- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- I-1120-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02607-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Arūnas Kaminskas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- VĮ Valkininkų miškų urėdija
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Odeta Dominaitytė
- Kategorijos
- 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kaminsko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjos VĮ Valkininkų miškų urėdija atstovei advokatei Odetai Dominaitytei, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Arūnei Šerepkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Valkininkų miškų urėdija skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja VĮ Valkininkų miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA prie ŽŪM, Agentūra) 2012-09-07 rašte Nr. BRK-(3.239)-8061 išdėstytą sprendimą nesuteikti urėdijai 150 951.44 Lt paramos dėl to, kad pripažintos netinkamomis finansuoti 150 951.44 Lt medienos ruošos paslaugų (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) išlaidos ir įpareigoti Agentūrą klausimą dėl paramos skyrimo pareiškėjai spręsti iš naujo. Nurodo, kad urėdijos patirtos išlaidos, dėl kurių yra prašoma paramos, yra patirtos už darbus, kurių pirkimą urėdija vykdė vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) nuostatomis, kaip to reikalauja Administravimo taisyklės, Įgyvendinimo taisyklės ir Paramos sutartis. Mano, kad nustatyti VPĮ neatitikimai turi būti laikomi formaliais ir tai negali būti pagrindas neskirti paramos. Visos sutartys yra įvykdytos, laiku sutvarkyta mediena, atkuriami pažeisti miškų plotai. Paramos neskyrimas dėl formalių pažeidimų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principams. Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime iš esmės tik nurodyta, kad parama nebus skiriama, nes netinkamomis finansuoti pripažįstamos 150 951.44 Lt medienos ruošos (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) paslaugų išlaidos. NMA prie ŽŪM nevertino ir nepatikrino, kurie Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) rašte nurodyti VPĮ pažeidimai yra esminiai, dėl kurių urėdijai ginčijamu NMA sprendimu neskirta parama. Tarnybos rašte nebuvo konstatuota, kad medienos ruošos (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) paslaugų pirkimai atlikti pažeidžiant VPĮ, tik nurodyti kai kurie, Tarnybos nuomone, padaryti viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimai ar VPĮ neatitikimai. Net pripažinus, kad Tarnybos rašte paminėtos VPĮ nuostatos buvo pažeistos, šie pažeidimai turi būti laikomi formaliais ir nesudaro pagrindo neskirti paramos. Perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kai pažeidžiamos imperatyviosios VPĮ nuostatos ir suvaržomos konkuravimo tarp tiekėjų galimybės. Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad vykdant medienos ruošos ir miškininkystės paslaugų pirkimus, viešųjų pirkimų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos ir racionalaus lėšų naudojimo principai buvo pažeisti. VPĮ 87 str. 1 d. nuostatos, įpareigojančios urėdiją įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti sutartį vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būdu, savo nuožiūra, vadovaudamasi VPĮ 32-38 str. įtvirtintais reikalavimais, ginčo atveju nebuvo pažeistos. Urėdija, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kviesdama į derybas vieną kandidatą, vadovaudamasi įstatymo suteikta jai pasirinkimo teise, nenurodė informacijos pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaracijos ir jos pateikti nereikalavo. VPĮ 39 str. 1 d. nustato, kad atliekant pirkimą derybų būdu, galima derėtis dėl kainos ir kitų pasiūlymo sąlygų, tačiau negalima keisti galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose. Sudarytos sutartys atitinka derybų posėdžio protokole pasiūlytą paslaugų kiekį, dėl to Tarnybos išvada, kad pažeista VPĮ 18 str. 3 d. nuostata, yra nepagrįsta. Urėdija, sudarydama sutartis, nepareikalavo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, tačiau