Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Domarkienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant atsakovo UAB "Transega" direktoriui E. R., atstovui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB ,,Transega“, trečiajam asmeniui AAS "BTA Baltic Insurance Company" dėl nuostolių atlyginimo regreso teise,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyko, apie jų laiką ir vietą informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz 1840, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikoje ir jos savininkas yra atsakovas UAB "Transega" (t.1, b.l. 11). 2014-10-09 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras gavo reikalavimą iš Belgijos draudikų biuro atlyginti žalą, kurią sudaro 1473,98 Eur kompensacija ir 221,10 Eur administravimo mokestis, viso 1695,08 Eur (t.1, b.l. 14, 15). 2014-12-02 raštu ieškovas informavo Belgijos automobilių draudikų biurą, kad jiems buvo pervesta 1695,08 Eur pagal jų pareikalavimą Nr.S-751673-20-034. (t.1, b.l. 17, 58). 2014-12-17 ir 2015-04-24 Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė pretenzijas UAB „Transega“ dėl 1695,08 Eur sumos sumokėjimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino (t.1, b.l. 59, 60).

Dėl senaties taikymo

Atsakovas nurodo, jog žala padaryta 2010-12-22, todėl laikytina, kad nuo šio termino ieškovas turėjo sužinoti arba sužinojo apie teisės pažeidimą ir nuo šio termino pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Ieškinys pareikštas 2015-09-23, todėl atsakovo nuomone yra praleistas trijų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu ir savo rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildomai nurodė, jog jų manymu ieškinio senaties terminas taip pat turėtų būti skaičiuojamas nuo tada kada žalą administravusi Belgijos bendrovė „AXA“ apmokėjo žalą nukentėjusiam asmeniui. Iš byloje pateiktų mokėjimų nustatyta, kad Belgijos automobilių draudikų biuras Belgijos bendrovei AXA žalą pervedė 2014-10-07, o bendrovė „AXA“ „Bereau BELGE“ 2014-10-09 pervedė 1473,98 Eur (t.2, b.l. 29, 30, 33, 34).

Nagrinėjamu atveju Biuras, išmokėjęs Belgijos automobilių draudikų biuro reikalaujamą išmoką pagal TPVCAPDĮ 17 str. 5 d. ir 23 str. nuostatas, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą, kaip atsakingą už žalos padarymą asmenį. Pagrindinis ieškinio dalykas susijęs su žalos atlyginimu regreso tvarka dėl deliktinių teisinių santykių. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CPK 1.127 str. 4 d.). Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda asmeniui įvykdžius prievolę už atsakingą už žalą asmenį.

Ieškovas nurodė, kad vykdydamas TPVCAPDĮ bei Bendradarbiavimo nuostatų reikalavimus, apmokėjo Belgijos automobilių draudikų biuro pateiktą reikalavimą dėl 1695,08 Eur žalos atlyginimo 2014-12-02 pervesdamas pinigus Belgijos automobilių draudikų biurui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos nacionalinis draudikų biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje <...> nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, jeigu žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad Lietuvos nacionalinis draudikų biuras, išmokėjęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės žalos atlyginimo institucijai reikalaujamą sumą, turi teisę susigrąžinti išmokėtas sumas iš <...> asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas tarptautinį mokėjimą, kuriuo apmokėta Belgijos automobilių draudikų biuro nurodyta suma atlikto 2014-12-02, ieškinys teismui pateiktas 2015-09-28, todėl laikytina, kad dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas ( CK 1.125 str.8d.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą 1695,08 Eur sumai (CK 6.280 straipsnis).

Regreso teisę reikalauti iš skolininko įgyja trečiasis asmuo, įvykdęs prievolę už skolininką. Pažymėtina, jog ieškinio senaties termino pradžia nagrinėjamu atveju negali būti laikoma įvykio data, kadangi ieškovas apie įvykį negalėjo žinoti. Be to Belgijoje vyko eismo įvykio tyrimo ir žalos nustatymo procedūra, todėl tik nustačius eismo įvykio kaltininką, žalos dydį, ir kompensavus žalą nukentėjusiam asmeniui Belgijos automobilių draudikų biuras kreipėsi į ieškovą su prašymu apmokėti žalą. Biurui pareiga apmokėti žalą atsirado tik Belgijos automobilių draudikų biurui kreipusis į jį, o žala atsirado ją apmokėjus.

