- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-1856-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01229-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Z. J., S. B., Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovui A. B. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Z. J., S. B., Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti negaliojančiu jos sesers I. B. (gim. 1931-01-02, mirusios 2010-09-20) 2005-11-23 sudarytą ir Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. P. patvirtintą testamentą, kuriuo ji atsakovui A. B. paliko dalį gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jos sesuo I. B. nuo vaikystės buvo nemąstanti, ji nesimokė, nebaigė nei vienos klasės, todėl nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, nemokėjo pasirašyti. Nuo pat mažens ją globojo tėvai, vėliau seserys. Nors seserys siekė, kad I. B. globa būtų perduota joms, tačiau teismas nusprendė I. B. globėja paskirti D. B., t. y. sūnėno A. B. žmoną. Po 2005 m. įvykio, kada I. B. buvo rasta namuose sukarpytais drabužiais ir su pagalve ant galvos, ji buvo išvežta į ligoninę, o vėliau į psichiatrinę kliniką. I. nebuvo išprotėjusi, tačiau ji nemąstė, jai galima buvo padaryti įtaką bet kuriuose klausimuose. Atsakovas su savo žmona atsikraustęs gyventi pas I. B., nuteikė ją prieš kitas seseris.
Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tetą I. B. pažinojo nuo vaikystės, nes gyveno šalia. Po vestuvių 1987 m. jis su savo žmona persikėlė gyventi pas tetas – (duomenys neskelbtini), nes tame name buvo laisvas kambarys. 1991 m. I. B. testamentu savo turtą paliko atsakovui. I. B. visą savo gyvenimą dirbo mokykloje valytoja. Iki 1992 m. problemų nebuvo, nes I. padėdavo jos motina, vėliau jai padėdavo atsakovas. Nuo 2005 m. I. B. fizinės sveikata silpo, bet ji visada buvo veiksni.
Trečiasis asmuo S. B. sutikimo su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos sesuo I. nuo vaikystės glaudėsi prie motinos. Į darbą ją priėmė, nes norėjo ją palaikyti. Jų namuose buvo durys, kurios jungė jos ir I. kambarius, tačiau duris užkalė Babrauskai dėl konflikto: ji buvo apkaltinta, kad kažkas, įėjęs į namus iš jos pusės, vagia daiktus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Z. J. paaiškino, kad jų šeimoje buvo 6 vaikai, I. B. buvo 3-ias vaikas šeimoje. I. mėgo būti viena, dažnai skųsdavosi mamai. I. su seserimis susikalbėdavo, vaistų nevartojo. I. į mokyklą nepriėmė, nei skaityti, nei rašyti ji nemokėjo. Apie 2005 metų testamentą ji (liudytoja) nieko nežinojo. Prašė ieškinį tenkinti.
Trečiasis asmuo Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. P. paaiškino, kad pas ją į notaro biurą I. B. atvyko su D. B.. Pastaroji pasakė, kad teta nori surašyti testamentą. Notarė bendravo su I. B. D. B. laukiant už durų. I. B. pasakė, kad nori surašyti testamentą ir savo turtą palikti A. B.. Į klausimą kodėl turtą nori palikti A. B., I. B. atsakė, kad A. geras, todėl ir palieka turtą jam. I. B. kalbėjo nuosekliai, aiškiai. Notarei nekilo jokių abejonių, kad ji veiksni. Testamentą I. B. pasirašė pati. Testamentą I. B. notarė perskaitė garsiai balsu. D. B. notarės neinformavo, kad I. prieš mėnesį gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Testamentų registro duomenų notarė netikrino. I. B. neklausė, ar be šio testamento ji rašė dar kokį kitą testamentą. I. B. 1995-01-09 kreipėsi dėl įgaliojimo pensijai gauti. 2005 m. spalio mėn. tuo pat metu buvo surašytas ir testamentas, ir įgaliojimas pensijai gauti. D. B. ir A. B. yra notarės buvusieji klasiokai. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžių metu taip pat buvo apklausti liudytojai J. U., E. B., E. B., O. S., D. B., Laima B. R. Š., G. O., S. B. bei ekspertė V. M. (T. 1, b. l. 117-123, T. 2, b. l. 16-20).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2011-12-16 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti ir pripažino negaliojančiu I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. P. patvirtintą testamentą (registro numeris 2991). Teismas priteisti iš atsakovo A. B. ieškovei A. Ž. bylinėjimosi išlaidas – 134 Lt žyminiam mokesčiui, 2 000 Lt advokato paslaugoms ir 1 334,50 Lt I. B. pomirtinei teismo psichiatrijos ekspertizei. Taip pat teismas priteisė iš A. B. valstybės naudai 96,70 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2010-09-20 mirė ieškovės sesuo I. B.. Pagal I. B. oficialų 2005-11-23 Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro natarės V. P. patvirtintą testamentą testamentiniu įpėdiniu nurodytas sūnėnas A. B., kuriam