. Z. nuo nukentėjusiojo nurengė 50 eurų vertės striukę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kurio vertė 30 eurų, asmens tapatybės kortelė, AB „SEB“ banko mokėjimo kortelė, „Top Sport“ kortelė, socialinės pašalpos pažyma, darbo biržos pažymėjimas, J. S. iš striukės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, po to, nukentėjusiajam abu (A. Z. ir J. S.) pasivijus ant geležinkelio pėsčiųjų tilto, A. Z. numetė nukentėjusiojo L. L. striukę ant žemės, o tuo metu J. S. grasino numesti nuo tilto mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, po to abu bendrai nukentėjusiajam spyrė kojomis ne mažiau kaip du kartus bei rankomis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, tokiu būdu J. S. ir A. Z. bendrais veiksmais pagrobė L. L. priklausantį 80 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais J. S. ir A. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis J. S. savo kaltę pripažino ir parodė kaltinime nurodytu laiku su A. Z. ir dar vienu pažįstamu ėję link stoties. Einant pro seną spaudos kiosko tas trečiasis pažįstamas pasakė, jog sudaužys butelį, tuo tarpu pro šalį ėjo nukentėjusysis L. L., kuris klaidingai suprato neva tai jį sudaužys ir ėmė kažką aiškinti. Jis kelis kartus liepė pastarajam eiti šalin, tačiau L. L. neklausė, kilo konfliktas, kurio metu jis trenkė nukentėjusiajam į veidą, po ko šis suklupo, nugriuvo, pagriebė už striukės ir numovė. Tuo metu A. Z. stovėjo šalia, tačiau nematė, ką konkrečiai pastarasis darė. Numovęs striukę pradėjo bėgti link geležinkelio tilto, A. Z. turbūt iš paskos, nes paskui jis irgi buvo ant tilto, nukentėjusysis juos vijosi. Ant tilto sustojo, A. Z. stovėjo šalia (iš kairės pusės, už 2-3 metrų nuo jo). L. L. paprašė atiduoti striukę, jis tuo tarpu išėmė iš jos telefoną ir pasakė, kad jei nori atgauti, turi sumokėti. L. L. išsiėmė 10-15 eurų, laikė juos virš tilto, kur paskui dingo pinigai, nematė. Po to vienu momentu A. Z. kažkaip susikibo su L. L., jis atbėgo pastarųjų išskirti, nukentėjusysis ištrūko, ėmė bėgti, tačiau prie laiptų nusileidimo pargriuvo, o jie su A. Z. prisiviję pradėjo spardyti kojomis, taip pat sudavė po kelis smūgius rankomis. Viskas vyko greitai, tiksliai neatsimena, kas ir kiek smūgių sudavė, tačiau pilnai sutinka su kaltinimu. Netrukus pasirodė policijos pareigūnai, kurie apsupo, jis spėjo nubėgti prie tilto ir numesti žemyn telefoną. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Telefoną grobė, kadangi norėjo jį parduoti ir tokiu būdu gauti pinigų. Civilinį ieškinį pripažįsta. Jo veiksmams įtakos turėjo girtumas, abu su A. Z. vartojo alkoholinius gėrimus, jautėsi apsvaigęs, blaivas taip nebūtų pasielgęs (t. 2, b. l. 50-57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. S. parodė, kad 2015-11-29 apie 23.00 val., kartu su draugu A. Z., kurį pažįsta apie 3 mėnesius, buvo stotyje, netoli lažybų punkto „Baltic Bet“, adresu Vilniuje, Sodų g., tikslaus adreso nežino. Su jais kartu buvo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažįsta, tas vaikinas suriko kažką, kad sudužę buteliai ir kažkur nuėjo. Tada prie jų su A. Z. priėjo vyriškis ir paklausė ką jie nori sudaužyti. Jis pirmas pradėjo vyriškiui sakyti, kad čia buvo sakyta ne jam, A. Z. pakartojo tą patį. Tarp jų ir vyriškio kilo žodinis konfliktas dėl to, kad vyras jų paklausė, ką jie nori sudaužyti, vyriškis pagalvojo, kad tai jie nori vyriškį