šiuo atveju šis pažeidimas turėtų būti laikomas formaliu, kadangi nepažeidžia imperatyvių VPĮ nuostatų. Prievolių įvykdymo užtikrinimas yra papildoma prievolė prie pagrindinės, kaip skolininko civilinė turtinė atsakomybė už pagrindinės prievolės nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Šiuo konkrečiu atveju, prievolių įvykdymo užtikrinimas nėra teisiškai reikšmingas, nes sutartinius įsipareigojimus tiekėjai vykdė tinkamai, darbus atliko laiku ir kokybiškai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taip pat nurodo, kad ginčo atveju nėra pagrindo teigti, jog vykdant Pirkimą Nr. 2 neskelbiamų derybų būdas parinktas neteisėtai. 2010-12-27 supaprastinto atviro konkurso būdu buvo perkamos medienos ruošos paslaugos. Apie pirkimą buvo paskelbta viešai 2010-12-09 „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Pagal medienos ruošos paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 9 p., pirkimo objektas buvo suskirstytas į 3 pirkimo dalis. Tiekėjas gali pateikti pasiūlymą pagal apimtį ne visai vienai pirkimo daliai, vienai pirkimo daliai, kelioms dalims arba visoms dalims. III Pirkimo dalyje buvo numatytos perkamos paslaugos – kirtimo atliekų išvežimas 25,0 ktm, tačiau pirkimas dėl šios pirkimo dalies neįvyko, nes nebuvo gauta pasiūlymų. Taigi, urėdija pasirinko neskelbiamų derybų būdą, nepažeisdama VPĮ reikalavimų. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad neskelbiamų derybų būdo pasirinkimas užkirto kelią kitiems tiekėjams dalyvauti pirkime ir urėdija neužtikrino VPĮ 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Tiek urėdija, tiek UAB „Medvėkas“, tiek ir UAB „Miško švara“ pagal kitus pirkimus jau vykdė darbus urėdijai ir jų pajėgumas tinkamai įvykdyti sutartis urėdijai buvo žinomas. Kvietimus urėdija abiem tiekėjams siuntė dėl atskirų III Pirkimo dalių, dėl to abiejų įmonių, atitikusių urėdijos nustatytus reikalavimus, pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais ir su šiomis įmonėmis sudarytos sutartys. Mano, kad urėdija po neįvykusio atviro konkurso, vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu, kviesdama į derybas tik po vieną kandidatą, atskiroms III Pirkimo dalims, neprivalėjo nurodyti ir reikalauti VPĮ 24 str. 5, 9, 23 p. nurodytos informacijos. 2011-01-28 Sutarties Nr. PR-4/11-14 2 d. nurodyta kirtimo atliekų išvežimo į tarpinį sandėlį kaina – 27 Lt/ktm plius PVM. Sutartyje nustatyta fiksuota kaina už 1 ktm. Sudarydamos sutartį urėdija ir tiekėjas UAB „Medvėkas“ neskelbiamų derybų metu nustatė konkrečius įkainius už miškininkystės paslaugas, priimtinus abiem šalims ir sutarė kainodaros taisyklių netaikyti, o sutartus įkainius keisti tik pasikeitus valstybės nustatomiems mokesčiams (PVM, pelno ir socialinio draudimo). Įkainių keitimo tvarką nurodė sutarties 2.4 p. Be to, sudarant sutartį, buvo patikslintos kai kurios neesminės sutarties projekto sąlygos, o būtent mokėjimo už paslaugas terminas, delspinigių suma, pranešimo apie sutarties vienašališką nutraukimą terminas bei įtraukta sutarties įvykdymo užtikrinimo sąlyga. Daro išvadą, kad miškininkystės paslaugų sutartis buvo sudaryta neskelbiamų derybų būdu po neįvykusio viešai skelbto supaprastinto atviro konkurso, su vieninteliu tiekėju, dalyvavusiu supaprastintame atvirame konkurse, o derybų metu buvo pakeistos tik neesminės sutarties sąlygos, pareiškėja negalėjo pažeisti VPĮ 3 str. nustatytų principų ir tikslų, dėl to toks sutarties pakeitimas negali būti laikomas esminiu, nes juo nustatytos sąlygos, jei jos būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, nebūtų suteikusios galimybės dalyvauti kitiems konkurso dalyviams, arba konkurso nugalėtoju negalėtų pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą; kad dėl tokio sutarties pakeitimo nepasikeitė ekonominė sutarties pusiausvyra asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose. Pažymėjo, kad urėdija, vykdydama pirkimus, visą laiką konsultavosi su Tarnyba, teikė reikiamas ataskaitas ir informaciją. Jokių pastabų ar pretenzijų dėl