Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2019-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-32-287/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
A5.-32-287/2019
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00196-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pažeidėjas
B. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-32-287/2019
Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00196-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 6.1; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.3; 21.14.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. sausio 18 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei,dalyvaujant:administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. B. ir jo atstovei advokatei E. G.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, - atstovei S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo

B. B., gimusio Kretingos r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio Šiaulių r. sav., G. k., aukštesniojo išsilavinimo, pensininko, dirbančio UAB „A“, vedusio, neteisto,

administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ANK arba ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. B., UAB „R“ (įm. kodas xx) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotojais O. B., E. D., E. S. ir A. U. ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudarytos rašytinės darbo sutartys ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmenų priėmimą į darbą, t. y. 2018 m. gegužės 7 d. E. D. ir O. B. faktiškai atliko statybininkų darbą statybvietėje, adresu Pakruojis, Pakruojo r. sav., darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio – UAB „R“, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – UAB „R“ ir darbo funkcijų (statybininkų), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui), su darbuotojais nepasirašius darbo sutarčių, nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. E. D. ir O. B. dirbo pranešus apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau su darbuotojais nebuvo pasirašytos darbo sutartys. Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. E. D. ir O. B. dirbo nelegaliai. Be to, 2018 m. gegužės 8 d. A. U. ir E. S. faktiškai atliko fasado apdailininko (E. S.) ir fasado šiltintojo (A. U.) darbą statybvietėje, adresu Pakruojis, Pakruojo r. sav., darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio – UAB „R“, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – UAB „R“ ir darbo funkcijų (fasado apdailininko (E. S.) ir fasado šiltintojo (A. U.)), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui), su darbuotojais nepasirašius darbo sutarčių, nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Nuo 2018 m. gegužės 9 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. A. U. ir E. S. dirbo pranešus apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau su darbuotojais nebuvo pasirašytos darbo sutartys. Nustatyta, kad nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. A. U. ir E. S. dirbo nelegaliai. B. B., UAB „R“ direktorius, neužtikrino, kad E. D., O. B., A. U. ir E. S. pradėtų dirbti tik pasirašę darbo sutartis, apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VMI) vyriausioji darbo inspektorė S. M. nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d., patikrinimo metu važiavo pro statybvietę ir nusprendė sustoti ir patikrinti. Susitiko su UAB „R“ vadovu, kuris paaiškino, kad čia dirba jo darbuotojai. VDI inspektoriai susirašė darbuotojų pavardes ir grįžę į darbo vietą patikrino ir pamatė, kad iš keturių darbuotojų apdrausti buvo tik du. Pakartotinai nuvyko 2018 m. gegužės 10 d. į tą pačią statybvietę. Tą dieną jau buvo apdrausti visi keturi darbuotojai. Iš darbuotojų paėmė paaiškinimus ir du darbuotojai (E. D. ir O. B.) nurodė, kad darbą pradėjo 2018 m. gegužės 7 d., kad tarėsi, jog bus sudarytos darbo sutartys, tarėsi dėl pastato apšiltinimo darbų, darbo užmokesčio, darbo valandų. Visos darbo sutarties sąlygos buvo aptartos. 