Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-10159 nutarta taikyti nuteistajam R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta mažėjanti maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos teigimu, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis bausmę atlieka už laisvės atėmimo vietų įstaigos teritorijos ribų, dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

R. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktus, 235 straipsnį, 278 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 24 straipsnį ir skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi veika pagal BK (1961 m.) 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktus perkvalifikuota pagal BK (2000 m.) 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus, veika pagal BK (1961 m.) 235 straipsnį perkvalifikuota pagal BK (2000 m.) 258 straipsnio 2 dalį, veika pagal BK (1961 m.) 278 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota pagal BK (2000 m.) 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas: Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme ir skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 3 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teismo teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia priešingo teisei elgesio kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog egzistuoja formali lygtinio paleidimo sąlyga, tai yra kad nuteistasis R. K. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą, tai yra atliko pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo R. K. atžvilgiu pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo atliktas 2019 m. gegužės 22 d. ir buvo nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistajam 7 kartus atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, visus kartus buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, o paskutinio vertinimo metu ji pasireiškė mažėjimo dinamika, tačiau ypatingai svarbia aplinkybe išlieka nuteistojo elgesyje nustatyta dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa. Nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa (ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/nekontroliuojamas elgesys; ankstesnės savitvardos problemos; negebėjo atpažinti problemų; ankstesni priežiūros/apribojimų pažeidimai). Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti dėl galimo lygtinio paleidimo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, taip pat jo emocinės gerovės ypatumai turėjo įtakos santykiui su aplinka bei aplinkiniais. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėtas teiginys, kad siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių išlaikymas bei stiprinimas, suponuoja išvadą, jog nuteistajam ir toliau reikalingas bei svarbus emocinės gerovės išlaikymas bei stiprinimas, kuris užtikrinamas įkalinimo įstaigoje, siekiant išvengti naujų nusikalstamų veikų. Socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, taip pat pažymėta, kad siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, svarbu išlaikyti bei didinti nuteistojo motyvaciją įsitraukti į Resocializacijos skyriaus psichologų rengiamus užsiėmimus. R. K. nusikalto impulsyviai, siekdamas keršto, tai parodo asmens nemalonių situacijų valdymo pavyzdį ir jo menką savikontrolę. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, nustatyta, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susiję nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, agresyvus, smurtinis elgesys, galimai empatijos stoka, impulsyvumas bei savitvardos praradimas, savo elgesio pasekmių neįvertinimas plačiąja prasme bei konfliktų sprendimo įgūdžių stoka.

Nors vertinimo metu nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (darbinė veikla įkalinimo įstaigoje; patvirtinta gyvenamoji vieta po laisvės atėmimo bausmės atlikimo ar galimo lygtinio paleidimo atveju; artimųjų parama bei palaikymas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais), tačiau jie nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų matyti, kad nuteistasis niekada, įskaitant ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nesusidūrė su gyvenamosios vietos sunkumais. Taip pat matyti, kad šiuo metu nuteistasis su artimaisiais palaiko artimus santykius su sutuoktine, mama, seserimi, vis tik, kaip pats nurodė, iki laisvės atėmimo bausmės turėjo žmoną (buvusią sutuoktinę), jų santykiai nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Darbinė veikla įkalinimo įstaigoje ir šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais nesudaro tokios apsauginių kriminogeninių veiksnių visumos, kuri atsvertų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą ir sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo parengtas pranešimas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo atidėjimo, nes 2024 m. birželio 3 d. padarė administracinį nusižengimą, už kurį skirtą baudą sumokėjo 2024 m. birželio 12 d. Nuteistasis nuo pranešimo parengimo naujų teisės aktų pažeidimų nepadarė, nuo 2023 m. liepos 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o laisvu nuo darbo metu dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį R. K. skatintas 48 kartus už gerą, pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir kita, tačiau paskutinis paskatinimas skirtas tik 2023 m.. balandžio 7 d., praėjus daugiau nei metams. Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 3 kartus pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką, iš kurių 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Sutiktina su prokuroro atsiliepime išdėstyta pozicija, kad aplinkybė, jog nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, nesuteikia pagrindo taikyti išimtinės teisės į lygtinį paleidimą, kadangi siekti pozityvių elgesio permainų privalo kiekvienas nuteistasis. Siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kiekvienas nuteistasis privalo savo elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nekeliantys abejonių lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo daroma pažanga, keičiant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, dar nėra tokia akivaizdi ir nekelianti abejonių dėl tolimesnio jo elgesio bei to, kad nuteistasis jau yra pasikeitęs tiek, jog išėjęs į laisvę laikysis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl bausmės atlikimo procese, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma atsižvelgti į teisingumo principo užtikrinimą bei sėkmingos probacijos aplinkybes. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. K. neatliktos bausmės dalis (4 metai 10 mėnesių 26 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į terminuotą laisvės atėmimą, todėl svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri jį paveiktų taip, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų, nebenusikalstų ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad R. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistojo R. K. elgesyje stebima pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės, kadangi nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys laikytini savaime suprantamais dėl visiems bausmę atliekantiems asmenims keliamo tikslo – teigiamų pokyčių elgesyje. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės taip pat teismui nėra abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. R. K. nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kuris leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-10159.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-10159 taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.