Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Raimondo Blauzdžiaus, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Pauliui Dockai, atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Mūsų knyga“ skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Pareiškėjo nuomone, atsakovai netinkamai taikė teisės aktus. Europos Bendrijų Komisijos 2005 m. spalio 10 d. reglamento (EB) Nr. 1655/2005 (toliau Reglamentas) priedo 4 p. yra nurodomi tik prekių pavyzdžiai; konkrečios prekės turi būti vertinamos atsižvelgiant į nurodytus pavyzdžius, tuo pačiu vadovaujantis KN bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, kuriomis remiantis, prekės klasifikuotinos pagal tokią medžiagą arba tokio komponento poziciją, kuri suteikia prekei jos esminę charakteristiką. Faktą, jog Reglamento turinys negali būti taikomas atsietai nuo KN aiškinimo taisyklių, patvirtina ir Reglamento 3 p., kuriame nurodoma, jog Reglamento priede pateikiamos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodus, nurodytus 2 skiltyje, laikantis bendrųjų KN aiškinimo taisyklių. Atsakovai skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai suabsoliutino Reglamento priedo 4 p. normos turinį ir jos taikymo apimtį bei laikėsi nepagrįstos pozicijos, kad absoliučiai visos knygos su integruotomis dėlionėmis negali būti klasifikuojamos kaip spausdinta knyga arba vaikiška knygelė su paveikslėliais.

Aplinkybė, kad knygoje yra integruota dėlionė ar kitoks objektas, pati savaime negali ir neturi nulemti knygos tarifinio klasifikavimo klausimo, t. y. šių aspektų buvimas nesuponuoja, kad tai yra ne knyga, o žaislas (dėlionė, galvosūkis ir pan.). KN bendrosiose aiškinimo taisyklėse (1, 3 (b), 6), kuriomis tariamai rėmėsi atsakovai, būtent ir yra pabrėžiama, jog kiekvieną kartą atliekant tarifinį prekių klasifikavimą, turi būti atsižvelgiama į produkto požymių visumą, taip pat į atskirus esminius produkto požymius, esmines funkcijas, kurios ir nulemia produkto klasifikavimo klausimą.

Europos Teisingumo Teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuojama, kad, aiškinant Europos Bendrijos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti į jos prasmę, kontekstą ir tikslus (byla 337/82 Kniepf-Melde [1984] ECR 1051; byla C-83/94 Leifer and Others [1995] ECR 1-3231; byla C-84/95 Bosphorus [1996] ECR I-3953). Europos Bendrijos reglamentai neturi ir negali būti taikomi bei aiškinami pažodžiui, beatodairiškai vadovaujantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovai visiškai neanalizavo, kiek protinga ir teisinga taikyti Reglamento nuostatas Prekių atžvilgiu; be to, atsakovai priėmė sprendimą dėl Prekių pagrindinės funkcijos, nesigilindami į realų Prekių turinį ir jo nevertindami. Atsakovai taip pat neįsigilino į Reglamento formuluočių prasmę ir jų kontekstą.

Tiek Reglamento nuostatos, tiek Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo I priedą, įtvirtintos KN bendrosios aiškinimo taisyklės suponuoja, jog tam, kad produktas, apibūdintas Reglamento priedo 4 p. pateiktu pavyzdžiu, būtų klasifikuojamas 9503 KN pozicijoje, turi būti nustatyta, kad: a) Prekėse esantis tekstas atlieka pagalbinę funkciją prekėse integruotų dėlionių atžvilgiu; b) Prekėse esantys paveikslėliai atlieka pagalbinę funkciją prekėse integruotų dėlionių atžvilgiu; c) Prekėse integruotos dėlionės atlieka pagrindinę funkciją prekėse esančio teksto ir paveikslėlių atžvilgiu.