vykdomų pirkimų nėra gavusi. Tarnybos veiksmai leido urėdijai pagrįstai manyti, kad esminių viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, sudarant sutartis miško ruošos darbams, padaryta nebuvo. Tarnyba, kaip viešojo administravimo institucija, savo veikloje privalo užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų laikymąsi. Todėl urėdija turėjo pagrįstų lūkesčių dėl sudarytų sutarčių teisėtumo. Taigi, ginčijamas sprendimas pažeidžia ir proporcingumo principą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėją bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Konstitucinis teisingumo principas reikalauja, kad nuobaudos būtų skiriamos atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Urėdija, likviduodama stichinės nelaimės padarinius, privalėjo pirkimus vykdyti ypatingos skubos tvarka, nes kitaip būtų iškilusi grėsmė viešajam interesui, sutrikdytas susisiekimas dėl medžiais užverstų kelių, sutrikdytas elektros tiekimas dėl medžiais užverstų elektros linijų, iškiltų grėsmė pirmos pagalbos suteikimui ir pan. Be to, būtų padaryta didžiulė žala valstybės turtui, laiku nesutvarkyta mediena prarastų vertę, susidarytų sąlygos medžių kenkėjams plisti į dar likusius audros nepaliestus miškus (I tomas, b. l. 1-9).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė NMA prie ŽŪM su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad VPĮ 57 str. 2 d. 2 p. suteikia galimybę netikrinti tiekėjo atitikties įstatymo 33 str. 1 d. reikalavimams. Įstatymas nenumato galimybės perkančiajai organizacijai nukrypti nuo šios nuostatos reikalavimų jokiais atvejais, išskyrus, kai neprivaloma tikrinti kvalifikacijos, ir kad ji, vadovaudamasi VPĮ 85 str. 1 d., vykdydama neskelbiamas derybas, į kurias pakviestas tik vienas tiekėjas, turėjo teisę nereikalauti tiekėjo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaracijos. Kadangi vykdytos neskelbiamos derybos, kuriose dalyvavo ne vienas, o 24 tiekėjai, mano, kad VPĮ 85 str. 1 d. nurodyta išimtis ginčo atveju netaikoma. Perkančiajai organizacijai nustačius, kad AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“, J. K. IĮ, VĮ Jurbarko miškų urėdija pateikė ne visos pirkimo objekto apimties pasiūlymą, šių tiekėjų pateikti pasiūlymai turėjo būti atmesti kaip neatitinkantys pirkimo dokumentų, ir minėti tiekėjai negalėjo būti kviečiami atvykti į derybas. Priešingai nei teigia pareiškėja, sutartyje nustatytos kainos, jos apmokėjimo sąlygų pakeitimas yra laikomas esminių nuostatų keitimu. Tą patvirtina ir nuosekli Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Teisingumo Teismo praktika. Mano, kad tiekėjas, atsižvelgdamas į sutarties projekto nuostatas, jeigu jos būtų buvę pateiktos kvietime, būtų pateikęs kitokį pasiūlymą. Nuostatos dėl šalies atsakomybės ir sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalauja papildomų tiekėjo sprendimų, skaičiavimų, kurie gali ne tik sutrikdyti šalies padėtį, bet ir iš esmės nulemti tiekėjo sprendimą nedalyvauti pirkime bei pasirinkti naudingesnius sandorius. Taigi Komisija, perkančiajai organizacijai negavus tiekėjų pasiūlymų dalyvauti supaprastintame atvirame konkurse, remdamasi VPĮ 56 str. 1 d., negalėjo vykdyti neskelbiamų derybų, o urėdijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse, patvirtintose VĮ Valkininkų miškų urėdijos miškų urėdo 2010-07-12 įsakymu Nr. VI-87 (toliau – ir Supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklės), supaprastintas neskelbiamų derybų būdas nenumatytas. Taip pat pažymėjo, kad VPĮ 56 str. 1 d. 1 p. ir 92 str. 3 d. 1 p. neturėtų būti taikomi kartu. Tarnybos bei Agentūros išvadose buvo nurodyta, kad neskelbiamų derybų pirkimų dokumentuose nepateikta informacija dėl sutarties sudarymo atidėjimo termino, paslaugų kainos perskaičiavimo dėl pasikeitusios pridėtinės vertės mokesčio, nenumatyti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai. Tai neatitinka VPĮ 24 str. 8 d. reikalavimo, kad pirkimo dokumentai turi būti aiškūs, tikslūs ir be dviprasmybių, taip pat prieštarauja VPĮ 18 str. 6 d. 3 p. bei 6 