Atsakovo atstovas nurodo, jog nėra aišku kodėl Belgijos draudikų biuras pervedė pinigus administruojančia bendrovei „AXA“ o „AXA“ pervedė ne Lukoil Belgium, o BUREAU BELGE. Iš byloje pateikto Susitarimo dėl galutinio žalos atlyginimo, kurį pasirašė Belgijos automobilių draudikų biuras ir Lukoil nustatyta, kad draudikų biuras išmokės išmoką pervesdamas ją į draudiko AXA sąskaitą (t.1, b.l.37). Už Lukoil šį susitarimą pasirašė draudikas AXA. Teismas neturi pagrindo netikėti, pateiktais rašytiniai įrodymais, todėl laiko, kad Lukoil įgaliojo draudiką AXA atstovauti jo interesus santykiuose su Belgijos automobilių draudimo biuru. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat nepateikė nei vieno įrodymo, kuris leistų teismui suabejoti, kad nukentėjusiam asmeniui žala nebuvo atlyginta (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika kurią nurodė ieškovas teismas daro pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiam asmeniui pinigai buvo pervesti jo nurodymu į jo draudėjo sąskaitą, t.y. 2014-10-07 ir ši data laikytina ieškinio senaties termino pradžia (t.2, b.l. 29, 30) (Lietuvos Aukščiausias teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2012).

Dėl draudimo galiojimo

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už draudimo sutarties sudarymą TPVCAPDĮ 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

TPVCAPDĮ 4 str. 3 d. nustatyta, kad transporto priemonės savininkas negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Taigi, jei automobilio savininkas pats leidžia arba jam žinant automobilį naudoja kitas asmuo, jis privalo užtikrinti, kad galiotų nurodytas automobilio draudimas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė Mercedes Benz 1840, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos Respublikoje ir jos savininkas yra atsakovas UAB "Transega", todėl atsakovas buvo atsakingas už transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą (t.1, b.l. 11). Atsakovas byloje pateikė su Rusijos kompanija „Alfa Strakhovanie“ sudarytą Transporto priemonių savininkų atsakomybės tarptautinio draudimo kortelę, išduotą pagal Rusijos autotransporto draudėjų sąjungos įgaliojimus. Draudimo terminas nuo 2010-06-30 iki 2011-06-29, apdrausta transporto priemonė, kurios valstybinis numeris arba kėbulo ar variklio numeris WDB9500571K735646, transporto markė M.B.1840 (t.2, b.l. 8,9). Atsakovas byloje taip pat pateikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje“ išduotą Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, kad laikotarpiu nuo 2010-12-07 iki 2011-12-06 krovininio automobilio priekaba GROENEWOLD TSPH-LD, valst. Nr.DD742 buvo drausta (t.1, b.l. 77, 78).

LR TPVCAPDĮ 16 str. 5 d. numato, kad išmoka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebūtinas) mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone. Belgijos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. taip pat numato, jog visi prie transporto priemonės prikabinti junginiai yra laikomi šios transporto priemonės dalimi. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas daro pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju įvykus eismo įvykiui išmoka turi būti mokama pagal velkančios transporto priemonės draudimo sutartį, t.y. pagal Transporto priemonių savininkų atsakomybės tarptautinio draudimo kortelės sutartį sudarytą su Rusijos kompanija „Alfa Strakhovanie“, bei turi būti vertinama ar šis draudimas atitiko LR TPVCAPDĮ reikalavimus.

Pagal TPVCAPDĮ 2 str. 8, 9, 18 d. bei 6 str. 4, 6 d. transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y., transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės.