Atsakovai neatsižvelgė į aplinkybę, kad iš Reglamento priedo 4 p. turinio matyti, jog knyga-dėlionė negali būti klasifikuojama kaip spausdinta knyga arba vaikiška knygelė su paveikslėliais tik su minėtomis išlygomis, t. y. kad knyga būtų klasifikuojama KN 9503 pozicijoje, joje esantis tekstas ir paveikslėliai turi atlikti pagalbinę funkciją dėlionių atžvilgiu. Atsakovai nepaisė fakto, jog neturi specialių žinių, kurios būtinos Prekių pagrindinės funkcijos nustatymui, Prekių pobūdžio bei turinio įvertinimui, rėmėsi savo subjektyvia nuomone. Reglamente nėra įtvirtintas reikalavimas bet kurią vaikišką knygą, kurioje yra integruota dėlionė, klasifikuoti kaip dėlionę. Priešingai, Reglamente yra pateikiamas prekės pavyzdys, kuriuo remiantis, turi būti atliekamas kiekvienos konkrečios prekės vertinimas, tuo pačiu vadovaujantis ir bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju svarbu nustatyti, ką reiškia Reglamento vertime į lietuvių kalbą naudojama sąvoka „pagalbinė funkcija“. Reglamento versijoje lietuvių kalba naudojamas žodis „pagalbinę“ yra išverstas iš Reglamento versijos anglų kalba, kurioje yra naudojamas angliškas žodis „subsidiary“. Kompiuteriniame anglų-lietuvių kalbų žodyne „Anglonas“ nurodoma, jog žodis „subsidiary“ reiškia pagalbinį, šalutinį, papildomą. Lietuvių kalbos instituto parengtame elektroniniame Lietuvių kalbos žodyne (t. I-XX, 1941-2002) nurodoma tokia žodžio „pagalbinis“ reikšmė - nepagrindinis, papildomas; neturintis ar netekęs savarankiškos reikšmės. Prekėse pateikiamas informatyvus tekstas bei iliustracijos aiškiai gali būti naudojami ir be dėlionių. Atkreipia dėmesį į Reglamento priedo 4 p. nurodytą pavyzdį, pagal kurį 16 puslapių apimties knygą-dėlionę, kuri negali būti vertinama kaip knyga, sudaro: 8 puslapiai teksto ir 8 puslapiai dėlionių ir iliustracijų, t. y. ne mažiau nei pusę pavyzdyje nurodytos knygos-dėlionės užima dėliones ir iliustracijos. Prekėse teksto ir dėliones bei iliustracijų santykis yra kitoks - didžiąją dalį Prekių turinio sudaro tekstas ir paveikslėliai, o dėlionės atlieka tik papildomą iliustracinę, ugdomąją funkciją.

Be to, nagrinėjant Reglamento priedo 4 p. nurodytą pavyzdį, svarbu atkreipti dėmesį į faktą, kad čia apibūdinta knyga-dėlionė iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo Prekių. Minėtame pavyzdyje nurodoma, jog septynis puslapius (dešinėje pusėje) užima iš 9 dalių sudaryta dėlionė, kurios kiekviena dalis spalvotai atkartoja atitinkamo puslapio iliustraciją. Tai reiškia, kad Reglamente apibūdinamose knygose-dėlionėse pateikiamos iliustracijos atlieka išimtinai pavyzdžio, pagal kurį sudėliojama kiekviena 9 dalių dėlionė, vaidmenį. Tuo tarpu Prekėse esantis tekstas ir teksto puslapyje esančios iliustracijos neatlieka tokio pavyzdžio, pagal kurį turi būti sudėliojama Prekėse esanti dėlionė, vaidmens. Tad Prekėse esanti dėlionė atlieka šalutinę funkciją teksto bei iliustracijų atžvilgiu ir yra laikytina knygų papildymu.