sudaužyti. Ką tiksliai kas sakė, nepamena. Tada staiga jam kilo mintis apvogti vyriškį, t. y. nuplėšti nuo jo striukę. Jis sugriebė jam už striukės ir temdamas tokiu būdu pargriovė vyriškį ant žemės, gali būti, kad vyriškiui sudavė į veidą, tačiau to neprisimena, gali būti, kad tai įvyko tada, kai vyriškį bandė pargriauti ant žemės. A. Z. tuo metu buvo šalia jo, taip pat tempdamas vyriškiui už striukės bandė jį pargriauti. Pargriovę vyriškį ant žemės, per viršų nuo vyriškio nuplėšė striukę ir su striuke dešinėje rankoje jis pradėjo bėgti link geležinkelio tilto, A. Z. bėgo paskui jį. Matė, kad nukentėjęs vyras juos vijosi. Bėgdamas jis apčiupinėjo striukę ir išorinėje striukės kišenėje, jei neklysta dešinėje, rado ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, jokių dokumentų jis nematė ir neėmė. Pribėgę geležinkelio pėsčiųjų tiltą jis su A. Z. sustojo, tam, kad atiduoti vyriškiui striukę, o šis jų daugiau nebesivytų. Kažkuriuo momentu padavė A. Z. vyriškio striukę, o A. Z. ją numetė prie nukentėjusiojo, ant žemės. Tuo metu jis, laikydamas dešinėje rankoje vyriškio telefoną, sakė jam, kad jei vyriškis neduos pinigų, jis telefoną numes nuo tilto. Tada vyriškis iš galinės kelnių kišenės ištraukė pinigus, pasakė, kad turi 15 eurų ir juos numetė nuo tilto ir pradėjo bėgti, o jis su A. Z. jį vijosi. Tada vyriškis pargriuvo ant žemės ir jis su A. Z. prie jo pribėgę pradėjo jį mušti. Jis savo kaire koja vieną kartą spyrė vyriškiui į kairįjį šoną ir rankos kumščiu sudavė vieną kartą į pilvo sritį. Nestebėjo A. Z., todėl negali pasakyti, ar A. Z. mušė vyriškį, be to vyriškis mosikavo rankomis, buvo sudėtinga suprasti kur kieno rankos. Tada vyriškis atsistojo nuo žemės, jis nuo vyriškio paėjo į šoną gal porą metrų, o A. Z. dar laikydamasis su vyriškiu pasistumdė, tačiau nesimušė. Netrukus pamatė, kad link jų artėja policijos pareigūnai, tada išsigando ir nuo tilto numetė pavogta vyriškio telefoną. Kartu su A. Z. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Nori paminėti, kad jokių pinigų iš vyriškio jis nevogė. Jo piniginėje esantys 15 eurų (3 kupiūros po 5 eurus), priklauso jam, jis pinigus užsidirbo statybose. Gailisi dėl savo veiksmų, nori atsiprašyti nukentėjusiojo ir jam atlyginti žalą. Pamena kurioje vietoje metė vyriškio telefoną, todėl gali parodyti pareigūnams (t. 1, b. l. 46-47). 2016-07-05 įtariamojo papildomos apklausos metu J. S. dar kartą prisipažino kaltu, patvirtino pirminius parodymus (t. 1, b. l. 75-76).

2015-11-30 su tuo metu įtariamuoju buvusiu J. S. atliktas parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu rastas nukentėjusiojo L. L. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuris apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam (t. 1, b. l. 48-53, 54-59, 60).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis L. L. davė iš esmės analogiškus parodymus, tik konkrečiau paaiškino, kad jam nuo tilto pradėjus bėgti, pasiję vaikinai pradėjo jį apardyti kojomis, įspyrė apie 2 kartus, rankomis sudavė daugmaž 3 smūgius į veidą. Taip pat parodė, kad nusikaltimo metu buvo pagrobti jo dokumentai - tapatybės kortelė, „SEB“ mokėjimo kortelė, ir „Top Sport“ kortelė, socialinės pašalpos pažyma, kuriuos visus jam vėliau grąžino pareigūnai (darbo biržos pažymėjimą surado perone). Detalūs ikiteisminiame tyrime duoti nukentėjusiojo L. L. parodymai užfiksuoti bylos medžiagoje (t. 1, b. l. 18, 28).

