Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirminko Arvydo Daugėlos,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d.- 271 str. 4 d., taikant BK 45 str., laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams su turto konfiskavimu, Kauno apygardos teismo 1997 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 303 str. 2 d. šešeriems metams, remiantis BK 43 str. prie šios bausmės pridėta dalis ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams, atlikęs bausmę ir paleistas 2004 m. gegužės 5 d., kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.,

S. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. vasario 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, taikant BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant tęsti mokymąsi, Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d., taikant BK 25 str. laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 16 str. 2 d.- 272 str. 3 d., taikant BK 25 str. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 278 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, remiantis BK 42 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, remiantis BK 42 str. 4 d. paskirtoji bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2002 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 23 d. nutartimi šiais nuosprendžiais nustatytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal 2000 m. LR BK ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuo trejų metų trijų mėnesių dešimties dienų bausmės, Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir S. V. pasiųstas atlikti trejų metų trijų mėnesių dešimties dienų laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. G. nužudė kitą žmogų, o kaltinamasis S. V. mušdamas nežymiai jį sužalojo:

2006 m. kovo 4 d., apie 22 val., turėdami tyčią atkeršyti už išvakarėse įvykusį V. G. sumušimą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. G. lazda du kartus smogė ant fotelio sėdėjusiam K. N. į galvą, padarydamas galvos skliauto kairės pusės dvi muštines žaizdas, atvirą daugybinį įspaustinį skeveldrinį kaukolės skliauto kairės pusės bei pamato priekinės duobės kaulų lūžimą su kietojo smegenų dangalo trūkimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų kairės momeninės, smilkininės bei dešinės momeninės skilčių sumušimais, žievės apardymu bei difuzinėmis ir židininėmis kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir aspiracija skrandžio turiniu, liežuvio viršūnės kąstinę žaizdą, dujiniu pistoletu iš arti iššovė K. N. į veidą, padarydamas veido odos smulkius nuborzodinimus ir paviršines žaizdeles kaktos vidurinės dalies ir tarpuakio srityje, abiejuose skruostuose bei nosies kairėje šoninėje sienelėje, po to S. V. suduodamas kumščiais ne mažiau septynių smūgių K. N. padarė kaktos kairės pusės smilkininio krašto odos nuborzdinimą, poodinę smakro kraujosruvą, kairio peties sąnario odos ir poodžio kraujosruvas, spirdamas kojomis padarė dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus kraujosruvą, kairės blauzdos priekinio paviršiaus išilginę poodinę kraujosruvą bei nubrozdinimus kojų paviršiuose. Nuo stipraus galvos sumušimo su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto kairės pusės bei pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu bei apardymu, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui bei aspiracijai skrandžio turiniu ir ten pat K. N. mirus, taip V. G. jį tyčia nužudė.