Siekdamas objektyvaus ir moksliškai pagrįsto Prekių turinio įvertinimo, ėmėsi veiksmų, siekdamas surasti specialistus ar instituciją, kuri galėtų kompetentingai ir nešališkai įvertinti Prekes. Vienintelė institucija, kuri moksliniu lygmeniu specializuojasi knygų ir kitų dokumentų tyrimu Lietuvos Respublikoje, yra Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas. Kreipėsi į minėto instituto specialistus, prašydamas įvertinti Prekes. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto docentas dr. R. M., įvertinęs pateiktus dalies Prekių pavyzdžius, 2008 m. rugsėjo 16 d. rašte „Dėl knygų „Septyni pasaulio kontinentai“ ir „Puikusis baletas“ nurodė, jog Prekės atitinka visus knygotyros mokslo pripažįstamus knygos požymius, o taip pat pažymėjo, jog vaikams skirtas knygas dažnai papildo įvairūs interaktyvūs priedai: dėlionės, CD, mozaikos ir pan. Minėto specialisto nuomone, Prekės yra laikytinos viena iš knygų atmainų. Be to, docentas dr. R. M. nurodo, jog minėtos knygos yra skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir turi tiek mokslo-populiarinimo, tiek grožinės knygos elementų. Šio specialisto išvados patvirtina pareiškėjo poziciją, kad Prekėse esančios dėlionės (interaktyvūs priedai) yra Prekių, kaip knygų, papildymas, t. y. dėlionės atlieka pagalbinę funkciją Prekėse esančio teksto ir paveikslėlių atžvilgiu.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje veikianti ISBN ir ISMN Lietuvos agentūros darbuotojai nuolat nustatinėja, kokiems leidiniams gali būti suteikiamas ISBN kodas, o kokiems ne; kurie leidiniai vertintini kaip knygos, o kurie ne. ISBN ir ISMN Lietuvos agentūra pateikė raštą, kuriame nurodoma, jog faktas, kad leidiniui suteiktas ISBN numeris rodo, kad produktas yra laikomas knyga, o Prekės laikytinos leidiniais, kurių esminė savybė ir charakteristika yra tekstas.

Pareiškėjo manymu, atsakovai nepagrįstai neatsižvelgė ne tik į Prekių turinį, bet ir į Prekių formą. Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad Prekės yra sudarytos iš puslapių, kurie yra vartomi; puslapiai yra įrišti įprastu ir daugelyje knygų naudojamu būdu, Prekės turi įprastą knygoms viršelį. Šie požymiai nėra būdingi dėlionėms ar kokiems kitiems žaislams. Priešingai, šios savybės yra būdingos knygoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1240 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 1389 „Dėl spaudinių ir kitų dokumentų privalomųjų egzempliorių siuntimo bibliotekoms tvarkos“ pakeitimo“ nurodoma, kad viešosios informacijos rengėjai per 2 dienas po neslaptų dokumentų (knygų, periodinių leidinių, natų, mikroformų, garsinių ir regimųjų, kartografinių, vaizdinių, elektroninių, neregių raštu spausdintų priemonių) tiražo išleidimo, kai tiražas didesnis kaip 100 egzempliorių (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai - kai tiražas didesnis kaip 25 egzemplioriai), perduoda nemokamus privalomuosius egzempliorius: Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai - visų rūšių dokumentus, įskaitant antrojo ir tolesnių dalinių bei papildomų tiražų ir kartotinių leidimų (išskyrus 5 ir 6 p. nurodytus dokumentus), - po 2 egzempliorius. Bibliotekų įstatymo 2 str. nurodoma, jog dokumentas, tai naudojama ir saugojama laikmena su joje įrašyta informacija: knyga, periodinis leidinys, rankraštis, natos, mikroformos, garsinis ir (arba) regimasis, kartografinis, vaizdinis, elektroninis, aklųjų (Brailio) raštu išspausdintas ar kitu būdu pateikiantis informaciją dokumentas. Paminėtose nuostatose nėra minimi žaislai, dėlionės arba galvosūkiai. Nepaisant to, pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1240, yra privalomai pateikęs Prekių egzempliorius nutarime nurodytoms įstaigoms, o pastarosios yra priėmusios Prekes. Faktą, kad pareiškėjas yra privaloma tvarka pateikęs Prekių egzempliorius Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, patvirtina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos leidžiamo biuletenio „Ekspresinformacija“ egzemplioriai, kuriuose nurodytos Prekės.