p. Pirkimo dokumentuose buvo numatyta teisė teikti pasiūlymą ir mažesniam nei pirkimo dokumentuose numatytam kiekiui, neskiriant pirkimo dalių, derybos vykdytos kviečiant tiekėjus ir nurodant skirtingus siūlomų pirkti paslaugų kiekius, o tai prieštarauja VPĮ 3 str. nurodytiems skaidrumo bei lygiateisiškumo principams. Pareiškėja, vykdydama derybas, jose dalyvauti kvietė mažiausiai 24 tiekėjus, kuriems išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus, siekiant parduoti skirtingą kiekį paslaugų, taip suteikė galimybę teikti mažesnės sumos pasiūlymą nei numatyta pirkimo dokumentuose. Tai pažeidžia ne tik skaidrumo, bet ir lygiateisiškumo principų reikalavimus, nes šiuo atveju skirtingiems tiekėjams pateikti skirtingi duomenys, vieniems tiekėjams suteikiant galimybę parduoti didesnį kiekį paslaugų nei kitiems. Mano, kad ginčo atveju jokios faktinės aplinkybės neturi reikšmės, nes, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. VPĮ 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad pirkimų tikslas, vadovaujantis įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Šis tikslas turi būti pasiektas laikantis įstatymo reikalavimų bei pagrindinių viešųjų pirkimų principų, užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Nesilaikant įstatymo 18 str. 1 d. nuostatos sudaryta sutartis negali būti teisėta. VPĮ 18 str. 1 d. nurodyta, kad perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas yra pripažintas laimėjusiu, t. y. tiekėjui, kurio pasiūlymą pagal derybų rezultatus Komisija pripažino geriausiu bei pasiūlymų eilėje įrašė pirmuoju numeriu. Ginčo atveju pareiškėja sudarė sutartis su visais neskelbiamose derybose dalyvavusiais tiekėjais, o ne su laimėjusiuoju tiekėju. Pareiškėja nesudarė derybų pasiūlymų eilių ir nesivadavo pasirinktu pasiūlymų vertinimo kriterijumi. Tokie jos veiksmai bei jų pagrindu sudarytos sutartys negali būti pripažintos teisėtomis, ir atitinkamai sprendimas sudaryti sutartis su visais neskelbiamų derybų dalyviais negali būti pripažinti tinkamais. Sudarant sutartis su visais pirkimuose dalyvavusiais tiekėjais buvo pažeistas pats viešųjų pirkimų tikslas bei pagrindiniai viešųjų pirkimų principai, kurių laikymasis negali būti pripažintas formaliu, nes tokiu atveju būtų iškreipta paties viešojo pirkimo esmė. Ginčijamų neskelbiamų derybų atveju ne tik nebuvo sudaryta galimybė konkuruoti, visiems pasiūlant sudaryti sutartis pagal turimas galimybes, bet ir nebuvo išsirinkti laimėję pasiūlymai, nevertinant pasiūlymų pagal pasirinktą vertinimo kriterijų. Taigi, buvo pažeistas viešojo pirkimo tikslas, iškreipta viešojo pirkimo sąvoka bei pažeistas vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumas. Kadangi buvo padaryti imperatyvių VPĮ nuostatų bei principų pažeidimai, mano, kad nė vienas iš nustatytų pažeidimų negali būti laikomas formaliu, nes kiekvienas turėjo įtakos pirkimo rezultatams. Sprendimas nesuteikti prašomų 150 951.44 Lt paramos lėšų priimtas pagal įstaigos kompetenciją, vadovaujantis Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių, darbo reglamentų bei kitų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad vertinant viešuosius pirkimus nustatyta esminių VPĮ pažeidimų, buvo pritaikyta teisės aktuose numatyta poveikio priemonė – atsisakyti suteikti visas prašomas paramos lėšas. Agentūrai nustačius esminius VPĮ pažeidimus nėra galimybių pasirinkti kitą poveikio priemonę (II tomas, b. l. 1-4).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Kaip nustatyta šalių atstovių paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos ir pareiškėja VĮ Valkininkų miškų urėdija 2011-11-07 sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ veiklos srities „Stichinių nelaimių ir gaisrų pažeistų miškų atkūrimas ir prevencinės priemonės“ paramos sutartį Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001/PR 4-11-160 (toliau – ir Paramos sutartis), kuria Urėdija įsipareigojo įgyvendinti projektą „Stichinės nelaimės pažeistų miškų atkūrimas (22,10 ha)“ Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001, nepažeisdama