paliktas visas I. B. turtas. Iš teismui pateiktų medicininių dokumentų: asmens sveikatos istorijos, gydymo stacionare istorijos, teismo psichiatrijos ekspertizių išvadų, šalių ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad I. B. ankstyvoji psichinė raida vėlavo, ji nesugebėjo mokytis, nors ir baigė mažaraščių kursus, tačiau neišmoko nei skaityti, nei rašyti, sugebėjo tik pasirašyti. Ji negyveno socialiai adaptuoto savarankiško gyvenimo, jai stebėta protinio atsilikimo simptomatika nuo vaikystės. Nuo 1997 m. jai yra buvę aktyvios psichozės reiškiniai-haliucinacijos ir kliedesinės idėjos, kurios buvo vertintos kaip paranoidinė šizofrenija, vėliau – involiucinis paranoidas, o nuo 2005 metų spalio mėn. kaip nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai. Atlikus I. B. pilną stacionarų tyrimą 2005 metų spalio mėnesį jai buvo nustatyta demencija dėl mišrios kilmės Alzheimerio ligos, rasti ryškūs pakitimai galvos smegenyse, tiriant kompiuterine tomografija bei nustatyti žymūs pažintinių funkcijų (atminties, dėmesio) sutrikimai, pagrindžiantys silpnaprotystės diagnozę likus mėnesiui iki 2005-11-23 jos pasirašyto testamento. Ieškovės atstovo prašymu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-03-04 nutartimi paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė I. B., mirusios 2010-09-20, psichinei būklei 2005-11-23 sudarant testamentą nustatyti. Teismo pschiatrijos ekspertizės 2011-08-11 – 09-07 akto Nr. TPK-252/2011 išvadoje konstatuota, kad I. B., sudarydama 2005-11-23 testamentą, sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu-silpnaprotyste-demensija, sergant mišrios kilmės Alzheimerio liga, todėl nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti. Ir 2006-01-10 – 02-28 atlikus I. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, kaip nukentėjusiosios nuo nusikaltimo (įvykusio 2005-10-06) psichikos pilnavertiškumui nustatyti, I. B. konstatuota silpnaprotystė (intelektas žemas, defektinis), lėtiniai psichikos sutrikimai: nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai ir mišrios etiologijos demencija, dėl kurių ji tuo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai rodo, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija 2006 metų vasario mėn., t. y. dar iki testamento sudarymo (2005m. spalio mėn. 6 dienai) I. B. dėl ligos konstatavo tokią jos būseną, kuriai esant ji negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės. Nors byloje yra duomenys (dokumentai) iš kurių matyti, kad 1965 metais I. B. baigė mažaraščių kursą bei pasirašinėjo įvairiuose dokumentuose, tačiau tai neprieštarauja psichiatrijos specialistų paaiškinimams, kad lengvo protinio atsilikimo asmenys šiek tiek gali išmokti rašto, gali dirbti paprastą buitinį darbą, tačiau tai nėra esminiai dalykai, kurie būtų sietini su I. B. 2005 m. psichikos būkle, kuri nuo 2000 metų blogėjo. Antra vertus kaip rašyti (pasirašyti), taip ir atlikti kitus darbus I. B. padėdavo kiti žmonės, nes dauguma pažinojusių I. B. ir byloje liudijusių žmonių teigė, kad nuo mažens I. B. buvo reikalinga artimų žmonių globa ir priežiūra, ji nesimokė mokykloje, nemokėjo nei skaityti, nei rašyti, laikėsi nuošalyje. Notarės įrašas testamente, kad ji įsitikino testatorės veiksnumu, nelaikytinas pagristu, nes byloje nėra duomenų, kad notarė būtų teiravusis testatorės artimųjų ar gydytojų apie testatorės sveikatos būklę, nors vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei Notariato įstatymo 31 straipsniu, tai buvo darytina. Liudytojai (D. B., L. B., R. Š., G. O., S. B.) teismo posėdyje aiškinę, kad nepastebėję I. B. elgesyje ar išvaizdoje psichiškai nenormalaus žmogaus požymių, ir liudytojai (J. U., E. B., E. B., O. S.), aiškinę priešingai, nėra psichiatrijos specialistai, tačiau pastarųjų paaiškinimai iš esmės nesiskiria nuo psichiatrijos ekspertų išvadų. Teismas pažymėjo, kad savo neabejotiną išvadą dėl to, ar I. B., sudarydama testamentą 2005-11-23, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, vadovaudamasis įrodinėjimo priemonių leistinumo taisykle (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 4 dalis, 466 straipsniu) suformavo vertindamas visų surinktų byloje ir teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų –įrodinėjimo priemonių visumą bei į medicininį ir teisinį kriterijus. Teismas konstatavo, kad I. B., pasirašant 2005-11-23 testamentą dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo-silpnaprotystės-demencijos, sergant mišrios kilmės Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, o tai reiškia, kad ji negalėjo suprasti atliekamo notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 ir 5.15 straipsniais, teismas nustatė, kad I. B. pasirašytas 2005-11-23 ir Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarės V. P. patvirtintas testamentas pripažintinas negaliojančiu (T. 2, b. l. 24-32).