Vilniaus apsk. VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio patrulės A. Č. 2015-11-30 tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2015-11-30 partuliojant kartu su vyriaus. patruliu V. K. gautas pranešimas, kad Sodų gatvėje prie „Iki“ parduotuvės vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi L. G., kuris nurodė, kad ant geležinkelio tilto mušamas vyras. Ant geležinkelio tilto į juos kreipėsi L. L., nurodęs, kad du vaikinai jį užpuolė, trenkė į veidą, atėmė telefoną, pinigus jis spėjo išmesti. Buvo sulaikyti du vyrai, kuriuos L. L. atpažino. Sulaikytieji J. S. ir A. Z. buvo pristatyti į 3 policijos komisariatą (t. 1, b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamieji J. S. ir A. Z., turėdami vieningą tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrais veiksmais, padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Kaltinamųjų pozicija dėl kaltinimo išsiskyrė – J. S. kaltu prisipažino, neneigė tikslo apiplėšti nukentėjusįjį L. L., pripažino sudavęs pastarajam smūgį į veidą, nugriuvus L. L. nutempęs nuo jo striukę, išėmęs iš jos mobiliojo ryšio telefoną, reikalavęs pinigų už telefoną, vėliau su A. Z. spardę nukentėjusįjį bei sudavę po kelius smūgius rankomis. Tiesa, kaltinamasis J. S. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ypatingai teisme aiškino nematęs, ką darė A. Z., bandė tikinti neva pastarasis iki pradedant bėgti link geležinkelio tilto tik stovėjo šalimais, vėliau ant tilto taip pat įvykiuose kaip ir nedalyvavo, tik atbėgęs paskui vėliau dėl kažko susikibo su nukentėjusiuoju, o šiam ištrūkus ir jiems abiem (J. S. ir A. Z.) prisivijus sudavė L. L. rankomis ir kojomis smūgius (detaliai visi parodymai iš naujo nedėstytini, kadangi jie teisme užfiksuoti posėdžio protokole, o ikiteisminiame tyrime – įtariamojo apklausos protokole) (t. 1, b. l. 46-47; t. 2, b. l. 50-57). Tuo tarpu A. Z. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių pripažinęs savo kaltę (t. 1, b. l. 152-153), vėliau atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 167-168), teisme taip pat nebuvo nuoseklus – prokurorei perskaičius kaltinimus, nurodė prisipažįstantis kaltu, tuomet pradėjo dvejoti, ar jam verta duoti parodymus, o galiausiai juos davus neigė kartu su J. S. įvykdęs plėšimą, tikino dalyvavęs tik kažkokiame incidente, kurio metu susistumdė su L. L. ir kartu su J. S. rankomis ir kojomis sudavė po kelis smūgius nukentėjusiajam (ne apiplėšimo tikslais) (t. 2, b. l. 50-57). Teismas kaltinamojo A. Z. bylos nagrinėjimo teisme metu duotus parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo gynybinę poziciją, nukreiptą sušvelninti savo veiksmus. Visų pirma kaltinamasis nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kodėl pakeitė ankstesnius parodymus, bandė juos neigti, aiškindamas neva pirminius jo parodymus surašė pati tyrėja, o jis tik pasirašė, tačiau teisme apklausta kaip liudytoja S. K. kategoriškai paneigė tokius A. Z. teiginius ir parodė, kad protokoluose užfiksuotus parodymus davė patys įtariamieji (A. Z. ir J. S.), kurie aplinkybes pasakojo laisva valia, vėliau susipažino su protokolų tekstu, patvirtino, kad parodymai užrašyti teisingai ir pasirašė (t. 2, b. l. 50-57). Tai, kad būtent pirminiai A. Z. parodymai yra teisingiausi iš dalies patvirtina ir J. S. parodymai, kurių teismas iš naujo