- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 1S-910-511/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,
dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, motinai G. V.,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. V. gynėjos Rasos Čibirienės ir jo motinos G. V. skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nutarties, kuria G. V. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-07-11 nutartimi G. V., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nutartimi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tenkintas ir G. V. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
G. V. ir G. V. gynėja R. Čibirienė skundžia 2014-10-14 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo G. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Šalies argumentai
G. V. nurodo, kad G. V. psichikos būklė yra gera, elgesys ligoninėje teisingas, jis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, agresijos, haliucinacjų, kliedesių nestebėta, ligos paūmėjimo nėra, sūnus gailisi dėl savo elgesio, todėl, teigia, nėra pagrindo tęsti G. V. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl G. V. būklės nestabilumo. Teismas nustatė, jog G. V. būklė yra gerėjanti, ligos paūmėjimo nebuvo, o tai rodo, kad G. V. būklė yra stabili. Teigia, kad teismas nepagrįstai sureikšmino G. V. nepakankamą kritiką, nes G. V. yra ligonis, nepakaltinamas, jo mąstymas paralogiškas. G. V. taikant ambulatorinį stebėjimą, sūnus gyventų pas ją ir jos prižiūrimas.
Gynėja skundu tvirtina, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog G. V. būklė dar nestabili, o tai, kad G. V. diagnozuota paranoidinė šizofrenija, jo nenuoseklus ir paralogiškas mąstymas, formali kritika, gali ir nebepasikeisti. Gynėja nurodo, kad G. V. sveikata yra pagerėjusi žymiai, jis gali atsakyti už savo veiksmus. Motina jam atleido, palaiko ryšį su sūnumi ir yra pasirengusi jį prižiūrėti. Todėl yra pagrindas keisti G. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
Skundai netenkinami.
BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. numato, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį.
Apygardos teismas, įvertinęs pateiktus duomens, sprendžia, kad G. V. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas. Nustatyta, kad G. V. psichikos būklė tik gerėja, tačiau nėra pagerėjusi stabiliai. Tai rodo, kad jo pavojingumas nėra išnykęs.
Iš 2014-09-18 medicininės komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo išvados Nr. 423 matyti, kad G. V. psichinė būsena yra gerėjanti, bet nepakankamai stabili. G. V. yra formalus, kontaktą palaiko noriai, stengiasi viską neigti, save pateikia tik iš teigiamos pusės, žada pasitaisyti, neigia nusikalstamą veiką, jo mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, emocijos blėsios, nekritiškas. Komisija rekomendavo G. V. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti. Teismo posėdyje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė paaiškino, kad G. V. psichinė būsena nėra pakankamai stabili, dėl to bei siekiant, kad atsirastų kritika alkoholiui, jam dar yra reikalingas gydymas. Be to, nurodė, kad G. V. ambulatorinis gydymas būtų rizikingas, G. V. yra paskirti prailginto veikimo vaistai ( b.l. 16).
Nors G. V. nurodo, kad yra galimybės G. V. gydyti ambulatoriškai, tačiau ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 str. 2 d.). Prieš tai aptarti duomenys apie G. V. psichikos būklę, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybės - G. V. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo motiną, medikų komisijos rekomendacija tęsti G. V. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę bei laikotarpis, kurį gydymas G. V., neleidžia konstatuoti, kad G. V. psichikos būklė pagerėjusi tiek, kad jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje nebetaikytinas. Skunduose išdėstyti subjektyvūs argumentai šios išvados nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. V. gynėjos Rasos Čibirienės ir G. V. skundus atmesti. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-10-14 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.