Europos Komisijos 2012-10-03 rašte Nr.4037/12 pasisakyta, kad Rusijos Federacijos Kaliningrado srities draudimo įmonių išduotos žaliosios kortelės negalioja Europos Sąjungoje. Kaliningrado srities motorinių transporto priemonių draudimo įmonės neturi leidimo išduoti žaliosios kortelės transporto priemonėms, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvoje, be to, žaliosios kortelės negalioja Europos Sąjungoje, nes Rusijos, kuri nėra ES valstybė narė, motorinių transporto priemonių draudimo įmonės negali apdrausti ES valstybėse narėse registruotų transporto priemonių. Pateiktas ir Rusijos transporto priemonių draudikų asociacijos raštas, iš kurio matyti, jog Rusijos biuras nenumato draudimo transporto priemonių, kurių nuolatinė buvimo vieta – Europos Sąjungos teritorijoje. Pabrėžta, kad Rusijos transporto priemonių draudikų asociacija nusprendė nuo 2011-01-01 uždrausti žaliosiose kortelėse nurodyti transporto priemonės identifikavimo numerį (VIN) vietoj transporto priemonės valstybinio numerio, nes tai leido nuslėpti, kad žalioji kortelė išduodama užsienio transporto priemonei. Remiantis išdėstytu, teismas atkreipia dėmesį, kad Rusijos nacionalinis draudikų biuras nurodė, kad dėl Europos Sąjungoje ir Rusijoje registruotų transporto priemonių santykio, rusiškos žaliosios kortelės gali būti išduodamos tik Rusijoje įregistruotoms transporto priemonėms, o rusiškų žaliųjų kortelių išdavimas Lietuvos Respublikoje (kaip ES narei) įregistruotoms transporto priemonėms prieštarauja žaliosios kortelės sistemos taisyklėms ir Lietuvos teisės aktams bei yra vertintinas kaip Rusijos draudimo tarpininkų ir Lietuvos vežėjų neteisėta veika. Pažymėtina, jog iš atsakovo pateiktos su Rusijos kompanija „Alfa Strakhovanie“ sudarytos Transporto priemonių savininkų atsakomybės tarptautinio draudimo kortelės nustatyta, kad joje nėra nurodytas apdraustos transporto priemonės valstybinis numeris, o nurodomas kėbulo ar variklio numeris WDB9500571K735646. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė Mercedes Benz 1840, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta įmonėje, kuri Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kuri yra Biuro narė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro pagrįstą išvadą, jog transporto priemonė Mercedes Benz 1840, vals. Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu.

Dėl žalos

TPVCAPD įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Biuro išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant ne tik į Bendradarbiavimo nuostatus, bet ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad eismo įvykio valstybės draudikų biuras eismo įvykių metu padarytas žalas administruoja savarankiškai, vadovaudamasis eismo įvykio šalyje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos dydžio nustatymą, nuostolių atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras savarankiškai nenustatinėja kitose valstybėse įvykusių eismo įvykių kaltininkų ar eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio, o vadovaujasi tik eismo įvykio valstybės nacionalinio draudikų biuro pateikta informacija ir dokumentais. Nustatydamas atlygintinos žalos dydį, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras vadovavosi Belgijos nacionalinio draudikų biuro pateiktais oficialiais žalos dydžio paskaičiavimais, kurie vertintini kaip turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), kuris žalą nustatė vadovaudamasis eismo įvykio šalyje (Belgijoje) galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2010-12-22 buvo surašyta Žalos deklaracija pretenzija. Joje nurodoma, kad sunkvežimis sulenkė 3 kolonėlės (neįskaitoma), tuomet apsisukinėdamas jis užkliudė ir nuvertė (neįskaitoma), kuris buvo LP.6 stovėjimo aikštelėje. Deklaracijoje yra nurodoma eismo įvykio vieta „Lukoil Belgium SA“ degalinė Nr.53, esanti Medialaan 50, 1800 Vilvoorde. Iš šios deklaracijos nustatyta, kad ji pasirašyta UAB „Transega“ atstovo, joje yra nurodytas atsakovo pavadinimas, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), mobilus telefonas, transporto priemonės markė ir tipas, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę apdraudusi draudimo kompanija „Alfa Stakhovanie“, poliso Nr. Rus/001/00516042. Belgijos automobilių draudikų biuras 2014-05-19 pateikė raštą ieškovui, kuriame nurodo, jog siunčia eismo įvykio ataskaitos pasirašytos abiejų šalių kopiją. Pagal šią ataskaitą apdraustasis, atlikdama manevrą, atsitrenkė į trečiosios šalies (degalinės) infrastruktūros dalį. Belgijos automobilių draudikų biuro manymu jis yra kaltas ir jie ruošiasi atlyginti trečiajai šaliai žalą (t.1, b.l. 93-97). Iš byloje pateiktos deklaracijos, Belgijos draudikų biuro paaiškinimo nustatyta, jog deklaracija pasirašyta abiejų šalių atstovų, taip pat ir UAB „Transega“ atstovo, kuris tačiau nenurodė savo pavardės, tačiau pateikė visus būtinus duomenis (t.1, b.l. 24-27). Belgijos automobilių draudikų biuras į ieškovo užklausimą nurodė, kad transporto priemonės, kurios valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojo vardas nebuvo paminėtas (t.1, b.l. 22, 23). Taip pat informavo, kad byloje nėra nuotraukų (t.1, b.l. 42, 43).