Mokesčių administravimo įstatymo 12 str. 1 d. nustato, jog apibendrintus mokesčių įstatymų paaiškinimus, suderinusi su Finansų ministerija, teikia ir skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. 2008 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. SD-163(604) kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, pateikė vaikiškų knygų „7 pasaulio kontinentai“ ir „Puikusis baletas“, kurios yra analogiškos Prekėms, pavyzdžius ir paprašė paaiškinti, kokiu PVM tarifu turi būti apmokestinamos atitinkamos vaikiškos knygos. Inspekcija 2008 m. rugpjūčio 6 d. rašte Nr. (18.3-31-2)-R-7753 nurodė, jog pagal PVM įstatymo 19 str. 3 d. 2 p. nuostatas, lengvatiniu 5 proc. PVM tarifu apmokestinami spaudiniai, kurie iš esmės atitinka vaikiškos knygelės sąvoką (t. y. pagrindinis spaudinio elementas yra tam tikro turinio informacinis tekstas ir pan.), o spaudinio puslapiuose išspausdintos dėlionės ar pridedami kompaktiniai diskai (jeigu dėlionės ir kompaktinio disko atskirai nenurodytos ir jų nurodyti nėra įmanoma) atlieka papildomą funkciją. Inspekcijos nuomone, Pareiškėjo importuotoms vaikiškoms knygoms „7 pasaulio kontinentai“ ir „Puikusis baletas“, kurios yra analogiškos Prekėms, turėtų būti taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas. Faktinė situacija, kai PVM įstatymu besiremiančio centrinio mokesčių administratoriaus nuomone daiktui yra taikytinas vienoks (mažesnis) PVM tarifas, o Reglamentu besiremiančių atsakovų nuomone daiktui yra taikytinas kitoks (didesnis) PVM tarifas, diskriminuoja atitinkamo daikto importuotojus. Tokia situacija yra nesuderinama su Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais asmenų, įskaitant ir ūkio subjektus, lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principais.

Vadovaujantis Konsoliduotos Europos Bendrijų steigimo sutarties 234 str., esant neaiškumui dėl Reglamento nuostatų taikymo, teismas turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl atitinkamo teisės akto išaiškinimo. Pareiškėjo nuomone, aptariamoje situacijoje matyti, jog Reglamento nuostatos ne tik yra neaiškios, bet ir gali prieštarauti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros ir Bendrojo muitų tarifo, įtvirtintoms KN bendrosioms aiškinimo taisyklėms. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog Reglamento nuostatos, kuriose vadovaujamasi Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007 įtvirtintomis KN bendrosioms aiškinimo taisyklėms, Reglamentą taikantiems asmenims realiai apriboja galimybę konkrečioms prekėms taikyti tas pačias Komisijos reglamente (EB) Nr. 1214/2007 įtvirtintas KN bendrąsias aiškinimo taisykles.

Pareiškėjos importuotos prekės patenka į Reglamento priede išvardintų prekių sąrašą ir, remiantis minėto Reglamento 1 str. nuostata, jog šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės KN klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus, knyga-dėlionė vaikams turi būti klasifikuojama vadovaujantis KN 1, 3 (b punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 9503, 9503 60 ir 9503 60 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

Nurodo, kad Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, o reglamento nuostatos aiškiai nurodo teisinį pagrindimą kokioje KN pozicijoje turi būti suklasifikuotos knygos-dėlionės, nes jų pagrindinė funkcija yra dėlionės, o paveikslėliai ir tekstas atlieka pagalbinę funkciją.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro 2008 m. balandžio 7 d. raštas dėl ISBN kodo suteikimo knygoms ir brošiūroms, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. rugsėjo 3 d. raštas, kuriame analogiškos prekės yra vertinamos kaip knygos ir išaiškinamas klausimas dėl PVM tarifo taikymo vaikiškoms knygoms, atsakovo teigimu, neturi teisinės galios prekių klasifikavimui pagal KN, nes šios institucijos teisės aktais nėra tam įgaliotos; tai yra jų nuomonės.