šios sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su šio projekto įgyvendinimu, o Agentūra – kompensuoti iki 291 023 Lt visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtra ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų (I tomas, b. l. 39-52). Vykdydama įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, Urėdija 2011-11-30 pateikė Agentūros Alytaus paramos administravimo skyriui mokėjimo prašymą Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001 (I tomas, b. l. 53-63), kuriuo prašė išmokėti 150 951.44 Lt paramos sumą – kompensuoti 144 393.98 Lt kompleksinių vėjavartų tvarkymo darbų išlaidas, patirtas pagal 2010-08-18 sutartį Nr. PR 4/10-136, sudarytą su AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ (I tomas, b. l. 64-68), 2010-08-18 sutartį Nr. PR 4/10-137, sudarytą su VĮ Jurbarko miškų urėdija (I tomas, b. l. 69-73), 2010-08-26 sutartį Nr. PR 4/10-145, sudarytą su „ZAKLAD USLUGOWY A. T. G. (I tomas, b. l. 74-77), 2010-10-08 sutartį Nr. PR 4-10-187, sudarytą su R. H. USLUGI LESNE (I tomas, b. l. 78-81), ir 6 557.46 Lt kirtimo atliekų išvežimo išlaidas, patirtas pagal 2010-09-16 sutartį Nr. PR 4/10-170, sudarytą su K. IĮ (I tomas, b. l. 82-86), 2011-01-28 sutartį Nr. PR 4/11-14, sudarytą su UAB „Miško švara“ (I tomas, b. l. 87-90), 2011-04-26 sutartį Nr. PR 4-11-85, sudarytą su UAB „Medvėkas“ (I tomas, b. l. 95-99).
Išnagrinėjusi pateiktą mokėjimo prašymą, Agentūra ginčijamu 2012-09-07 sprendimu Nr. BRK-(3.239)-8061 nusprendė, kad 150 951.44 Lt medienos ruošos (atliekų ištraukimo ir kirtimo atliekų išvežimo) paslaugų išlaidos yra netinkamos finansuoti, todėl parama nebus skiriama (I tomas, b. l. 11-12). Toks sprendimas priimtas pagal 2011-09-02 pateiktus neskelbiamų derybų dėl medienos ruošos paslaugoms pirkti dokumentus nustačius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, apie kuriuos Urėdija buvo informuota 2011-12-21 raštu Nr. BRK-(15.10)-8992 (I tomas, b. l. 31-37), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu NR. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 145.1 p., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008-01-14 įsakymu Nr. 3D-19 Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ įgyvendinimo taisyklių 87 p. ir Paramos sutarties 17.4 p.
Ginčas byloje kilo tiek dėl 2012-09-07 sprendimo Nr. BRK-(3.239)-8061 teisėtumo, tiek dėl jo pagrįstumo, t. y. pareiškėja, kaip nustatyta skundu ir jos atstovės paaiškinimu teismo posėdyje, kelia klausimus dėl ginčijamo sprendimo turinio prieštaringumo, nesutinka su dalimi Agentūros vertinimų dėl viešųjų pirkimų vykdymo metu padarytų VPĮ nuostatų pažeidimų, taip pat nurodoma pripažįstamų pažeidimų reikšme pirkimo rezultatams ir taikytos sankcijos – visos paramos pagal pateiktą mokėjimo prašymą neskyrimo – adekvatumu.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str., kuriame nustatyti bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui, 1 d. numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas. Tačiau, praktikoje neretai susiklosto tokios faktinės situacijos, kai individualaus administracinis aktas būna atitinkamo prieš tai atlikto darbo įteisinimas, kuriame formuluojamos visuomeninių – teisinių santykių dalyviams konkrečios teisės bei pareigos, sukeliančios teisinius padarinius. Toks dokumentas jau įgyja teisinę galią ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, bet iki tokio akto priėmimo atliktas darbas, gauta informacija, įforminta bet kokios formos dokumente (ataskaitoje, patikrinime, išvadoje ir kt.), atspindintys individuliam administraciniam aktui priimti reikalingus duomenis, paprastai neskundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai tik ištaka, tarnaujanti individualiam administraciniam aktui priimti. Pirminėje informacijoje atspindėti faktai nebūtinai turėtų būti perkėlinėjami į administracinį aktą, tad priimant individualų administracinį aktą neretai pakanka padaryti nuorodą į atitinkamą šaltinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A556–633/2008 ir kt.).
Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, galima teigti, kad ginčijamas sprendimas neatitinka minėtų VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų: Agentūros 2011-12-21 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8992, kurioje, kaip teigiama sprendime, nurodytas ginčijamo sprendimo faktinis, taip pat iš dalies ir teisinis (VPĮ pažeidimai) pagrindimas, yra pateikiamas Urėdijos vykdytų neskelbiamų derybų dėl miško ruošos paslaugų pirkimo ne tik pagal projektą „Stichinės nelaimės pažeistų miškų atkūrimas (22,10 ha)“ Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001, bet ir kitų projektų, vykdytų pagal kitas sutartis, vertinimas, be to, šis vertinimas, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pradėtas dar iki mokėjimo prašymo Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001 pagal Paramos sutartį pateikimo (II tomas, b. l. 19-32). Šios aplinkybės lėmė, kad Agentūros 2011-12-21 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8992 nėra konkrečiai pasisakoma, ar paslaugų pirkimai pagal sutartis, kurios minimos mokėjimo prašyme Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001, yra įvykdytos pažeidžiant VPĮ reikalavimus – 2010-08-18 sutartis Nr. PR 4/10-136, sudaryta su AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“, 2010-08-18 sutartis Nr. PR 4/10-137, sudaryta su VĮ Jurbarko miškų urėdija, 2010-08-26 sutartis Nr. PR 4/10-145, sudaryta su „ZAKLAD USLUGOWY A. T. G., 2010-10-08 sutartis Nr. PR 4-10-187, sudaryta su R. H. USLUGI LESNE, 2010-09-16 sutartis Nr. PR 4/10-170, sudaryta su K. IĮ, išvadoje nėra minimos, o kadangi dokumentai į bylą teikti itin chaotiškai, iš esmės nėra galima spręsti, su kuriuo iš Urėdijos vykdytų viešųjų pirkimų jie yra susiję. Be to, Agentūros 2011-10-01 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8827, 2012-10-26 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-9531 ir 2013-01-25 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-631 nurodoma, kad VPĮ pažeidimai, turėję įtakos rezultatams vykdant pirkimus pagal 2010-08-18 sutartį Nr. PR 4/10-137, sudarytą su VĮ Jurbarko miškų urėdija, 2010-08-26 sutartį Nr. PR 4/10-145, sudarytą su „ZAKLAD USLUGOWY A. T. G. ir 2010-10-08 sutartį Nr. PR 4-10-187, sudarytą su R. H. USLUGI LESNE, 2011-04-26 sutartį Nr. PR 4-11-85, sudarytą su UAB „Medvėkas“, nėra nustatyti, todėl pirkimai laikytini atliktais tinkamai (I tomas, b. l. 38; V tomas, b. l. 198-200). Nors teismo posėdyje Agentūros atstovė teigė, kad minėti duomenys 2011-10-01 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-8827 ir 2011-10-26 išvadoje Nr. BRK-(15.10)-953 nurodyti per klaidą, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė: 2012-12-13 rašte Nr. BRK-(15.10)-10896 (V tomas, b. l. 202), kuris, kaip teismo posėdyje teigė Agentūros atstovė, tai turėtų patvirtinti, minimi kiti projektai ir mokėjimo prašyme Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001 nenurodyta sutartis su UAB „Medvėkas“.