Atsakovas nurodo, jog darbų ataskaitoje ir darbų užsakyme neatitinka nurodytų darbo valandų skaičius, taip pat nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, kad darbai buvo apmokėti. Byloje pateiktas „Lantzerath“ darbų ataskaita LAURIA LUKOIL degalinėje. Ataskaitoje nurodoma, kad per susidūrimą buvo apgadintas apsauginis atitvaras plius HQL plius būtinas stulpo keitimas, darbų kaina sudarė 1734,09 Eur. Ataskaitoje yra išvardinti atlikti darbai/panaudotos prekės (t.1, b.l. 18,19, 20, 21). Iš byloje pateikto susirašinėjimo matyti, jog sprendžiant žalos atlyginimo klausimą tarp Belgijos automobilių draudikų biuro ir Lukoil atstovaujamos draudikui AXA (t.1, b.l. 34-37) vyko susirašinėjimas dėl žalos dydžio. 2014-06-17 susirašinėjime nurodoma, jog apdraustajam LUKOIL siūloma 1473,98 Eur kompensaciją, kurią sudaro 1734,09 Eur pagrindinė suma, iš jos atimant 260,11 Eur susidėvėjimą (t.1, b.l., 32, 33). Iš 2014-06-26 atsakymo nustatyta, kad nukentėjusysis nurodo, kad jie sutinka su 1473,98 Eur kompensacija, kurią prašo kuo skubiau pervesti į jų nurodomą sąskaitą (t.1, b.l. 28-29). 2014-07-03 Susitarimu dėl galutinio žalos nustatymo numatyta, kad Belgijos automobilių draudikų biuras ir LUKOIL iš kitos pusės susitarė dėl galutinės 1473,98 Eur sumos (t.1, b.l.35-39). Pažymėtina, kad užsakyme yra nurodoma darbai D 120 val. šiame užsakyme nėra nurodoma darbų kaina, jie yra tik užsakomi preliminariai juos įvertinant (t.1, b.l. 20,21). Darbų ataskaitoje jau yra nurodomi atlikti darbai, jų atlikimo laikas ir kaina. Iš darbų ataskaitos matyti, jog darbų laikas sudarė 18 val ir tik už tiek darbo valandų yra apskaičiuotas atlyginimas už darbą (t.1, b.l. 18, 19). Pažymėtina, jog atsakovas nurodydamas neatitikimus nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių, kad tokie darbai nebuvo atliekami arba jų kaina buvo mažesnė ar didesnė. Iš byloje pateiktų mokėjimų taip pat nustatyta, kad Belgijos automobilių draudikų biuras Belgijos bendrovei AXA žalą pervedė 2014-10-07. Pažymėtina, jog pinigai pervesti į 2014-06-26 rašte nurodytą sąskaitą (t.1, b.l. 28, 29, t.2 b.l. 29,30). Bendrovė „AXA“ „Bereau BELGE“ 2014-10-09 pervedė 1473,98 Eur (t.2, b.l. 29, 30, 33, 34). Kadangi iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog žalos atlyginimo Lukoil klausimus su Belgijos automobilių draudikų biuru tvarkė draudimo bendrovė AXA, byloje pateikti duomenys, kad draudimo išmoka 1473,98 Eur pervesta draudimo bendrovei, teismas laiko tai pakankamu įrodymų patvirtinančiu žalos sumokėjimą. Įvertinus pateiktus dokumentus teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodyti argumentai dėl žalos dydžio ar sumokėjimo fakto nėra pagrįsti.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos tikslas užtikrinti, kad būtų atlyginama eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims padaryta žala. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą aptariamu atveju būtent atsakovas turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Belgijos automobilių draudikų biuras LUKOIL būtų atlyginęs tokias išlaidas, kurių neapima Belgijoje taikomas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą taip pat turi įrodyti žalos dydį ginčijantis asmuo, nagrinėjamu atveju - atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 12, 178 straipsnis). Atsakovas tokių įrodymų byloje neteikė, todėl nepaneigta ieškovo atgręžtinio reikalavimo apimtis. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis nieko nežinojo apie eismo įvykį nėra pagrįstos. Iš byloje pateiktos žalos deklaracijos pretenzijos nustatyta, kad atsakovo vairuotojas dalyvavo surašant žalos deklaraciją, susipažino su joje nurodytais pažeidimais ir pasirašydamas deklaraciją juos patvirtino. Šiuo atveju net, jeigu vairuotojas neinformavo darbdavio apie eismo įvykį, nesant kitų įrodymų neeliminuoja atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, kaltės dėl eismo įvykio. Atsakovas, būdamas juridiniu asmeniu, kuriam taikomi aukštesni elgesio standartai, jeigu atsakovas kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas būtų buvęs rūpestingas ir atidus, būtų sužinojęs apie eismo įvykį iš savo darbuotojų, būtų tinkamai apdraudęs transporto priemonę. Jisai turėjo būti aktyvus ir domėtis jo darbuotojo vairuojama transporto priemone padaryta žala, jos dydžiu, teikti argumentuotus paaiškinimus kompetentingoms Belgijos institucijoms, tačiau to nepadarė. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog nustatytas atlygintinos žalos dydis yra neteisingas ar nepagrįstas, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas nepagrindė reikalaujamos priteisti sumos dydžio.