Pareiškėjos importuotos prekės yra įtrauktos į Reglamento priede išvardintų prekių sąrašą, todėl, vadovaujantis Reglamento 1 str. priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės KN klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus. Tai reiškia, kad visais atvejais knyga-dėlionė neklasifikuotina 4901 pozicijoje kaip spausdinta knyga arba 4903 pozicijoje kaip vaikiška knygelė su paveikslėliais, nes tekstas ir paveikslėliai atlieka pagalbinę funkciją, o dėlionės - pagrindinę. Kadangi dėlionės nulemia esminį gaminio požymį, todėl jis klasifikuotinas 9503 pozicijoje kaip dėlionė. Esant tokioms imperatyvioms Reglamento nuostatoms, neturėjo teisinio pagrindo knygą-dėlionę klasifikuoti 4903 pozicijoje.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo BAD importo rinkiniuose deklaruotų prekių klasifikavimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinė atliko UAB „Mūsų knyga“ teminį ūkinės-komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės, susijusios su muitų teisės aktų taikymu, patikrinimą, susijusį su importuotomis prekėmis, deklaruotomis BAD importo rinkiniuose laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Muitinė nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjas importavo iš Kinijos ir įformino 6 BAD importo rinkinius, kuriuose deklaravo vaikiškas knygutes-dėliones TARIC kodu 4903 00 00 00 su papildomu nacionaliniu kodu Z100 (muito norma - 0 proc., PVM - 5 proc.). Vilniaus teritorinė muitinė 2008 m. rugpjūčio 6 d. priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM079M (b. l. 79-84), kuria pareiškėjui BAD importo rinkiniuose deklaruotų knygų-dėlionių TARIC kodą ištaisė į nustatytus TARIC kodus (9503 60 90 00 ir 9503 00 69 00), perskaičiavo mokesčius ir priskaičiavo papildomus importo mokesčius (importo muito - 12 441 Lt, importo PVM - 40 627 Lt). Vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. bei 139 str. 1 d., muitinė skyrė pareiškėjui 10 proc. dydžio baudą už mokėtino mokesčio sumažinimą nuo papildomai apskaičiuotos trūkstamos mokesčių sumos - 5 307 Lt ir įregistravo 7 942 Lt delspinigių mokestinę prievolę.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėta muitinės ataskaita, apskundė ją Muitinės departamentui (b. l. 77-78). Šis 2008 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-590 (74-76) patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo ataskaitą Nr. 8VM079M.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, jog į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotos Prekės laikytinos knygomis; tuo tarpu atsakovai teigia, kad Prekės turi būti laikomos dėlionėmis ir pagal TARIC kodus atitinkamai klasifikuojamos.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, įvertinus teisinį reglamentavimą, spręstina, kad šiuo atveju pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta.

Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1214/2007, iš dalies keičiančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedą, 2 dalies 95 skirsnio pastabas, visų rūšių galvosūkiai bei visų rūšių dėlionės klasifikuojami KN 9503 00 pozicijoje.

Europos Komisijos reglamento (EB) 1655/2005 „Dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotoje nomenklatūroje“ preambulėje apibrėžtas šio teisės akto tikslas - užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta KN būtų taikoma vienodai. Reglamento 1 str. numato, kad šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės KN klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytus KN kodus. Reglamento priedo 4 p. nurodyta, kad knyga-dėlionė neklasifikuotina 4901 pozicijoje kaip spausdinta knyga arba 4903 pozicijoje kaip vaikiška knygelė su paveikslėliais, nes tekstas ir paveikslėliai atlieka pagalbinę funkciją, o dėlionės – pagrindinę. Kadangi dėlionės nulemia esminį gaminio požymį, todėl jis klasifikuotinas 9503 pozicijoje kaip dėlionė. Pateiktas pavyzdys: kartoninė 16 puslapių knyga-dėlionė vaikams. Aštuonis puslapius (kairėje pusėje) užima trumpa vaikams skirta pasaka ir su ja susijusios iliustracijos. Septynis puslapius (dešinėje pusėje) užima iš 9 dalių sudaryta dėlionė, kurios kiekviena dalis spalvotai atkartoja atitinkamo puslapio iliustraciją. Paskutinį puslapį užima tik iliustracija.

