- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-119-71/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Liudvika Tupienė, Egidijus Mockevičiaus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Talša“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Metaloidas”
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A- 119 -71/2007
Teisėjas V. Žilinskas Procesinio sprendimo kategorija 50.4. (S)
SPRENDIMAS
2007 m. gegužės 22 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1833-326/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metaloidas”, trečiajam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Talša“ su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Metaloidas“ 17818 Lt skolą, 2764,74 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. sausio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta 1,45 ha aikštelės, esančios Kužiuose, Šiaulių r., padangų sandėliavimui, nuomos sutartis. Šios sutarties 2.2.a. punkte nustatytas nuomos mokestis – 1500 Lt ir 18 procentų PVM – 270 Lt, iš viso 1770 Lt per mėnesį. Sutarties pagrindu atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaitos – faktūros: TAL Nr. 000140, TAL Nr. 000195, TAL Nr. 000255, TAL Nr. 000305, TAL Nr. 000469, TAL Nr. 000521, TAL Nr. 000582, TAL Nr. 000643, TAL Nr. 000714, TAL Nr. 000800, TAL Nr. 060031,- 21594,00 Lt sumai. Atsakovas sumokėjo ieškovui už 2005 m. vasario bei kovo mėn. po 1888,00 Lt, likusias PVM sąskaitas- faktūras grąžino, todėl atsakovas liko skolingas 17818,00 Lt. Ieškovas pažymėjo, kad pagal minėtos nuomos sutarties 2.3 punktą nuomos mokestis buvo mokamas vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos, todėl atsakovui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, remiantis šios sutarties 6.1 punktu atsakovas privalo mokėti 0,2 procentus delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, šiuo metu atsakovas privalo mokėti 2764,74 Lt delspinigių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Metaloidas“ prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal šalių sudarytą 2005 m. sausio 17 d. nuomos sutartį, negali įvykdyti prisiimtų įsipareigojamų - negali pateikti išnuomotos teritorijos patvirtinto detalaus plano. Be patvirtinto detalaus plano, remiantis LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsniu, LR aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 13 punktu, atsakovas negali naudotis sutarties dalyku, kadangi teisės aktų nustatyta tvarka negali gauti leidimo padangų sandėliavimui 1,45 ha aikštelėje, esančioje Kužiai, Šiaulių rajone. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas tiek 2005 m. rugpjūčio 8 d. pretenzijoje, tiek 2006 m. sausio 16 d. pranešimu pripažino, jog detalaus plano atsakovui nepateikė, detalus planas buvo dar tik ruošiamas, todėl atsakovas, negalėdamas naudotis sutarties dalyku, nuomos sutartį 2005 m. gruodžio 30 d. pranešimu nuo 2006 m. vasario 1 d. nutraukė. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo 2764,74 Lt delspinigių, remiasi nuomos sutarties 6.1 punktu, tačiau šioje sutarties sąlygoje sutartas delspinigių dydis yra 0,02 procento, tuo tarpu ieškovas be teisinio pagrindo skaičiuoja 0,2 procento, taip vienašališkai 10 kartų padidindamas netesybas. Ieškovas neturėdamas reikalavimo teisės, neturi teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas 2005 m. sausio 17 d. tarp ieškovo UAB „Talša” ir atsakovo UAB „Metaloidas” sudarytą 1,45 ha aikštelės, esančios Kužiuose, Šiaulių rajone, nuomos sutartį pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Taikė restituciją - įpareigojo ieškovą grąžinti atsakovui 3776 Lt sumokėto nuomos mokesčio, įpareigojo atsakovą UAB “Metaloidas” išgabenti iš subnuomotos teritorijos padangas bei sumontuotus laikinus statinius