Kaltinamasis V. G. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo prisipažino, parodė, kad 2006 m. kovo 3 d. vakare, Kretingoje, turėdamas alaus ir norėdamas išgerti, užėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes ten girtauti visada rinkdavosi kompanijos. Tačiau vos įžengęs į butą, kuriame buvo apie aštuoni žmonės, o tarp jų ir D. I. bei K. N., gavo smūgį į galvą, po to pargriautas ant grindų buvo spardomas ir smaugiamas. Jį pasmaugti raginusį girdėjo K. N. balsą, kas vyko toliau neprisimena. Atsipeikėjo savo namuose, dėl sumušimo kreipėsi į Kretingos medikus, jų buvo nuvežtas į Klaipėdos ligoninę. Išleistas namo, kitos dienos ryte užėjo pas brolį S. V., su juo išgėrė alaus ir pastarajam papasakojo apie vakarykštį sumušimą. S. sakė, jog dėl to dalyko reikia išsiaškinti ir jiedu išsiskyrė. Vakare S. pas jį atvažiavo su draugais ir įkalbėjo važiuoti aiškintis dėl sumušimo. Su S. V. buvo atvykę V. M., A. N. ir R. V.. Pastarojo vairuojamu automobiliu nuvažiavo iki savo motinos namų, kur jis laikė savigynai įsigytą medinę lazdą. Šį daiktą iš namų rankose atnešė S. V. ir padavė jam. Lazda buvo apie metro ilgio, apvali. Po to visi nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis su S. V. ir V. M. nuėjo prie buto, kuriame buvo sumuštas. Jam pabeldus duris atidarė R. Š.. Įėjęs į kambarį, pamatęs ant sofos sėdėjusį D. I., jam minėta lazda sudavė vieną kartą į galvą, po to perėjo prie fotelyje sėdėjusio K. N.. Pastarąjį atpažino pagal vilkėtą tą pačią striukę su gobtuvu, kurią jis vilkėjo ir kovo 3 d. vakare, nurodyto jo sumušimo metu. K. N. lazda taip pat vieną kartą smogė per galvą. Tiek prieš šį smūgį, tiek po jo K. N., sėdėjęs su striukės gaubtuvu ant galvos, savarankiškai nepajudėjo, nesipriešino. Po to jis lazda dar vieną smūgį į galvą sudavė D. I.. Ką tuo metu darė S. V. ir V. M. jis nematė, visi trys iš buto tuojau pasišalino. K. N. nužudyti jis nenorėjo, jam ir D. I., su kuriuo ir anksčiau buvo susipykęs, sudavė tik iš keršto už jo sumušimą. Be to, po šio sumušimo jis pasigedo mobiliojo ryšio telefono. Dujinio pistoleto jis neturėjo, K. N. į veidą nešovė. Tačiau, būdamas bute pajuto parako kvapą.

Kaltinamasis S. V. kaltu prisipažino, parodė, kad 2006 m. kovo 4 d. ryte pas jį į namus Kretingoje atėjo brolis V. G., kurio veidas buvo smarkiai sumuštas- pamėlęs ir patinęs. V. G. pasakė, jog išvakarėse buvo sumuštas daugelio vyrų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jog šio įvykio metu dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. Su broliu išgėrę alaus išsiskyrė. Tos dienos vakare jis susitiko su A. N. ir V. M. ir su jais gerdamas alų jiems papasakojo apie brolio sumušimą. V. M. pasiūlė nuvažiuoti išsiaiškinti su V. G. sumušusiais asmenimis. Nuvežti ten savo automobiliu paprašė R. V.. Pakeliui iš namų pasiėmė V. G.. Iš savo namų jis pasiėmė medinę lazdą, kurią buvo pasigaminęs savigynai. Ši lazda buvo ištekinta, storesniu vienu galu, apie metro ilgio. Lazdą pasiėmė gintis nuo bute galėjusių būti daugelio žmonių. Nuvažiavus netoli (duomenys neskelbtini) namo, jis, V. G. ir V. M. nuėjo prie buto, o A. N. ir R. V. liko laukti automobilyje. Einant V. G. iš jo perėmė lazdą. Buto duris atidarė R. Š.. Į vidų įėjęs su V. G. jis priėjo prie ant sofos sėdėjusio D. I. ir jam kumščiais į veidą sudavė 5- 6 smūgius. Nuo suduotų smūgių D. I. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tuo metu V. G. buvo priėjęs prie ant fotelio sėdėjusio K. N., kaip jį mušė nematė. Be lazdos V. G. rankoje matė blizgantį daiktą- dujinį pistoletą. Po to jiedu apsikeitė vietomis- jis priėjo prie K. N., o V. G.- prie D. I.. Matė kaip K. N. per veidą tekėjo kraujas. Jis jam taip pat kumščiais į veidą smogė penkis ar septynis smūgius, tačiau kojomis nespardė. Mušamas K. N. nesigynė. Tuoj po to jie iš buvo pasišalino. R. V. juos parvežė namo. Minėta lazda liko pas V. G..