nebekartos, tačiau akcentuotina, jog pastarasis kaip tik patvirtino, kad A. Z. visą laiką buvo kartu. Nepaisant to, kad teisme J. S. teigė, jog dalies A. Z. veiksmų nematė, tačiau jis taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminiame tyrime nurodė, jog pastarasis kartu su juo pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, abu nuvilko nuo nukentėjusiojo striukę ir pan., kas tik rodo, jo siekį proceso metu tam tikras aplinkybes pateikti kuo palankiau, siekiant bendrininkui švelnesnės teisinės atsakomybės. Galiausiai teismas, grįsdamas abiejų kaltinamųjų kaltę, remiasi nukentėjusiojo L. L. parodymais. Pastarasis viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, iš kurių matyti, jog abu kaltinamieji priėjo prie jo, prašė cigaretės, priekabiavo, neleido niekur eiti, tuomet vienas iš jų sudavė į veidą, jam nukritus ant žemės abu nuvilko jam striukę ir nubėgo link geležinkelio tilto. Jis kaltinamuosius pasivijo, ant tilto bendravo su abiem (kaltinamieji stovėjo netoli vienas kito, juos skyrė vos kelių metrų atstumas), prašė grąžinti striukę, vėliau telefoną, pastarieji reikalavo iš jo pinigų, norint atgauti telefoną, jam nuo tilto numetus su savimi turėtus 15 eurų, kaltinamasis J. S. nusileido į apačią pinigų, o A. Z. priėjęs jį apieškojo (kišo rankas į kišenes ir ieškojo pinigų), vėliau jam pabėgus, tačiau prie laiptų nusileidimo pargriuvus, abu kaltinamieji sudavė smūgius (t. 1, b. l. 18, 38; t. 2, b. l. 50-57). Kaip matyti, nukentėjusysis L. L. aiškiai parodė, kad nuo pat pradžių abu kaltinamieji buvo aktyvūs, abu priekabiavo, nepaisant to, kad pirmą smūgį (dar būnant prie lošimo salono) sudavė vienas iš jų, tačiau abu nutempė nuo jo striukę ir vėliau atliko bendrus veiksmus, nukreiptus jį apiplėšti. Netikėti ar abejoti tokiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas L. G. taip pat parodė, jog nukentėjusįjį mušė rankomis ir spardė kojomis du asmenys, kaip vėliau nustatyta kaltinamieji J. S. ir A. Z. (t. 1, b. l. 38). Laikyti, kad tarp A. Z. ir nukentėjusiojo kilo neaiškaus pobūdžio asmeninis konfliktas, o ne buvo vykdoma kryptinga nusikalstama veika, nukreipta apiplėšti nukentėjusįjį, nėra objektyvaus pagrindo. Akivaizdu, kad A. Z. puikiai suprato savo ir bendrininko J. S. veiksmų esmę, abu turėjo konkretų tikslą – pagrobti kažką vertingo iš nukentėjusiojo, dėl ko vartojo pieš pastarąjį fizinį smurtą. Pažymėtina, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą (kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį) apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585/2012). Nors nagrinėjamu atveju ir nenustatyta, kad J. S. ir A. Z. turėjo iš anksto sutartą tikslą apiplėšti nukentėjusįjį L. L., tačiau nusikalstamos veikos metu pastarųjų elgesys rodo aiškų jų veiksmų bendrumą, dėl ko nekyla jokių abejonių, jog nukentėjusysis L. L. buvo apiplėštas abiejų kaltinamųjų aktyviais veiksmais. Plėšimo metu nuo nukentėjusiojo buvo jėga nuvilkta striukė, kuri vėliau sugrąžinta, tačiau joje nebebuvo telefono (jį iš striukės ištraukė J. S., kuris pasirodžius pareigūnams telefoną numetė nuo tilto), dokumentų (jie vėliau sugrąžinti, darbo biržos pažymėjimas rastas perone), taip pat nukentėjusysis, siekdamas, jog kaltinamieji paliktų jį ramybėje ir atstotų nuo jo, buvo priverstas nuo tilto numesti su savimi turėtus 15 eurų.

