Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu K. K. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2015 m. sausio 26 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta K. K. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 21 d. nutarimu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai dėl esminių bylos trūkumų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 259 str. 1 d. nurodoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus. Vienas iš tokių atvejų, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, numatytas kodekso 262 str. 1 d., kuomet administracinę bylą iškelia prokuroras atsisakius kelti baudžiamąją bylą arba nutraukus baudžiamąją bylą, jeigu yra administracinio teisės pažeidimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Iš aptartų administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamų reikalavimų matyti, kad šis procesinis dokumentas turi itin didelę reikšmę administracinio teisės pažeidimo byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnis tiesiogiai neįtvirtina reikalavimų procesiniams dokumentams, kurių pagrindu pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, tačiau tai nereiškia, kad jie gali būti surašyti taip, jog būtų pažeistos atsakomybėn traukiamo asmens ar kitų proceso dalyvių kodekse ir kituose įstatymuose numatytos teisės ar atsirastų kliūtys tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. numatytus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius. Sisteminis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 259 str., 260 str., 262 str. normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad procesinių dokumentų, kuriais pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, tais atvejais kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas, turinys, turi atitikti įstatymo administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Todėl prokuroro nutarimas kaip procesinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 255 straipsnio ir 262 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iškeliama administracinio teisės pažeidimo byla, turinio prasme turi atitikti administracinio teisės pažeidimo protokolui keliamus reikalavimus, t.y. jame turi būti aiškiai nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 21 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 50 str., K. K. kaltinimas administraciniu teisės pažeidimu iš esmės nesuformuluotas. Nutarime teigiama, kad K. K. buvo pateiktas įtarimas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d., padarymu apie tai, kad kartu su Ž. M. 2014-11-28 apie 17.00 val. iš UAB „Palink“ parduotuvės „Iki Cento“, esančios Medvėgalio g. 23a, Kaune, iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, pagrobė alkoholinius gėrimus: 1 butelį : „Stullamore“, 19,40 € vertės, 1 butelį „Jagermeister“, 17,66 € vertės, 1 butelį „B. S.“, 15,93 € vertės, 1 butelį „Bacardi superior rum“, 16,79 € vertės, 1 butelį „B. B. rum“, 16,79 € vertės, 1 butelį „Grand cavalier“, 9,99 € vertės, 1 porą pirštinių, 3,76 € vertės, taip pagrobė svetimo turto už 100,33 €. Vėliau nurodoma, kad atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reguliavimą, jų veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. Taigi, akivaizdu, kad nutarime K. K. suformuluotas kaltinimas nusikalstamos veikos, bet ne administracinio teisės pažeidimo, padarymu, o tik formalus konstatavimas, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo veika laikytina užtraukiančia administracinę atsakomybę, neleidžia daryti išvados, kad prokuroro priimtame nutarime iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą suformuluotas kaltinimas savo turiniu atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, nes jame nenurodoma, kokiais konkrečiais savo veiksmais ir kokį svetimą turtą pagrobė būtent K. K., taip pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu, privalu vadovautis administracinę atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste svarbu pažymėti, kad administracinę atsakomybę nustatančiame teisės akte nėra bendrininkavimo instituto, o tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tuos veiksmus, kuriuos pats atliko ir kurie atitinka įstatyme numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Tuo tarpu nei administracinį teisės pažeidimą padaryti padėjęs asmuo, nei pažeidimą organizavęs ar kurstęs jį padaryti asmuo, administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas, jei nėra konstatuojama, kad jo veikoje yra visi įstatyme nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai. Tokiu būdu asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik už tokią veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytus administracinio teisės pažeidimo požymius, ir jo veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą kodekso straipsnį atsižvelgiant tik į to asmens veikimą ar neveikimą ir iš jo veikimo ar neveikimo kilusias pasekmes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). K. K. iškeltoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl grąžintina jiems pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 255 str., 260 str. 1 d., 262 str. 1 d., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai trūkumams pašalinti – suformuluoti Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso reikalavimus atitinkantį kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.