ar įrenginius. Priteisė iš ieškovo UAB „Talša” atsakovui UAB „Metaloidas” 1416 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 4,76 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas 2001-01-25 ir 2001-04-06 pirkimo- pardavimo sutartimis Nr. 590 ir Nr. 2212 įsigijo pastatus, esančius Kužiuose, Šiaulių rajone, su teisėmis į valstybinės žemės sklypą, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė ir nuomos teisės viešajame registre neįregistravo, nes iki 2005-10-03 nebuvo parengtas žemės sklypo detalusis planas. Ieškovas, nebūdamas išnuomojamo daikto savininku ir neturėdamas nuomotojo sutikimo išnuomoti svetimą daiktą, sudarė su atsakovu žemės sklypo, esančio Kužiuose, Šiaulių rajone, subnuomos sutartį, kurią įvardino kaip nuomos sutartį, ir žemės sklypą išnuomojo kaip savo nuosavybę. Išnuomoto žemės sklypo savininkui esant valstybei, ieškovui nesuteikta teisė subnuomoti žemės sklypo kitiems asmenims. Išsinuomotoje aikštelėje atsakovas negalėjo sandėliuoti padangų, nes šiai veiklai vykdyti negavo leidimo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, todėl nutraukė su ieškovu sudarytą nuomos sutartį. Leidimas atsakovui nebuvo išduotas, nes ieškovas atsakovui negalėjo pateikti paraiškai paduoti reikalingo žemės sklypo, esančio Kužiuose, Šiaulių rajone, detaliojo plano, kuris patvirtintas tik 2005-10-03 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-698. Teismas pažymėjo, jog sudarant nuomos sutartį, ieškovas žinojo, kad atsakovas žemės sklypą nuomoja padangų sandėliavimui, nes tai buvo nurodyta sutartyje, garantavo, kad daiktą bus galima naudoti pagal paskirtį, tačiau to neužtikrino, nes atsakovas dėl ieškovo kaltės negalėjo gauti minėtai ūkinei veiklai vykdyti leidimo, todėl turėjo teisę atsisakyti sutarties. Taip pat teismas nurodė, kad valstybinės žemės subnuomos sutartis buvo sudaryta negavus žemės nuomotojo – Šiaulių apskrities viršininko administracijos – sutikimo, nesant sudarytos nuomos sutarties su valstybe ir esant netinkamam žemės nuomos sutarties dalykui, t.y., pažeidžiat imperatyviąsias įstatymo nuostatas. Teismas konstatavo, kad ieškovas, sudarydamas subnuomos sutartį, pažeidė ne tik imperatyviąsias teisės normas, bet ir žemės nuomotojo teises, todėl tarp šalių sudarytą nuomos sutartį pripažinto niekine ir negaliojančia ab initio - nuo jos sudarymo momento (LR CK 1.80 str. 1 d., 1.95 str. 1 d.), pažymėdamas, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas gali konstatuoti ex officio - savo iniciatyva (LR CK 1.78 str. 5 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Talša“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti iš UAB „Metaloidas“ 17818 Lt skolos, 276,47 Lt delspinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovui buvo išnuomotas ne žemės sklypas, kaip teigiama skundžiamame sprendime, o ieškovui nuosavybės teise priklausanti aikštelė. Teismui buvo pateikti VĮ Registrų centras pažymėjimas, kurio 2.27 punkte numatyta, kad UAB „Talša“ priklauso registruotinas turtas – aikštelė; Tai, jog atsakovas negavo leidimo iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, nėra pagrindo sutartį pripažinti niekine. Byloje iš tos pačios žinybos yra raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad leidimas ūkinei veiklai vykdyti, turint aiškų pagrindą dėl veiklos tinkamumo konkrečioje vietoje, mąsto ir pobūdžio, išduodamas veiklos vykdytojui prieš pradedant vykdyti veiklą;Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas nebūdamas išnuomojamo daikto savininku ir neturėdamas nuomotojo sutikimo išnuomoti svetimą daiktą sudarė subnuomos sutartį, kurią pavadino nuomos sutartimi, iškraipo sudarytos nuomos sutarties esmę. Nuomos sutartyje nekalbama apie žemės sklypo nuomą, todėl ieškovas nepažeidė imperatyvių