Taigi teismas šių bylos duomenų, pripažintinų įrodymais, visumą vertina kaip pakankamą daryti išvadą, jog kaltinamieji J. S. ir A. Z. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų J. S. ir A. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Nors J. S. iš esmės ir pripažino savo kaltę, nurodė besigailintis bei teisme atsirašė nukentėjusiojo, tačiau šiuo atveju visgi nėra pakankamo pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš kaltinamojo J. S. parodymų matyti, jog pastarasis dalį aplinkybių dėstė aptakiai, akivaizdžiai stengdamasis sumenkinti A. Z. vaidmenį. Ikiteisminiame tyrime nurodęs, jog A. Z. kartu su juo pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir nuvilko striukę, teisme teigė neva A. Z. nebent tik stovėjo netoliese, tačiau jis nematė, ką pastarasis darė, taip pat vengė nurodyti, kokius veiksmus šis atliko ant tilto (ikiteisminiame tyrime aiškino nematęs, ar šis vėliau, bėgant tolyn nuo geležinkelio tilto, apskritai mušė nukentusįjį). Atsižvelgiant į kaltinimo apimtį, tokie J. S. parodymai neleidžia daryti išvados, jog pastarasis pilnai ir besąlygiškai pripažino kaltinimą ir davė nuoširdžius parodymus, atskleidžiančius nusikaltimo turinį ir kiekvieno bendrininko tikruosius veiksmus.

Kaltinamųjų J. S. ir A. Z. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstama veika įvykdyta, veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei abiem esant apsvaigusiems nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teisme apklausti abu kaltinamieji pripažino nusikalstamos veikos padarymo metu buvę neblaivūs, prieš tai mieste vartoję alkoholį, jautėsi gerokai apsvaigę, kas turėjo įtakos jų elgesiui, ir tikino, jog būdami blaivūs nebūtų taip pasielgę. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajame akte atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nurodyta, teisiamųjų posėdžių metu teismas įspėjo kaltinamuosius dėl galimo nurodytų aplinkybių konstatavimo, dėl ko nelaikytina, jog kaltinamųjų teisinė padėtis buvo pasunkinta.

Teismas, skirdamas J. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma įvertinama tai, kad J. S. įvykdė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, baigtas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupe bei apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai). Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: nevedęs, būdamas laisvėje nedirbo (t. 1, b. l. 93), daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 94-112), ne kartą teistas, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (t. 1, b. l. 88-92, 114-143), teistumas neišnykęs, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 1, b. l. 80, 81), 2014-12-03 pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centrą apsvaigimo nustatymui; išvada – vartojęs narkotinę medžiagą (amfetaminą) ir alkoholį (t. 1, b. l. 79). Tai, jog J. S. yra vartojantis narkotines medžiagas, matyti iš jo įvykdytų administracinių pažeidimų, pastarasis ne kartą baustas dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. S. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau jo trukmę nustatant mažesnę už numatytos bausmės vidurkį. Tokia bausmės rūšis parinkta atsižvelgiant į iš esmės neigiamą kaltinamojo asmenybę (sistemingai vykdo administracinius pažeidimus, paskirtų baudų nemoka, ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, vartojantis narkotines medžiagas), taip pat nesant nė vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir konstatavus dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su J. S. priimtu paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausme šiuo metu nebendrintina, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-06 nuosprendis šiai dienai nėra įsiteisėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-11-30, 00.20 val., iki 2015-11-30, 14.20 val. (t. 1, b. l. 62, 63). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Skiriant bausmę A. Z. taip pat laikytinasi BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Atsižvelgiama į tai, kad A. Z. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas, veikė tiesiogine tyčia, be to, nusikalto bendrininkaudamas, kas pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies punktas), taip pat būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę yra įvertinami ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, kad A. Z. nevedęs, iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur oficialiai nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už pažeidimus nuosavybei, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 185-194), praeityje daug kartų teistas (t. 1, b. l. 178-183; 196-199; t. 2, b. l. 1-6), teistumas neišnykęs, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimui gauta dar viena A. Z. baudžiamoji byla dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 1, b. l. 171-172), 2015-09-02 apsvaigimo nustatymui pristatytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro kabinetą, kur jam konstatuotas mišrus apsvaigimas narkotine medžiaga (opiatais) ir alkoholiu (t. 1, b. l. 170). Teismo įsitikinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. Z. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina ir yra akivaizdžiai linkęs nusikalsti. A. Z. ne tik sistemingai vykdo administracinius teisės pažeidimus, tačiau ir ženkliai pavojingesnes veikas – nusikaltimus, yra ne kartą teistas, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Pažymėtina, jog paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos A. Z. niekur oficialiai nedirbo, į darbo biržą nesiregistravo, nesiėmė jokių veiksmų legaliu būdu uždirbti pajamų pragyvenimui, vartoja narkotines medžiagas, alkoholį, proceso metu klaidino tyrimą, teisme nepagrįstai tvirtino neva ikiteisminiame tyrime užfiksuotų parodymų nedavęs, esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams neigė nusikaltęs, kas rodo, jog kaltinamasis kritiškai elgesio nevertina ir nėra linkęs daryti jokių teigiamų išvadų. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog tik reali laisvės atėmimo bausmė padės kaltinamąjį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bus tinkama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016-05-03 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (taikant dalinį bausmių sudėjimą).

Ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2015-11-30, 00.20 val., iki 2015-11-30, 15.45 val. (t. 1, b. l. 148, 154). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas L. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 34), šį ieškinį pastarasis palaikė ir teisminio nagrinėjimo metu. Analizuojamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis pinigus prarado dėl kaltinamųjų veiksmų. Nors L. L. 15 eurų nuo tilto numetė pats, tačiau tą padarė, būdamas spaudžiamas kaltinamųjų duoti pinigus už paimtą telefoną, patyręs fizinį smurtą, jam buvo jėga nuvilkta striukė, dėl ko nukentėjusysis suprato, kad reikalaujamų pinigų bet kokiu atveju neteks, dėl ko numetė juos nuo tilto, tokiu būdu tikėdamasis, jog kaltinamieji galbūt bėgs ieškoti pinigų, o jis turės galimybę pasišalinti arba bent jau nebebus dingsties reikalauti iš jo susimokėti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas žalą patyrė dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų, pareikštas ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, priteisiant solidariai iš visų abiejų kaltinamųjų nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Teismas netenkina Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Teisme gautame prašyme nurodoma, jog kaltinamajam J. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 116,73 eurus, o kaltinamajam A. Z. – 92,64 eurus (t. 2, b. l. 85-86, 87-88). Nagrinėjamu atveju abiem kaltinamiesiems gynėjai paskirti, įvertinus tai, kad pastariesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę ir esant izoliuotiems, yra sudėtinga realizuoti teisę į gynybą (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje teismas dėl objektyvių priežasčių pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu, prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Kaltinamiesiems J. S. ir A. Z. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 62-63, 155-156), naikintinos, kadangi pastarieji šiuo metu pagal ankstesnius nuosprendžius atlieka laisvės atėmimo bausmes, dėl ko toliau taikyti minėtas kardomąsias priemones yra netikslinga, be to, kaltinamieji neturi ir objektyvios galimybės jas vykdyti.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-11-30, 00.20 val., iki 2015-11-30, 14.20 val. (vieną parą), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinti su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (taikant dalinį bausmių sudėjimą) ir paskirti A. Z. galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. nuo 2015-11-30, 00.20 val., iki 2015-11-30, 15.45 val. (vieną parą), prilyginant ją vienai laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmės laiką įskaityti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu įskaitytą laiką bei bausmės dalį, atliktą pagal šį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Nukentėjusiojo L. L. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų J. S. (J. S.) ir A. Z. nukentėjusiajam 15 (penkiolika) eurų turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.