Telšių apylinkės teismo įsakymas

2022-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-282-1117/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-03
Bylos Nr.
e1-282-1117/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05397-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Kaltinamasis
K. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-282-1117/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05397-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.12.; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 3 d.Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini).,(duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, dirbantis, pensininkas, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2022 m. vasario 6 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr.(duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto, kilusio tarp jo ir P. B., metu, pasiėmęs į rankas šakę ir ja grasindamas vijosi P. B. apie 3-4 minutes, greitu žingsniu eidamas paskui automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo atvykęs P. B., ir taip grasindamas rankose laikydamas šakę, nukreiptą į P. B. ir sakydamas jam, kad su juo susidoros, padurs, mes šakę į galvą, kur vis vien vienas strypas pataikys į jį, išsakydamas žodžius: „akšėn, ką mausu nahui“, „akšėn čia, paleisiu iš šakės bled“, „akšėn bled, o baidyklie bled, a bije bled“, „iškart pamaunu, keturi, visteik pataikysu“, taip grasino susidoroti ir sudarė nukentėjusiajam P. B. realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą bus įvykdytas.

Šia savo veika K. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

K. S., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įsigijęs nuo pat sodų bendrijos įsikūrimo (sklypų susiformavimo) laikų. Su besiribojančio sklypo savininku (pirminiu) sklypų riboje buvo savadarbiai įsirengę melioracijos griovį. Dėl įrengto melioracijos griovio 40 metų nebuvo jokių problemų, nes lietaus kanalizacija atliko savo funkcijas. Maždaug prieš 10 metų sklypą įsigijo kiti savininkai (jų nei vardų, nei pavardžių, nei kokių anketinių duomenų nežino). Naujasis savininkas sklypo ribas prasiplėtė, o vykdydamas statybas, užbetonavo dalį melioracijos vamzdžio. Dėl šios priežasties, esant atlydžiui ar atodrėkiui, kūdros vanduo patvinsta, vandeniui nėra kur ištekėti, vanduo apsemia tiek jo sodo sklypą, tiek to naujojo kaimyno. Bandė su kaimynu kalbėtis, norėjo taikiai ir civilizuotai išspręsti šią problemą, tačiau nepavyko. Matydamas, kad su naujuoju kaimynu jie nieko nepadarys, dėl ko esant atoslūgiui, tam, kad nebūtų apsemtas jo sklypas, iš kūdros pradėjo vandenį „pumpuoti“ su vandens siurbliais. Vandens išpumpavimo žarnas nuleisdavo link šalia esančio miško pusės. Tačiau, šalia miško esantys sklypo savininkai, pradėjo jam reikšti priekaištus dėl leidžiamo vandens, tai kartais vandens žarnas tiesiog nuleisdavo link kelio pusės. Tą dieną jis buvo kūdroje pajungęs siurblius. Žarnas buvo nukreipęs į kelio pusę, ne konkrečiai į kaimyno sklypą, o į kelią, ribojantį jų sklypus. Būdamas namuose, pamatė, kaip keliu atvažiavo automobilis, kuris sustojo prie jo namo. Iš automobilio išlipo naujojo kaimyno dukters kavalierius, jo nei vardo, nei pavardės nežino, kuris paėmęs vandens žarnas, pradėjo jas mėtyti į jo sklypą. Dėl daugelį metų esančios nesantaikos netekęs kantrybės, čiupo šalia buvusią šakę ir su ja išbėgo prie automobilio, sakydamas vaikinui „ką dirbi“. Pripažįsta, jog vijosi vaikiną aplink automobilį keletą kartų, rankoje laikydamas šakę. Sakė, vaikinui, kad jį padurs, ar dar kaip kitaip sužalos, tačiau realiai savo grasinimų nebūtų įvykdęs, dar ant tiek nėra praradęs sveiko proto, kad sužalotų žmogų. Jo tikslas buvo įbauginti ir kažkiek pagąsdinti minėtą vaikiną, kad jis nesavivaliautų ne savo nuosavybėje ir kad savo tvarkos neįvedinėtų. Minėtas vaikinas, tikrai neturėjo jokios teisės atvažiuoti prie jo namo ir žarnas mėtyti į jo sklypą. Jis tokiu savo elgesiu norėjo vaikiną savotiškai „pamokyti“, kad jis šitaip nesielgtų ir kad daugiau prie jo nuosavybės nelįstų. Kaip ir sakė, pripažįsta išsakęs pranešime apie įtarimą nurodytus grasinimus, taip pat pripažįsta, jog šiuos grasinimus išsakė rankoje laikydamas šakę, tačiau realiai, tikrai vaikino nenorėjo nei nužudyti, nei jį sužaloti. Norėjo „pamokyti“ ir pagąsdinti, kad daugiau taip nesielgtų. Tai buvo tik neapgalvoti ir spontaniški žodžiai, be jokio realaus ketinimo juos įvykdyti. Pripažįsta, jog reikėjo jam susivaldyti ir nukentėjusiojo nesivyti su šake bei jam negrasinti, tačiau viskas „susidėjo“ ir netekęs kantrybės pasielgė nederamai vaikino atžvilgiu (b. l. 93-95, 108-109).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. S. prisipažinimo jo kaltę įrodo:

Nukentėjusysis P. B. nurodė, kad jo draugės G. P. namo kiemas dažnai būna apsemtas vandeniu. Kiek jam žinoma, G. P. ir jos šeima nesutaria su šalia gyvenančiu kaimynu K. S., apie 60 metų amžiaus, gyv.(duomenys neskelbtini). K. S. iš savo tvenkinio tyčia naudodamasis vandens žarna leidžia vandenį link G. P. sodybos. K. S. taip elgiasi jau ne pirmą kartą, o į pastabas nereaguoja. 2022 m. vasario 6 d. G. P. namų kiemas taip pat buvo apsemtas. Jis ir G. P. įtarė kaimyną K. S.. Apie 16 val., važiuodamas namo automobiliu iš savo draugės G. P. namų, jis važiuodamas pro K. S. sodybą pastebėjo vandens žarną, kuria tekėjo vanduo link G. P. sodybos. Tada jis sustojo gatvėje, ties K. S. namu. Išlipęs iš automobilio jis paskambino G. P. ir pasakė, kad K. S. leidžia vandenį link jos sodybos. Tada G. P. pasakė, kad tuoj ateis. Pamatęs lauke K. S. jam pasakė, kad į draugės G. P. namo kiemą bėga vanduo iš jo vandens žarnos. K. S. pasakė, kad jam nesvarbu ir čia ne jo problema. Atėjus G. P. jie ir toliau bandė kalbėtis su K. S.. Pastarasis aiškino, kad jie yra patys kalti, neva kažkoks vamzdis yra užkastas, todėl iš jo tvenkinio negali išbėgti vanduo. Jis ir G. P. K. S. pasakė, kad apie jo elgesį yra informuota aplinkos apsauga, o taip pat sakė, kad jei jis nenutrauks savo veiksmų, iškvies policijos pareigūnus. K. S. sakė, kad policija važiavo ir važiuos dar ne kartą, o taip pat sakė, kad paduos juos į teismą dėl to, kad neva jam reikia vargti ir išleidinėti vandenį. Jis matė, kad iš K. S. vandens žarnos bėgo vanduo link jos draugės G. P. namų, todėl paėmė vandens žarną su tekančiu vandeniu ir nukreipė į K. S. sodybą. Tarp jo ir K. S. kilo konfliktas dėl to, kad jis leidžia vandenį iš savo tvenkinio naudodamasis vandens žarna ir ją yra nukreipęs į gatvę bei į G. P. namo kiemą, o jis ją nukreipė į K. S. sodybą. K. S. supyko ir pasiėmęs prie namo buvusią šakę pradėjo jam grasinti. K. S. ėjo greitesniu žingsniu paskui jį nukreipęs šakę į jo pusę. K. S. laikydamas rankose šakę jam grasino, sakė, kad „savo kiemą gins“, „su juo susidoros“, taip pat sakė „ateik čia, paleisiu iš šakės“, teigė, kad jį nudurs. Jis ir K. S. ėjo aplink jo automobilį. Vienu metu sustojo vienas prieš kitą, tada K. S. sakė, kad minėtą šakę mes jam į galvą ir vienas iš šakės strypų vis tiek pataikys į jį. Visa tai matė G. P., kuri darė vaizdo įrašą. Daugiau niekas nematė, kaip K. S. jam grasino. K. S. jį vijosi apie 3-4 minutes. K. S. jam pasakė „dink iš čia, važiuok“. Po to, jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo, o G. P. nuėjo namo. Jis žinojo, kad G. P. filmuoja kaip K. S. jam grasina nukreipęs į jį šakę. Mano, jog K. S. taip pat žinojo apie tai, jog G. P. filmuoja telefonu. Jo manymu, G. P. išsigando dėl tokio K. S. elgesio. Jis nežino ar K. S. savo grasinimus galėjo įvykdyti, tačiau tokie K. S. veiksmai jį išgąsdino, jis jautėsi sunerimęs dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 24-25).

