- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-825-113-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-01752-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- E. K., R. I.
- Advokatai
- Tatjana Borik
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-825-113/2011
Teisėja Laimutė Venckuvienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01752-2010-6
2011 m. rugsėjo 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato bei nuteistojo R. I. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
E. K. – pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams pataisos namuose;
R. I. – pagal BK 259 str. 2 d. areštu 20 parų, pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskiros bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė R. I. paskirta laisvės atėmimas 3 metams pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. K. nuteistas už tai, kad jis 2010-11-25, apie 19.00 val., prie Šilutės pl. 4 namo, Klaipėdoje, iš pažįstamo R. I. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo tyrimo metu nenustatytą kiekį tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, jų dalį pats suvartojo, o dalį, tai yra 40 vienetų tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurios bendroji masė 0,08 g, neteisėtai gabeno ir laikė su savimi iki 2010-11-25 20.20 val., kol asmens apžiūros metu, Gedminų g. 22 namo laiptinėje, jas jo kišenėje rado policijos pareigūnas.
R. I. nuteistas už tai, kad jis 2010-11-22, apie 10.00 val., turguje, esančiame Taikos pr. 80, Klaipėdoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, už 30 Lt įgijo 1 ml talpos vienkartinį švirkštą su šviesiais milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė yra 0,004 g, ją neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki 2010-11-25 20.40 val., kol asmens apžiūros metu, prie Gedminų g. 22 namo, Klaipėdoje, ją jo kišenėje rado policijos pareigūnas.
Be to, R. I. nuteistas už tai, kad jis 2010-11-25, apie 11.00 val., prie baro „Bičiuliai“, esančio Taikos pr. 109, Klaipėdoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą kitaip platinti, už 75 Lt įgijo tyrimo metu nenustatytą kiekį (apie 50 vnt.) tablečių „Clonazepam TC 2 mg“, jų dalį pats suvartojo, o dalį, tai yra ne mažiau kaip 40 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio bendroji masė 0,08 g, neteisėtai gabeno ir laikė su savimi iki 2010-11-25 19.00 val., kol jas prie Šilutės pl. 4 namo, Klaipėdoje, neteisėtai perdavė E. K..
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendžiu paskirta aiškiai per giežta bausmė, E. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką – jis iš R. I. tablečių napaėmė, bet pakėlė jas nuo žemės, kai pastarajam jos iškrito iš rankų. R. I. yra neįgalus, negali vaikščioti be pagalbos, todėl E. K., įsidėjęs į kišenę tabletes, padėjo R. I. įlipti į mašiną. Jis pasidomėjo, kokie čia vaistai, ir sužinojo, kad tai raminamieji. R. I. pasiūlė jam nusiraminimui išgerti tabletę, jis ją išgėrė. Kiti vaistai liko kišenėje iki tol, kol sulaikė policijos pareigūnai. E. K. vaistų nebuvo perėmęs visam laikui, tik juos įsidėjo, kad R. I. jų daugiau nebepamestų, realiai vaistai buvo R. I., jis tik palaikė, kol galės grąžinti savininkui, net neturėjo laiko ir galimybės susipažinti su vaistų pakuote ir įvertinti, kokie tai vaistai. E. K. pripažįsta savo veikos neteisėtumą, supranta, kad nukritus ant žemės vaistams, privalėjo susipažinti su jų turiniu, išsiaiškinti, ar šie vaistai nėra draudžiami, tačiau to nepadarė dėl objektyvių priežasčių – reikėjo padėti neįgaliam draugui, todėl nuo žemės pakeltą vaistų pakuotę ir įsikišo į savo kišenę, taip buvo patogiau ir greičiau.
Teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad E. K. turi darbą Škotijoje, pastovias pajamas, yra visiškai atsisakęs bet kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, jis nėra pavojingas visuomenei, ateityje naujų nusikaltimų nedarys.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Nuteistasis R. I. apeliaciniame skunde nurodo nesutinkantis su nuteisimu pagal BK 260 str. 1 d., mano, kad jis nepagrįstas objektyviais duomenimis, nes tabletes „Clonazepam TC 2 mg“, rastas pas E. K., jis vartojo nuo skausmo, jis dėl kojos traumos jau beveik 5 metai vaikšto su ramentais. Jis visiškai nepagrįstai buvo apkaltintas tuo, kad minėtas tabletes atidavė E. K. ir taip jas platino. Jis dėl traumos nedirba, gyvena iš motinos gaunamų pajamų, todėl tie 75 Lt, kuriuos išleido minėtiems vaistams, jam yra labai dideli pinigai. Todėl jis niekaip negalėjo jam gyvybiškai svarbių vaistų kažkam atiduoti. Lipdamas į E. K. automobilį, jis paslydo, jam nukritus, E. K. padėjo jam atsikelti ir pakėlė iškritusias tabletes. Nors tvirtinama, kad E. K. turėjo pakankamai laiko jam tas tabletes grąžinti, bet šis buvo susipykęs su savo mergina, buvo prislėgtas, be to, jis vairavo automobilį. Važiuojant E. K. paklausė, nuo ko tos tabletės, ar jam jos padėtų. Jis, R. I., jam atsakė, kad tai raminamieji, kad nežino, ar jam padėtų. Jis jų gerti nesiūlė ir neįkalbinėjo. Kad E. K. jų išgėrė, jis sužinojo ligoninėje, kai ėmė šlapimo mėginį. Jis nėra anksčiau vartojęs tokių tablečių, turguje negavęs tų, kurias nuolat vartojo, pardavėjos patartas nusipirko „Clonazepam TC 2 mg“, net neįtardamas, kad jos gali būti psichotropinės. Nuteistasis R. I. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti pagal BK 260 str. 1 d.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistajam E. K. paskirtos bausmės
Nors nuteistasis E. K. teigia, kad nuosprendžiu jam paskirta aiškiai per giežta bausmė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bausmė E. K. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, stadiją, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad E. K. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropine medžiaga, į kaltininko asmenybę, kad jis anksčiau teistas už analogiško ir panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, taip pat už nusikaltimus nuosavybei, nusikalto turėdamas teistumą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų (ATPK 126 str. 5 d.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodoma, kad E. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, nes viso proceso metu jis nepripažino jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymių buvimo jo veikoje, neigė neteisėtai įgijęs psichotropinę medžiagą, ją laikęs ir gabenęs, tvirtino nesupratęs, jog tai yra psichotropinė medžiaga, pateikė savo įvykio aplinkybių versiją, jos laikėsi ir apeliaciniame skunde. Tačiau teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ją aptarė ir motyvuotai paneigė byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis. Teismas, vertindamas kaltinimą pagrindžiančius įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir vertino jų visetą, vykdydamas BPK 301 str. 1 d. reikalavimus, nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 str. 1 d. nuostatų, be įrodymų, kuriais grindė savo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė E. K., stengiantis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, pateiktą įvykio aplinkybių versiją. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad E. K. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropinę medžiagą, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti. Esant tokiai situacijai, teismas pagrįstai nenustatė E. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Ši aplinkybė negali būti pripažinta, kai kaltininkas, aiškindamas apie įvykį, neigia esmines įvykio aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą jo veikoje, stengiasi kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamos veikos apimtį ir atsakomybę. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas E. K. skyrė žymiai mažesnę negu BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimo bausmės vidurkis pagal BK 259 str. 1 d. sudaro 1 metus 1 mėnesį 15 dienų). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą, nei savo rūšimi, nei dydžiu aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.
E. K. pagrįstai netaikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra esminės BK 75 str. taikymo sąlygos – pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės. E. K. BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė būdamas anksčiau ne kartą teistas už analogiško ir panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, taip pat už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Tai rodo, kad jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai, o yra logiškas jo gyvenimo būdo rezultatas, kad jis nedaro išvadų dėl savo elgesio ir toliau linkęs daryti teisės pažeidimus, nesilaikyti visuomenėje priimtų moralės ir elgesio normų, ir leidžia daryti išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas E. K. nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus optimaliai pasiekti nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Nėra jokio pagrindo tikėti apelianto teiginiais, kad jis nėra pavojingas visuomenei, ateityje naujų nusikaltimų nedarys, tą paneigia anksčiau aptarti duomenys. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. K. turi darbą Škotijoje, pastovias pajamas, yra visiškai atsisakęs bet kokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, nėra lemiamos sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Darydamas nusikalstamą veiką, nuteistasis suvokė, jog už ją paskirtos bausmės atlikimas gali neigiamai paveikti jo gyvenimą, tačiau vis tiek nusikalto, juolab, kad būdamas ne kartą teistas, žinojo tokio elgesio pasekmes.
Dėl R. I. nuteisimo pagal BK 260 str. 1 d.
Nuteistasis R. I. nesutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo psichotropinę medžiagą, ją gabeno ir laikė, o po to neteisėtai perdavė E. K., taip platino psichotropinę medžiagą. Apeliantas teigia, kad tabletes „Clonazepam TC 2 mg“ jis įgijo savo reikmėms, jas vartojo nuo skausmo, visiškai nepagrįstai buvo apkaltintas tuo, kad minėtas tabletes atidavė E. K. ir taip jas platino. Teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įvertindamas kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą. Teismas savo išvadas grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, juos išsamiai aptarė, nuosprendyje nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinimui prieštaraujančias versijas. R. I. apeliaciniame skunde pateikia iš esmės tą pačią įvykio aplinkybių versiją, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau skundžiamame nuosprendyje ši versija yra išsamiai aptarta ir motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Nuosprendyje yra tinkamai, išsamiai pagrįstas kiekvieno R. I. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymio egzistavimas, pasisakyta tiek dėl tikslo platinti psichotropinę medžiagą, tiek dėl psichotropinės medžiagos platinimo, perduodant ją neatlygintinai kitam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei jų motyvacija, todėl iš naujo to paties nekartoja. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. I. kaltės padarius BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Esant neginčijamai įrodytai jo kaltei, nėra jokio teisinio pagrindo išteisinti jį dėl šio nusikaltimo padarymo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. K. ir jo gynėjo advokato bei nuteistojo R. I. apeliacinius skundus atmesti.