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti jam priteistas ieškovės A. Ž. bylinėjimosi išlaidas; 2) išlyginti išlaidas taip, kad atsakovo ir ieškovės būtų sumokėta po lygiai; 3) sumažinti atsakovui priteistas ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi testamento panaikinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir I. B. valiai. Teismas vadovavosi eksperto išvadomis ir neatsižvelgė į kitas aplinkybes. Teismas vadovavosi daugiau ieškovės liudytojų, kurie yra iš I. B. vaikystės ir jaunystės, parodymais. Šie liudytojai nieko negalėjo paliudyti apie paskutinius I. B. gyvenimo metus, be to, jie yra ieškovės giminaičiai. Teismas beveik nesivadovavo atsakovo liudytojų parodymais. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į tai, kad ne atsakovas sudarė testamentą, kuris buvo pripažintas negaliojančiu, ne atsakovas testamentą tvirtino. Pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė teisme buvo skirta ieškovės prašymu, kuri sutiko sumokėti ekspertizės išlaidas. Apeliantas nurodo, kad nuo 2009-02-23 yra registruotas darbo biržoje. Su verslo liudijimu dirba sezoniškai. Dvi jo dukros mokosi universitete dieniame skyriuje. Gynybai teisme apeliantas sumokėjo 3 096,70 Lt ir jam priteista 3 468,50 Lt būtų sunki našta tiek apeliantui, tiek jo šeimai. Patenkinus ieškinį, apelianto šeima praranda namus, kuriuose gyvena iki šiol, o galybės apsigyventi kitur nėra (T. 2, b. l. 34-35).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skunde nėra suformuluotas vienas aiškus prašymas. Apeliantas nesilaiko draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apelianto pateikti dokumentai neatspinti jo realios finansinės padėties. Prašymą dėl testatorės I. B. teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo pareiškė atsakovas. Skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl apeliantui, kai antrajai šaliai, kurios nenaudai priimtas sprendimas, pagal įstatymą teisėtai priteistos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (T. 2, b. l. 41-42).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, savo skunde pateikia reikalavimą pakeisti tik tą sprendimo dalį, kuri susijusi su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto teiginio, kad testamento panaikinimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir I. B. valiai, bei kitų skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo įrodymų vertinimo, kadangi minėti skundo argumentai nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku, t. y. apelianto prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
Pasisakydamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį „Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą“. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto skundžiamą 2011-12-16 sprendimą, visiškai tenkino ieškinį, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teisėtai ir pagrįstai nusprendė visas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. y. žyminį mokestį, išlaidas advokato pagalbai ir ekspertizės atlikimui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai) priteisti ieškovės naudai iš antrosios šalies, t. y. atsakovo. Dėl išlaidų pomirtinei teismo psichiatrijos ekspertizei pažymėtina, kad šios išlaidos priteisiamos atsižvelgiant ne į tai, kuri iš šalių prašė skirti ekspertizę, o į tai, kurios šalies naudai yra priimtas teismo sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Dėl apelianto argumentų, susijusių su sunkia finansine padėtimi, pažymėtina, kad pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį „Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką“. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva spręsti skundžiamo 2011-12-16 sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimo, kadangi apeliantas su savo skundu nepateikė pakankamai įrodymų (pažymų apie turimą nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, šeimos pajamas ir išlaidas, banko sąskaitų išrašų ir kt.), kurie patvirtintų jo sunkią finansinę padėtį ir negalėjimą išmokėti ieškovei iš atsakovo priteistas 3 468,50 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto A. B. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apelianto A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą palikti nepakeistą.