Taigi, iš minėtų nuostatų akivaizdu, kad knyga-dėlionė, kaip prekė, kuri patenka į Reglamento taikymo sritį, neatsižvelgiant į jos rūšį, neklasifikuotina 4901 pozicijoje kaip spausdinta knyga arba 4903 pozicijoje kaip vaikiška knygelė su paveikslėliais, kadangi knygelėse-dėlionėse esančios dėlionės nulemia esminį gaminio požymį, o tekstas ir paveikslėliai šiuo atveju atlieka pagalbinį vaidmenį, todėl, vadovaujantis KN 1, 3 (b punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, turi būti klasifikuotinos 9503 pozicijoje. Vien tik pareiškėjo manymas, kad Prekių pagrindą ir esmę sudaro tekstas ir iliustracijos, šiuo atveju negali būti pagrindu knygas-dėliones klasifikuoti 4903 pozicijoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsakydama į pareiškėjo paklausimą, 2008 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. (18.3-31-2)-R-7753 (b. l. 57) nurodė, kad PVM įstatymo 19 str. 3 d. 2 p. p. nustatytos lengvatos taikymas (5 proc. PVM tarifas) yra sietinas su knygos ar kitokio spaudinio sąvokos turiniu ir nesiejamas su šios prekės klasifikavimu pagal KN ar ISBN kodu. Pažymėjo, kad kai tiekiamas spaudinys yra dėlionė (kuri išleista ne knygos formos, nėra kokio teksto), tai toks spaudinys PVM tikslais nelaikomas knyga ir apmokestinamas taikant 19 proc. PVM tarifą.

Taigi, Valstybinė mokesčių inspekcija iš esmės pripažino, kad PVM įstatymo 19 str. 3 d. 2 p. nustatytos lengvatos taikymas yra sietinas su knygos ar kitokio spaudinio sąvokos turiniu ir nesiejamas su šios prekės klasifikavimu pagal KN ar ISBN kodu.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto docento dr. R. M. pateikta rašytinė nuomonė (b. l. 28-29) dėl knygų „Septyni pasaulio kontinentai“, „Puikusis baletas“ ir kt. nagrinėtinu neįrodo, kad atliktas prekių kodų taisymas buvo neteisingas, kadangi, kaip jau buvo minėta, teisės aktai kategoriškai nurodo, kad visais atvejais knyga-dėlionė neklasifikuotina 4901 pozicijoje kaip spausdinta knyga arba 4903 pozicijoje kaip vaikiška knygelė su paveikslėliais. Be to, muitinės įstaigoms šio specialisto nuomonė negali būti laikoma įpareigojančia.

Pareiškėjas savo poziciją taip pat grindžia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro ISBN ir ISMN Lietuvos agentūros vedėjos D. S. 2008 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SD-08-637 (b. l. 30), kuriame nurodyta, kad UAB „Mūsų knyga“ išleistos knygos „7 kontinentai“, ISBN 9955-14-114-X, ir „Puikusis baletas“, ISBN 978-9955-14-215-7, atitinka ISBN suteikimo taisykles ir yra „mišrios merijos leidiniai, kurių pagrindą sudaro tekstas (LST ISO 2108). Tačiau ir minėtas faktas neįrodo pareiškėjo skundo pagrįstumo. Tai, kad Prekėms yra suteikti ISBN kodai, kolegijos nuomone, neapsprendžia kitokio, nei taikė atsakovai, TARIC kodo, nes ISBN kodus suteikimas/nesuteikimas neturi reikšmės atliekant tarifinį prekių klasifikavimą.

Kiti pareiškėjo pateikiami argumentai taip pat neįrodo jo pozicijos pagrįstumo. Atsakovai pagrįstai nusprendė, kad visas 2006 m. BAD importo rinkiniuose deklaruotas knygas-dėliones pareiškėjas turėjo klasifikuoti 9503 60 90 00 TARIC subpozicijoje, o 2007 m. deklaruotas prekes-dėliones - 9503 00 69 00 TARIC supozicijoje. Nurodytose subpozicijose deklaruotoms prekėms taikytinas 4,7 proc. trečiųjų šalių importo muito norma ir 18 proc. PVM tarifas (PVM įstatymo 2 str. 32 d., 19 str. 2 d.). Iš to darytina išvada, kad muitinė pagrįstai atliko mokesčių perskaičiavimą ir įregistravo atitinkamą skolą muitinei. Skiriant baudą nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių, taip pat priskaičiuojant delspinigius, teisės aktų nuostatoms nenusižengta.

Teismui nekyla abejonių dėl Reglamento nuostatų taikymo, todėl kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl minėto teisės akto išaiškinimo nėra pagrindo.

Kolegijos nuomone, skundžiami Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nuspre n d ė:

pareiškėjo UAB „Mūsų knyga“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.