- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-05
- Bylos Nr.
- 1A-345-557-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Dalius Jocys
- Nuteistasis
- V. J.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-345-557/2012
Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01381-2011-5
2012 m. balandžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Daliaus Jocio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams. BK 64 str. 1 d., 3 d. nustatyta tvarka paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas, nurodytas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį, bei suėmime išbūtas laikas nuo šio nuosprendžio paskelbimo iki jo įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. apie 23 val. bute (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui dėl asmeninio pobūdžio nesutarimo tarp jo ir R. K., dūrė jam peiliu vieną kartą į pilvą, dėl ko padarė kiauryminį durtai pjautą pilvo sužalojimą su didžiosios taukinės ir skrandžio sužalojimais, kas sukėlė nukentėjusiajam R. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuosprendį pakeisti ir V. J. pagal BK 135 str. 1 d. skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 7 metams. Nurodo, jog nustatydamas bausmės dydį, teismas neskyrė reikiamo dėmesio bausmės skyrimo motyvams – byloje nustatytas aplinkybes nuosprendyje išvardijo deklaratyviai, neatskleidžiant konkretaus jų turinio bei reikšmės skiriamai bausmei. Paskyręs laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkiui, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, neteisingai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, todėl nuosprendis keistinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgė į kaltinamojo padarytos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, tačiau deramai to neįvertino. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamasis V. J. 2011-08-12 apie 23 val. bute pas R. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip parodė kaltinamasis V. J., vėliau buvo virtuvėje jis be jokios priežasties dūrė peiliu į pilvą R. K.. Iš esmės tokias sužalojimo aplinkybes nurodo ir nukentėjusysis R. K.. Kaip parodė nukentėjusysis, V. J. paprašė jo padaryti valgyti, o jam atsisakius, dūrė peiliu į pilvą. Iš šių teismo nustatytų ir pripažintų įrodytomis aplinkybių matyti, kad kaltinamasis neturėjo jokio pamatuoto pagrindo smurtauti prieš nukentėjusįjį. Smūgis nukentėjusiajam R. K. peiliu buvo neadekvatus nuo alkoholio apsvaigusio kaltinamojo atsakas į pastarojo atsisakymą padaryti valgyti, t.y. nusikaltimas padarytas iš esmės dėl žemų paskatų – keršto. Neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas reikiamai neįvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnio, kartu netinkamai pritaikė BK 54 str. 2 d.
Nuosprendyje teismas nurodė, kad skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – V. J. pirmiau teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu atlieka bausmę. Tačiau teismas atsižvelgė ne į visus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir skirdamas bausmę neišsamiai įvertino kaltinamojo asmenybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. teistas keturis kartus – du kartus už chuliganizmą pagal BK 225 str. 2 d. (1961 m. BK), vieną kartą pagal BK 118 str. 3 d. (1961 m. BK) už išžaginimą, o paskutinį kartą pagal BK 180 str. 1 d. už plėšimą. Kaip matyti iš ankstesnių teistumų, V. J. teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus. Iš ankstesnių teistumų kaltinamasis išvadų nepadarė. Nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., V. J. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teismui pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą, bausmės tikslai pasiekti nebuvo – V. J. padarė naują sunkų prieš asmenį nukreiptą tyčinį nusikaltimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, niekur nedirba. Visi šie duomenys apibūdina jį kaip socialiai pavojingą, abejingą kito žmogaus sveikatai ar net gyvybei asmenybę. Įvertinus nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, nuosprendis turi būti pakeistas, paskiriant V. J. griežtesnę, sankcijos vidurkį viršijančią bausmę.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas. Nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, neva pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. J. už naujo nusikaltimo padarymą paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. J. bausmę, tinkamai taikė BK 54 str. bei 61 str. normų nuostatas.
BK 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę. BK 61 str. 1 d., 2 d. nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę; įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes), motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį (įvykdytas tyčinis, pavojingas visuomenei smurtinis nusikaltimas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai), į nuteistojo V. J. asmenybę (teistas, nusikalto neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu atlieka bausmę, iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo, šeimos neturi), nustatęs V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos šios nusikalstamos veikos kilimui), nuteistajam V. J. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis artimas BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai įvertino nuteistojo V. J. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę, o nuteistajam V. J. skundžiamu nuosprendžiu paskirta pagal BK 135 str. 1 d. 5 metų laisvės atėmimo bausmė ir subendrinta galutinė 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra per švelni. Pažymėtina, kad baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis R. K. taip pat prašė teismą skirti V. J. švelnesnę nei prokuroro siūloma bausmę.