įstatymo normų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Metaloidas“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 1.6 punkte numatyta, kad žemes sklypo nuomos teisė priklauso apeliantui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties dalykas yra valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas;Apeliantas, kaip nuomotojas, nevykdė sutartinių įsipareigojimų bei visa tai, ką lemia nuomos sutarties esmė ir įstatymai. Apeliantas pavirtino, kad sudarys sąlygas tinkamai naudotis sutarties dalyku, tačiau paaiškėjo, kad negalės pateikti išnuomotos teritorijos detalaus plano, nėra sudaręs valstybės žemės sklypo nuomos sutarties, žemės sklypas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre;Atsakovas negalėjo naudotis nuomos sutarties dalyku, nes teisės aktų nustatyta tvarka negalėjo gauti leidimo padangų sandėliavimui išskirtinai tik dėl nuo apelianto priklausančių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB „Talša” (nuomotojas) ir atsakovas UAB „Metaloidas” (nuomininkas) 2005 m. sausio 17 d. sudarė nuomos sutartį. (b.l. 24-27). Pagal šios sutarties 1.1 punktą nuomotojas (ieškovas) išnuomoja nuomininkui (atsakovui) 1,45 ha aikštelę, skirtą padangų sandėliavimui, esančią Šiaulių r. Kužiai. Taip pat minėtame nuomos sutarties 1.1. punkte nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra nuomojama aikštelė, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, žemės sklypo nuomos teisė priklauso nuomininkui (b.l. 24). Pagal sutarties 1.6 punktą žemės sklypo nuosavybė, disponavimo ir valdymo forma: valstybės nuosavybė, valdoma nuomos teise. Nuomos sutarties 1.3, 2.1 punktuose numatyta, kad nuomos sutarties terminas nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2008 m. vasario 1 d. Nuomos mokestis - 1500 Lt ir 18 proc. PVM – 270 Lt, iš viso 1770 Lt. Nuomos mokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio, už kurį mokama, 20 dienos (sutarties 2.2, 2.3 punktai).
Bylos medžiaga pavirtina, kad atsakovas išnuomotą aikštelę pritaikė padangų sandėliavimui (aptvėrė tvora, iškirto krūmus) bei vykdė nuomos sutartyje numatytą veiklą, t.y. sandėliavo padangas. Pateikti sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas už 2005 metų vasario ir kovo mėnesį mokėjo nuomos mokestį (b.l. 18,19), tačiau 2005 m. gruodžio 30 d. pranešimu atsakovas tarp šalių sudarytą nuomos sutartį nuo 2006 m. vasario 1 d. nutraukė, nurodydamas, jog sudarius nuomos sutartį. paaiškėjo, kad nuomotojas UAB „Talša“ negali pateikti išnuomotos teritorijos detalaus plano, be kurio nuomininkas UAB „Metaloidas“ negali tinkamai naudotis nuomos sutarties dalyku, nes be detalaus plano negali gauti leidimo padangų sandėliavimui. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad aikštelėje yra įkasti į žemę eilėmis gelžbetoniniai luitai, todėl aikštelė nėra tinkama padangų sandėliavimui ir rūšiavimui. Byloje esantis aktas dėl nuomos sutarties pasekmių iš esmės patvirtina, kad nuo atsakovo nurodytos datos, t.y. 2006 m. vasario 1 d. minėtos aikštelės nuomos santykiai tarp šalių nutrūko. Ieškovas teigia, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2005 m. vasario 1 d. iki 2006 m,. sausio 1 d. liko skolingas 17818 Lt nuomos mokesčio ir 276,47 Lt delspinigių. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad nuomos sutarties dalykas yra aikštelė, skirta padangų sandėliavimui, o atsakovas, prieš sudarydamas nuomos sutartį, privalėjo įvertinti, ar turės galimybę sandėliuoti padangas išsinuomotoje aikštelėje.
Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis). CK 6.535 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Aktą pasirašo abi šalys. To paties straipsnio antroje dalyje numatyta, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas.