Be to, ginčijame sprendime visiškai nėra motyvuota juo taikoma poveikio priemonė, t. y. sprendimas visiškai neskirti paramos, nors tiek Paramos sutarties 20.1. ir 26.3. p., tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu NR. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių VIII skyriaus Projektų įgyvendinimo priežiūra III skirsnio Sankcijos normų nuostatos numato galimybę už vykdant projektą padarytus Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su šio projekto įgyvendinimu, pažeidimus ne tik visiškai neskirti paramos, bet ir ją mažinti, kas (paramos mažinimas), teismo vertinimu, visų pirma ir turi būti apsvarstyta. Pažymėtina, kad tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, suformuota bylose dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų ginčijimo, nagrinėjant ginčą, kilusį tarp Urėdijos ir Agentūros, gali būti taikoma tik atsižvelgiant į jo specifiškumą: šiuo atveju perkančiosios organizacijos veiksmai vertinami retrospektyviai, viešojo pirkimo procedūros metu suinteresuotiems asmenims nepareiškus prašymų dėl ginčui reikšmingų perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų paaiškinimų, taip pat pretenzijų, kas perkančiajai organizacijai eliminuoja galimybę ištaisyti trūkumus procedūros metu (teikiant paaiškinimus ir t. t.) arba iš viso ją nutraukti, kad vėliau iš esmės nekiltų abejonių dėl teikėjų teisių pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, sankcija turėtų būti taikoma iš esmės nesant abejonių, kad atliekant viešojo pirkimo procedūras nebuvo laikomasi pagrindinių viešųjų pirkimų principų, kas iškreipė sąžiningą konkurenciją šios procedūros metu ir nesudarė sąlygų racionaliam lėšų panaudojimui, tuo tarpu ginčijamame sprendime tokio pobūdžio vertinimai nėra padaryti, atitinkamai – Urėdijai turėtų būti sudaryta galimybė pateikti įrodymus, kurie objektyviai sudarytų galimybę įsitikinti, kad pažeidimai procedūros vykdymo metu nebuvo padaryti (pavyzdžiui, sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime, nebuvimas ir pan.), taip pat turėtų būti vertinamos sutarčių vykdymo aplinkybės, patvirtinančios reikšmingų aplinkybių buvimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-990/2007 (LVAT biuletenis Nr. 3(13), 2007) yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai administracinis aktas, kuris privalo būti motyvuojamas, yra be motyvų, jo nepagrįstumo klausimas apskritai neturi būti nagrinėjamas. Nutartyje teismas pažymėjo, kad administracinio akto priėmimo motyvai turi būti nurodomi pačiame akte, todėl sprendimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo pripažinimui neteisėtu. Sprendimo motyvavimas šioje dalyje yra būtinas, kadangi tik tokiu atveju pareiškėja turėtų galimybę pateikti duomenis kaip tik dėl tų faktų, kurie sudaro pagrindą panaikinti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą.
Iš Urėdijos skunde pateikiamos pozicijos ir jos atstovės paaiškinimo teismo posėdyje matyti, kad didesnė dalis ginčijamo sprendimo tiek faktinio, tiek teisinio pagrindimo jai nebuvo žinoma, todėl skunde itin daug dėmesio skiriama Viešųjų pirkimų tarnybos 2012-07-25 rašto Nr. 4S-3587 išvadoms (I tomas, b. l. 13-20), dėl kurių ginčijamame sprendime visiškai nėra pasisakoma, tai sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą vertinti kaip iš esmės nemotyvuotą. Be to, kaip matyti iš minėto Viešųjų pirkimų tarnybos rašto, teikdama savo vertinimus dėl Urėdijos padarytų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus, Viešųjų pirkimų tarnyba vertino dokumentus, kurių Agentūra nevertino: pavyzdžiui, Urėdijos 2010 m. vėjovartų – vėjalaužų likvidavimo priemonių planas (I tomas, b. l. 15, 22), kuris svarbus sprendžiant, ar 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. Urėdija vykdė vieną ar kelis pirkimus dėl vėjovartų – vėjalaužų likvidavimo priemonių plane nurodytų paslaugų įsigijimo, ar, kaip teigia Urėdija, 24 atskirus miško ruošos paslaugų pirkimus. Dėl šios situacijos vertinimo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti vertinama visuma aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių tik perkančiosios organizacijos ketinimus, taip pat užtikrinančių / neužtikrinančių sąžiningą konkurenciją ir racionalų lėšų panaudojimą.
Atsižvelgiant į tai, ginčijamas sprendimas naikinamas, Agentūra įpareigojama iš naujo išnagrinėti Urėdijos mokėjimo prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos VĮ Valkininkų miškų urėdija skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012-09-07 sprendimą Nr. BRK-(3.239)-8061.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti VĮ Valkininkų miškų urėdijos 2011-11-30 mokėjimo prašymą Nr. 2MR-KA-11-1-001794-PR001.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.