2018 m. gegužės 10 d. jiems buvo atvežtos darbo sutartys. E. S. ir A. U. nurodė, kad pradėjo dirbti 2018 m. gegužės 8 d. ir sutartys jiems nebuvo atvežtos. Jie nurodė, kad visos darbo sutarties sąlygos aptartos. B. B. nurodė, kad du darbuotojai pradėjo darbą ne gegužės 7 d., o 8 d., kada buvo pateiktas pranešimas Sodrai, o kiti du gegužės 9 d. Darbuotojai buvo atvykę apžiūrėti darbo, bet faktiškai nedirbo. Sutartis, be parašų, VDI inspektoriai rado 2018 m. gegužės 10 d. pas du darbuotojus. Jie jas padavė, bet jos nebuvo pasirašytos. Dėl to, kad B. B. laiku nepranešė Sodrai apie darbo pradžią, žala buvo padaryta darbuotojams, nes jie buvo socialiai neapdrausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su padarytu nusižengimu sutinka. Pripažįsta, kad Sodrai pranešė tos dienos vakare, kada darbuotojai pradėjo dirbti. Supranta, kad pranešė pavėluotai. Neketino sukčiauti, tiesiog taip išėjo per žioplumą. Žinojo, kad sugriežtintos taisyklės ir atsakomybė. Galvojo, kad pranešė teisingai. Visi keturi darbuotojai buvo po vieną dieną neapdrausti. Visiems keturiems padarė tą pačią klaidą. Jis dirba UAB „R“ apie tris metus. Dirba vienas ir samdo firmą buhalteriniams reikalams tvarkyti. Visus dokumentus tvarko buhalterė. Jis paskambina buhalterei, susako darbuotojų duomenis, o ši padaro visą darbą, t. y. praneša Sodrai ir surašo darbo sutartis. Šį kartą jis nepatikrino, ar buhalterė pranešė Sodrai. Visą gyvenimą dirba statybose, bet anksčiau nedirbo tokio darbo, kur reikėtų įdarbinti darbuotojus. Darbuotojus samdo tik tam tikriems darbams atlikti – terminuotai. Savo poelgį vertina labai blogai. Iki pat rugsėjo mėnesio, kol nuvyko į VDI, tikėjo, kad viską padarė gerai. Galvojo, kad turi būti pranešta pirmą darbo dieną. Anksčiau nėra įdarbinęs darbuotojų ir apie tai nepranešęs Sodrai. Nurodė, kad valstybei padarė nedidelę žalą – 8,05 Eur už žmogų, iš viso 32,20 Eur. Prašo teismo skirti mažesnę baudą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. B. atstovė advokatė E. G. teismo posėdžio metu prašė atkreipti dėmesį, kad padarytas nusižengimas nebuvo piktybiškas ir truko neilgą laiko tarpą. Nusižengimas buvo padarytas per aplaidumą, nesusikalbėjus su buhaltere. Iš pradžių B. B. nepripažino, nes manė, kad nenusižengė. Manė, kad darbuotojai dirba legaliai ir jų neslapstė. Yra pensininkas. Iki tol nėra dirbęs tokio darbo. Samdo įmonę, kuri tvarko buhalteriją, o pats iš esmės yra atsakingas už statybos darbus, kad jie būtų vykdomi, medžiagos pristatytos, surasti darbuotojai, projektai būtų įvykdyti. Atsižvelgus į visas aplinkybes, skirti B. B. mažesnę baudą, nei numatyta padaryto nusižengimo sankcijoje minimali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Šiuo atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymiai, be to ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. B. pripažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens B. B. kaltę, be jo paties savo kaltės pripažinimo, patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai – rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas, paaiškinimai, prašymai dėl priėmimo į darbą, įsakymai, darbo sutartys, laiko apskaitos žiniaraščiai, pavedimo sutartis, paskyra – leidimas, VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai. Pastarieji bylos duomenys patvirtina, kad B. B. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir yra tinkamai kvalifikuota.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. B. ir jo atstovė advokatė E. G. prašė skirti už padarytą nusižengimą mažesnę baudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda.

Galimybę skirti mažesnę baudą ar švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

Skiriant administracinę nuobaudą B. B., atsižvelgtina į jo padarytos veikos pobūdį, kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. B. B. kaltu dėl padaryto administracinio nusižengimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobūdžio nusižengimą B. B. padarė pirmą kartą, nusižengimas truko labai neilgą laiko tarpą, padarytas ne piktybiškai, nusižengimu valstybei padaryta labai nežymi žala. B. B. yra pensininkas, tačiau dirba ir išlaiko šeimą (žmoną), kuri yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į visas aukščiau išvardintas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, jog yra pagrindas tikėti, kad B. B. ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles ir administracinės nuobaudos tikslai, įtvirtinti administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje, bus įgyvendinti ir pasiekti, paskiriant B. B. mažesnę baudą, nei numatytas sankcijoje už padarytą nusižengimą baudos minimumas, todėl jis baustinas 500 (penkių šimtų) eurų bauda (ANK 25, 32, 34 - 36 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 – 637, 646 straipsniais, 675 straipsnio 2 dalimi, 676 straipsniu,

nutarė:

B. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jį nubausti 500 (penkių šimtų) eurų bauda.

Bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK: 18095278489). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Rima Razumienė