Liudytoja G. P. parodė, kad apie 10 metų kartu su mama R. P. ir tėčiu D. P., gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., , Šiuo metu tėvai yra užsienyje. Namas, kuriame gyvena yra nuokalnėje. Šalia jų namo gyvena K. S.. Tiek jos, tiek jos tėvų santykiai su K. S. yra įtempti nuo tada, kai jie atsikraustė į minėtą namą. K. S. atrodo neprognozuojamas, agresyvus, piktas. 2022 m. vasario 6 d. pas ją namuose buvo jos draugas P. B.. Ji ir P. B. pastebėjo, kad jos namų kiemas yra apsemtas. Taip pat pastebėjo, kad ant kelio yra susikaupusios vandens balos. Ji pagalvojo, kad galbūt taip yra dėl tirpstančio sniego, tačiau taip pat įtarė ir savo kaimyną K. S., kuris ne kartą iš savo tvenkinio yra leidęs vandenį link jos gyvenamojo namo. Apie 16 val. P. B. išvyko iš jos namų. Netrukus jis jai paskambino ir pasakė, kad važiuodamas pamatė, jog K. S. vandens žarna yra nukreipta į kelio pusę, o iš jos teka vanduo ir paklausė jos ką daryti. Ji pasakė, kad tuoj ateis ir jai atėjus prie K. S. namų, pastarasis buvo lauke ir kalbėjosi su P. B. apie tenkantį vandenį iš K. S. vandens žarnos. P. B. K. S. sakė, jog dėl to, kad jis leidžia vandenį yra apsemtas jos kiemas. Atėjusi ji K. S. paklausė, kodėl jis taip elgiasi, pasakė jam, kad dėl jo veiksmų vandeniu užlieja jos kiemą, nešvaraus vandens, kuris turi specifinį kvapą pribėga į šulinį, o vėliau jie turi jį gerti. Taip pat klausė K. S. kodėl niekaip neina gražiuoju pasikalbėti, o reikia konfliktuoti. K. S. atrodė neblaivus. K. S. jai ir P. B. sakė, kad dėl to, jog jam tenka iš tvenkinio leisti vandenį yra kaltas jos tėtis, nes neva jis užkasė kažkokį drenažą. Kiek jai žinoma, drenažą užkasė anksčiau gyvenę žmonės. Minėtas drenažas buvo neveikiantis. Ji K. S. bandė paaiškinti, kad tėtis nieko neužkasė, kad namo ir sklypo dokumentuose minėtas drenažas pažymėtas kaip neveikiantis, tačiau K. S. ja netikėjo, buvo įsitikinęs, kad jis yra teisus. K. S. sakė, kad vandenį iš tvenkinio visada leido ir visada leis. Besikalbant su K. S., P. B. paėmė vandens žarną, kuri buvo nukreipta į kelią ir kuria tekėjo vanduo norėdamas, kad vanduo nebėgtų keliu jiems į namo kiemą. Ji nežino, kuria kryptimi P. B. minėtą vandens žarną nukreipė, tačiau gali būti, kad minėtą vandens žarną P. B. nukreipė į K. S. kiemą. Tai pamatęs K. S. griebė prie namo buvusią šakę ir nukreipęs į P. B. ėjo sparčiu žingsniu paskui jį ragindamas ateiti arčiau. P. B., siekdamas išvengti artimesnio kontakto su K. S., ėjo paskui automobilį, tačiau K. S. ėjo paskui jį nukreipęs šakę į P. B. pusę. K. S. P. B. vadino bailiu, baidykle. Vienu metu, K. S. ir P. B. sustojo priešingose pusėse, tarp jų buvo P. B. automobilis. Tada K. S. parodė P. B. kaip mestų į jį šakę ir sakė, kad vienas šakės ražas iš keturių vis tiek pataikys ir tokiu būdu nudurs P. B.. K. S. P. B. aplink automobilį gainiojosi apie 5 minutes. Ji stovėjo šiek tiek toliau ir visą tą laiką, kol K. S. gainiojosi P. B. filmavo mobiliuoju telefonu. Tiek K. S., tiek P. B. žinojo, kad ji daro vaizdo įrašą, kadangi atėjusi prie K. S. ir P. B., pasakė, jog daro vaizdo įrašą. Konflikto tarp K. S. ir P. B. daugiau niekas nematė. Galų gale K. S. pasitraukė nuo P. B. automobilio ir pasakė jam dingti, o taip pat kreipdamasis į ją, pasakė, kad eitų „nachui“. Tada jie išsiskirstė ir P. B. paskambinęs bendruoju pagalbos centro telefonu 112 iškvietė policijos pareigūnus. Ji konflikto metu tarp P. B. ir K. S. jautėsi susijaudinusi, manė, kad K. S. šakę gali mesti į P. B. ir jį sužaloti, taip pat manė, kad K. S. grasinimai yra realūs, nes K. S. jau yra ir anksčiau grasinęs jai ir jos šeimai sakydamas, kad su jais susidoros, kad padegs jų namus, tačiau neprisimena prieš kiek laiko taip buvo. Kadangi gyvena viena, jos tėvai dažnai būna užsienyje, ji jaučiasi nesaugiai, bijo, kad kaimynas K. S. nepadarytų sveikatai ar turtui ką nors blogo (b. l. 39-41).

Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas ir protokolas pareikimas, kuriuose nurodyta, kad P. B. pranešė apie tai, jog 2022 m. vasario 6 d., apie 16.05 val., važiuodamas iš draugės G. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini)sustojo prie jos kaimyno kiemo norėdamas patraukti vandens žarną, iš kurios vanduo bėgo į draugės kiemą. Jam sustojus iš kiemo išėjo kaimynas K. S.. Bandant su juo susitarti, kad jis neleistų vandens į draugės kiemą, kaimynas nubėgo į kiemą pasiimti šakės ir su ja vijosi jį aplink mašiną, grasindamas, kad nusmeigs ir susidoros (b. l. 1-5, 19-22).

Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, kuriame nurodyta, kad R. P. pranešė apie tai, jog 2022 m. vasario 6 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) g., ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kaimynas K. S. grasino jos dukrai G.. Taip pat jos draugui, kurį buvo grasinama nudurti, yra filmuota medžiaga. Nurodo, kad kaimynas neprognozuojamas, kad bijo dėl savo saugumo (b. l. 7-11).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame yra apžiūrai pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas įtariamojo grasinimas ir puolimas ant nukentėjusiojo P. B. (b. l. 32-37).

Tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. vasario 6 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini)g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu K. S., pasiėmęs šakę ja grasino P. B., , t. y. eidamas link P. B. nukreipęs šakę į jį sakė P. B. žodžius, kad „savo kiemą gins“, „su juo susidoros“, „ateik čia, paleisiu iš šakės“, teigė, kad P. B. nudurs. K. S. P. B. sakė, kad minėtą šakę mes P. B. į galvą, o taip pat teigė, kad vienas iš šakės strypų vis tiek pataikys į jį. Tokie K. S. veiksmai P. B. išgąsdino, jis jautėsi sunerimęs dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 51).

Iš 2022 m. vasario 21 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 72-76).

Daiktų apžiūros protokolas, kuriame yra apžiūrai pateiktas žemdirbystės įrankis - šakės, yra medinio koto, su gale esančia medine rankena. Šakės - keturnagė su nusmailintais galais, dalis pasidengusi rudos spalvos apnašomis ( rūdimis ). Šakių plotis 20 cm, ilgis - 29 cm. Medinio koto ilgis 197 cm., rankenos ilgis 11 cm., plotis 3 cm (b. l. 115-119).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad K. S. asmeninio konflikto su P. B. metu, laikydamas rankoje šakę, išsakė grasinančius, bauginančius žodžius P. B., grasino susidorojimu, vijosi P. B. apie automobilį, o tokių kaltinamojo K. S. veiksmų nukentėjusysis P. B. išsigando. Pats K. S. parodė, kad savo tokiais veiksmais siekė įbauginti P. B.. Tokioje situacijoje nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad pavojus jo sveikatai ar gyvybei yra realus. Kaltinamasis K. S. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl konstatuotina, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis K. S. anksčiau neteistas (b. l. 80-81), nusikaltimo padarymo metu administracine tvarka baustas nebuvo (b. l. 82-83), padaryta veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – viešieji darbai, kuri padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BK 46 straipsnis). Viešieji darbai skiriami tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis). 2022 m. balandžio 20 d. Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole kaltinamasis K. S. nurodė, kad su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu susipažino ir pastabų neturi (b. l. 125-126), todėl laikytina, kad jis sutinka su viešųjų darbų bausme. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažintina tai, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis K. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šakės mediniu kotu 1 vnt. saugoma Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, kvitas B TEL Nr. 0005614 (b. l. 121,122), grąžintina savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti, kad vengiant atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šakę mediniu kotu 1 vnt., saugomą Telšių apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, grąžinti savininkui K. S..

Kaltinamasis K. S., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam K. S. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aida Stulpinienė