Atsakovas, nevykdydamas savo pareigos apdrausti jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės, vėliau nesirūpindamas eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimu bei nedalyvaudamas žalos atlyginimo eismo įvykyje nukentėjusiems asmenims sureguliavimo procese negali reikalauti, kad šiuos veiksmus už jį atliktų ieškovas. Ieškovas nenustatė, jog Belgijos automobilių draudikų biuras savo paraiškoje būtų įtraukęs išlaidas, nesusijusias su eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimu (Bendradarbiavimo nuostatų 5 punktas), todėl jis neturėjo pagrindo atsisakyti šias išlaidas padengti. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad jis neprivalo padengti 221 Eur dydžio Belgijos automobilių draudikų biuro patirtų žalos administravimo išlaidų, kadangi ši jo prievolė kyla pagal TPVCAPDĮ 23 straipsnio 5 dalį, bei Biurų tarybos vidaus taisyklių (privalomas nuostatas). Jų 5.1 straipsnyje įtvirtinta, kad yra atlyginama: 1.1. nukentėjusių asmenų žalai atlyginti pagal draugišką susitarimą ar teismo sprendimą sumokėtas sumas; 1.2. kviestinėms tarnyboms už kiekvieno reikalavimo atlyginti žalą administravimą ir sureguliavimą sumokėtas sumas bei visas specialias su teismo ieškiniu susijusias išlaidas, kurias panašiomis aplinkybėmis būtų turėjęs patirti ir autoavarijos šalyje įsisteigęs draudikas; 1.3. visoms kitoms išlaidoms padengti skirtą administravimo mokestį, apskaičiuotą vadovaujantis biurų tarybos patvirtintomis taisyklėmis.

Atsižvelgiant į šias visas aplinkybes, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus, teismas kartu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, daro išvadą, jog esant byloje nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas įrodė patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos dydį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Dėl šių priežasčių ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo CK 6.210 straipsnio 2 dalies nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas. Šios 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Taigi įstatymas išskiria dviejų kategorijų teisinių santykių dalyvius, kuriems ši norma taikoma, t.y. verslininkus ir privačius juridinius asmenis. Verslininkų sąvoka yra pateikta CK 2.4 straipsnyje, tai – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Privačiųjų juridinių asmenų požymiai įtvirtinti CK 2.34 straipsnio 3 dalyje, t. y. jie steigiami tam, kad tenkintų privačius interesus. Nustatyta, kad ieškovas yra viešasis juridinis asmuo, kuris pagal CK 2.34 straipsnio 2 dalį apibrėžiamas kaip nesiekiantis sau naudos, įsteigtas juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus. Kadangi įstatymas - CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad ši norma taikytina tik, kai abi sutarties šalys verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatytos 6 procentų palūkanos negali būti taikomos. Todėl šiuo atveju procesinių palūkanų dydis turi būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, kuris yra 5 procentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis Nr. 3K-3-400/2005, Lietuvos Aukščiausiojo T. N. ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 37, 438 p.). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovui priteisia 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 51 Eur dydžio žyminis mokestis (t.1, b.l. 9), taip pat 439,66 Eur išlaidas už vertimus (t.1, b.l. 10, 61, t.2, b.l. 39, 40, 41, 42). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 51 Eur žyminis mokestis, 439,66 Eur išlaidos už vertimus į lietuvių kalbą (CPK 88, 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Transega“, įmonės kodas 302496861, 1695,08 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai devyniasdešimt penki eurai 08 centas) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1695,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 51 Eur (penkiasdešimt vienas euras) žyminį mokestį, 439,66 Eur (keturi šimtai trisdešimt devyni eurai 66 centai) išlaidas už vertimus į lietuvių kalbą ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro, į.k.125709291, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.