Minėta, kad nors tarp šalių nebuvo sudarytas aikštelės priėmimo - perdavimo aktas, bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas naudojosi nuomos sutarties dalyku, už pirmus du nuomos sutarties galiojimo mėnesius mokėjo nuomos mokestį. Tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje nėra numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo priėmimo - perdavimo akto sudarymo dienos, o sutarties 1.3 punkte numatyta, kad nuomos sutarties terminas prasideda nuo 2005 m. vasario 1 d. Iš to seka, kad tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje nesant sąlygos, jog nuomos sutarties dalykas perduodamas pagal priėmimo – perdavimo aktą, ieškovas tinkamai įvykdė pareigą -perduoti daiktą, perduodamas išnuomotą aikštelę faktiškai naudotis atsakovui.
Bylos duomenų analizė leidžia teigti, kad ginčas tarp šalių kilo dėl teisės naudotis žemės sklypu, kuriame yra ieškovo išnuomota aikštelė. Kaip pažymi atsakovas, ieškovas tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 3.1.1. punkte pavirtino ir garantavo, jog visą sutarties laikotarpį sudarys atsakovui tinkamas sąlygas naudotis sutarties dalyku. Tačiau paaiškėjo, kad ieškovas negali pateikti išnuomotos teritorijos detalaus plano, nėra sudaręs valstybės žemės nuomos sutarties, žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas teigė, kad nesant žemės sklypo detalaus plano, jis negalėjo naudotis sutarties dalyku, kadangi negalėjo gauti leidimo padangų sandėliavimui.
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį pažymėjo, kad ieškovas 2001-01-25 ir 2001-04-06 pirkimo - pardavimo sutartimis Nr. 590 ir Nr. 2212 įsigijo pastatus, esančius Kužiuose, Šiaulių rajone, su teisėmis į valstybinės žemės sklypą (b.l. 94), tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties nesudarė ir nuomos teisės viešajame registre neįregistravo, nes iki 2005-10-03 nebuvo parengtas minėto žemės sklypo detalusis planas.
Tai, jog pastatai, statiniai ir įrenginiai neatsiejamai yra susiję su žeme (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), lemia ir jų nuomos ypatumus, susijusius su teise į žemės sklypą. CK 6.532 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad kartu su nuomos dalyku nuomininkui perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ar įrenginių užimtu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį. Pagal CK 6.532 straipsnio ketvirtą dalį, jeigu žemės sklypas, kuriame yra išnuomoti pastatai, statiniai ar įrenginiai, nuosavybės teise nuomotojui nepriklauso, tai tokių pastatų, statinių ar įrenginių nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo leidžiama tik tais atvejais, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar žemės sklypo savininko ir pastatų, statinių ar įrenginių nuomotojo sutarčiai.
Bylos medžiaga pavirtina, kad šalims sudarant aikštelės, skirtos padangų sandėliavimui, nuomos sutartį, žemės sklypo, kuriame yra nuomojama aikštelė, žemės sklypo detalus planas nebuvo parengtas, taip pat ieškovas su valstybe nebuvo sudaręs žemės sklypo nuomos sutarties. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir ieškovas. Tačiau analizuojant tarp šalių sudarytą nuomos sutartį negalima nepastebėti, kad sutarties 1.1 punkte numatyta, jog žemės sklypas, kuriame yra nuomojama aikštelė, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Žemės sklypo nuomos teisė priklauso nuomininkui, t.y. atsakovui UAB „Metaloidas“. Kaip teismo posėdyje paaiškino ieškovo atstovė, sudarant nuomos sutartį su atsakovu buvo kalbėta, kad ieškovas neturi nuomos teisės į žemės sklypą, kuriame yra nuomojama aikštelė, nes atsirado žemės sklypo savininkė. Todėl atsakovo atstovo prašymu, atsakovui tikintis išsinuomoti žemės sklypą, nuomos sutarties 1.1. punkte buvo nurodyta, kad nuomos teisė priklauso nuomininkui. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas, sudarymas aikštelės nuomos sutartį žinojo, kad ieškovas neturi nuomos teisės į žemės sklypą, kuriame yra nuomos sutarties dalykas. Tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 1.1, 1.6. punktai patvirtina, kad atsakovas, sudarydamas aikštelės nuomos sutartį, sutartyje konstatuodamas, jog yra žemės sklypo, kuriame yra ieškovui priklausantį aikštelė, nuomininkas, prisiėmė visą su žemės sklypo valdymu ir naudojimusi susijusią riziką. Bylos duomenų analizė suteikia pagrindo teigti, kad ieškovas, kaip aikštelės savininkas, išnuomojo atsakovui, kaip žemės sklypo, kuriame yra aikštelė, nuomininkui, aikštelę, skirtą padangų sandėliavimui, neperduodamas nuomininko teisių, nes atsakovas sutartyje nurodė, jog būtent jis yra žemės sklypo nuomininkas. Iš to seka, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties dalykas yra 1,45 ha aikštelė, skirta padangų sandėliavimui, esanti Šiaulių r. Kužiai. Kartu su nuomos dalyku teisė į žemės sklypą nebuvo perduota, nes atsakovas sutartyje pažymėjo, jog yra žemės sklypo, priklausančio valstybei, nuomininkas.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo argumentai, jog ieškovui neperdavus nuomos teisės į žemės sklypą, kuriame yra nuomojama aikštelė, atsakovas negalėjo tinkamai įgyvendinti nuomininko teisių, yra visiškai nepagristi, nes pagal nuomos sutarties sąlygas atsakovas prisiėmė visą su žemės sklypo, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausanti aikštelė, valdymu ir naudojimusi susijusią riziką. Taip pat negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp šalių sudarytos nuomos sutarties dalykas yra žemės sklypas, o ieškovas, sudarydamas sutartį, pažeidė ne tik žemės nuomotojo teises, bet ir imperatyviąsias teisės normas, todėl tarp šalių sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis yra niekinė ir negaliojanti. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė neįvertinęs šalių sudarytos nuomos sutarties turinio bei tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių, netinkamai pritaikęs materialines teisės normas. Bylos medžiaga pavirtina, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutarties dalykas yra aikštelė, skirta padangų sandėliavimui, o žemės sklypo, kuriame yra minėta aikštelė nuomininku nurodytas atsakovas. Todėl akivaizdu, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis tarp šalių negalėjo būti sudaryta, nes tarp šalių sudarytoje nuomos sutartyje nurodyta, kad valstybinę žemę, kurioje yra aikštelė, nuomos teise jau valdo atsakovas.
Pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 2. 2 punktą nuomos mokestis yra 1500 Lt ir 18 proc. PVM – 270 Lt, iš viso 1770 Lt. Nuomos mokestis mokamas vieną kartą per mėnesį iki einamojo mėnesio, už kurį mokama, 20 dienos (sutarties 2.3 punktai). Iš byloje esančių PVM sąskaitų- faktūrų (b.l. 7-17) matyti, kad nuo 2005 metų vasario mėnesio iki 2006 metų sausio mėnesio už nuomą ir komunalinius patarnavimus atsakovas ieškovui turėjo sumokėti 21594,00 Lt, tačiau sumokėjo tik už 2005 metų vasario ir kovo mėnesius (b.l. 18,19) ir liko skolingas 17818,00 Lt. Nuomos sutarties 6.1. punktas numato, kad nuomininkas, nustatytais terminais nesumokėjęs nuomos mokesčio, įsipareigoja mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl atsakovui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, ieškovui pritiesina 276,47 Lt delspinigių.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, priimdamas 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą, neįvertino esminių bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) - ieškinys tenkintinas visiškai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Todėl patenkinus ieškovo UAB „Talša“ ieškinį visiškai, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str.) priteistinos iš atsakovo UAB „Metaloidas“. Žyminio mokesčio iš viso apeliantas sumokėjo 1160,31 Lt (b.l. 5, 171). Taip pat priteistinos iš atsakovo teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies antru punktu,
nusprendžia:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ (įmonės kodas 145376111) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ (įmonės kodas 144806535) 17818 Lt (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus aštuoniolika litų) skolą, 276,47 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis litus 47 ct) delspinigių ir 1160,31 Lt (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt litų 31 ct) bylinėjimosi išlaidų bei valstybės naudai 4,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.