Apeliantas, apibūdindamas nuteistojo V. J. asmenybę, nurodo, jog jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas keturis kartus. Tačiau apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis V. J. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1997-01-14 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. paskirtą 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę atliko 1997-02-18. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2000-10-31 nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 3 p., nuo laisvės atėmimo bausmės atleistas. O Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001-04-11 nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 118 str. 3 d. paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 2 p., sumažinta 1/5, t.y. 1 metais, bei Alytaus rajono apylinkės teismo 2003-07-23 nutartimi pritaikius BVK 157 str., 2003-07-29 V. J. lygtinai paleistas neatlikus 1 metų 3 dienų bausmės. 1961 m. BK 58 str. nustatyta, jog neturinčiais teistumo laikomi: <...> 4) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, jeigu jie per trejus metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo; 5) asmenys, nuteisti laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems metams, bet ne daugiau kaip šešeriems metams, jeigu jie per penkerius metus nuo tos dienos, kurią baigė atlikti bausmę (pagrindinę ir papildomąją), nepadaro naujo nusikaltimo <...>. Jeigu asmuo įstatymo nustatyta tvarka buvo atleistas nuo bausmės prieš terminą, tai teistumo išnykimo laikas skaičiuojamas remiantis faktiškai atlikta bausme nuo to laiko, kai atleidžiama nuo bausmės (pagrindinės ir papildomosios). Jeigu bausmę atlikęs asmuo iki teistumo išnykimo laiko pabaigos vėl padaro nusikaltimą, laiko, per kurį išnyksta teistumas, eiga nutraukiama, teistumo išnykimo laikas pagal pirmąjį nusikaltimą vėl skaičiuojamas nuo faktiško bausmės (pagrindinės ir papildomosios) už paskutinį nusikaltimą atlikimo. Šiais atvejais asmuo laikomas teistu už abu nusikaltimus, kol pasibaigia teistumo už sunkiausią iš jų išnykimo laikas. Vadovaujantis šiomis 1961 m. BK 58 str. nuostatomis bei bylos duomenimis (1 t., b.l. 46-49) nustatyta, jog V. J. teistumas už aukščiau minėtas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas 1997-01-14, 2000-10-31 bei 2001-04-11 nuosprendžiais, išnyko. Nusikalstamą veiką, už kurią V. J. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, nuteistasis įvykdė 2010-10-30, t.y. ankstesniam teistumui jau išnykus ir jam esant neteistam. 2000 m. BK 97 str. 6 d. taip pat nustatyta, jog kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinis teismas sprendžia, jog prokuroras nepagrįstai prašo vertinant nuteistojo V. J. asmenybę atsižvelgti ir į jau išnykusius teistumus. „Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalgoje“, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40, išaiškinta, jog pagal BPK 304 str. nuosprendyje turi būti nurodomi tikslūs duomenys apie kaltinamojo teistumą. Čia būtina nurodyti turimus – neišnykusius ir nepanaikintus – kaltinamojo teistumus <...>, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas šių nuostatų nesilaikė, nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė ir jau išnykusius nuteistojo V. J. teistumus.
Tuo būdu nustatyta, kad V. J. nusikalto, turėdamas vieną neišnykusį teistumą, ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo metu. Toks nuteistojo elgesys yra atitinkamai įvertinamas, bendrinant bausmes BK 64 str. nustatyta tvarka ir skiriant galutinę subendrintą bausmę, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, pats savaime nesuponuoja giežtesnės bausmės skyrimo nuteistajam už naujo nusikaltimo padarymą.
Apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu paskyręs nuteistajam V. J. bausmę, pagrįstai, vadovaudamasis BK 64 str. 1 d., 3 d. nustatyta tvarka, ją subendrino su bausme, paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu. Tačiau apylinkės teismas nepagrįstai į bausmės laiką įskaitė laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką, nurodytą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį (iš byloje esančio 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžio matyti, jog tas laikotarpis yra nuo 2011-03-31 iki 2011-04-21, 1 t., b.l. 62-64). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas laikotarpis yra V. J. bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, atlikimo laikas, todėl jis negali būti įskaitytas į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės atlikimo laiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog situacija, kai į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, yra numatyta BK 63 str. 9 d., kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 str. taisykles, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tačiau šioje byloje yra kita situacija. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. naują nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, padarė bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Todėl akivaizdu, kad šioje baudžiamojoje byloje Klaipėdos apylinkės teismui priimant 2012-02-02 nuosprendį, nebuvo susidariusi juridinė situacija, numatyta BK 63 str. 9 d., kuomet į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tokiu būdu apylinkės teismas netinkamai taikė BK nuostatas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas. Ir nors apeliantas skunde konkrečiai neįvardijo, jog aukščiau aptartas įskaitymas taikytas nepagrįstai, iš apeliacinio skundo, su kuriuo į apeliacinį teismą kreiptasi ne tik dėl neteisingai paskirtos bausmės, bet ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, matyti, jog prokuroras, dėstydamas savo prašymą, nebeprašo subendrinus bausmes BK 64 str. 1 d., 3 d. nustatyta tvarka, įskaityti ankstesniu nuosprendžiu atliktą bausmę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendis keistinas, panaikintina nuosprendžio dalis, kuria į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas, nurodytas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį. Kita vertus, prokuroro apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių motyvų, kuriais apeliaciniame skunde prašoma prie bausmės, paskirtos už naują nusikaltimą, pridėti didesnę ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį, negu kad pridėjo apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu. Todėl, pripažinus nepagrįstu prokuroro prašymą skirti nuteistajam griežtesnę bausmę už naują nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo apeliaciniame skunde prašomu būdu griežtinti ir galutinę subendrintą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas, nurodytas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendį. Nuteistajam V. J. paskirtos galutinės subendrintos 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-02-02.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.