Motyvuojamoji dalis

Be šių kaltinamųjų parodymų jų kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji A. M. N. parodė, kad trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ji gyveno su sūnumi K. N. ir jo sugyventine R. Š.. Daugiau laiko ji būdavo savo kambaryje, sūnaus reikalais nesidomėjo. Kas vyko bute 2006 m. kovo 3 d. neprisimena. Kitą dieną pas sūnų buvo atėjęs D. I., ką jie veikė nematė, apie 21. 30- 22 val. nuėjo miegoti. Gal po pusvalandžio per miegus girdėjo durų trinktelėjimą. Apie trečią valandą nakties, eidama į tualetą, sūnų jo kambaryje rado gulintį ant grindų kraujo klane. R. Š. miegojo ant sofos. Pažadinusi ją pati nubėgo pas kaimynus ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tačiau atvykę medikai konstatavo sūnaus mirtį. Po to R. Š. jai pasakė, kad buvo atėję trys vyrai ir vienas jų sumušė K. medine lazda. Dėl sūnaus, kuris jai buvo geras, didelis pagalbininkas, nužudymo prašo iš kaltinamojo priteisti dešimties tūkstančių litų moralinės žalos atlyginimą.

Liudytoja R. Š. parodė, kad su sugyventiniu K. N., jo motina A. M. N. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2006 m. kovo 3 d. K. N., grįžęs iš darbo su broliais D. ir V. R., su jais ir atėjusiu D. I. girtavo. Apie 18 val. į butą atėjo kaltinamasis V. G., atsinešė alaus ir norėjo taip pat išgerti, tačiau K. N. jo į kompaniją nepriėmė, prašė išeiti. Kaip ir apie ką jiedu daugiau kalbėjo ji nebegirdėjo, nes išėjo į parduotuvę. Vėliau grįžusi iš V. R. sužinojo, kad tuo metu bute kilo muštynės ir V. G. buvo sumuštas. Ar muštynėse dalyvavo ir K. N. ji nežino. Kitą dieną nuo pat ryto K. N. girtavo su D. I.. Ji pati buvo išėjusi pas draugę, o grįžusi vakare juos rado miegančius. D. I. gulėjo ant sofos, o K. N., apsirengęs striuke ir ant galvos užsidėjęs gobtuvą, miegojo sėdėdamas fotelyje. Apie 22 val., jai rengiantis iš buto išeiti ir buvus prie neužrakintų laukinių durų, į butą įsiveržė kaltinamieji V. G., S. V.. Kartu su jais buvo ir jai nepažįstamas vyriškis, bet jis į kambarį nėjo, liko laukti prie durų, o jai sakė greičiau iš ten bėgti. Kaltinamasis V. G. rankoje turėjo medinę lakuotą beizbolo lazdą, iškart prišokęs prie K. N. šia lazda du kartus smogė jam per galvą. K. N. per veidą ėmė tekėti kraujas. Viso to ji labai išsigando, jau bėgdama iš buto dar spėjo pamatyti, kad prie K. N. prišokęs S. V. ėmė jį spardyti. Pabėgusi iš įvykio vietos ji keletą valandų buvo pas draugę. Grįžusi namo apie 3 valandą K. N. rado gulintį ant grindų kraujo klane, gargaliuojantį. D. I. sumuštas tebegulėjo ant sofos. Ji pažadino kitame kambaryje miegojusią K. N. motiną, pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tačiau atvykus medikams K. N. jau buvo miręs.

Liudytojas D. I. parodė, kad 2006 m. kovo 3 d. pas K. N. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su pastaruoju, broliais D. ir V. R. girtavo. Bute taip pat buvo K. N. sugyventinė R. Š.. Apie 18 val., tuo metu kai K. N. buvo išėjęs į parduotuvę, atėjo V. G., kuris taip pat norėjo išgerti. Tačiau tuoj pat tarp jo ir D. R. kilo konfliktas ir R., pargriovę V. G. ant grindų, pradėjo jį mušti. Jis taip pat V. G. sudavė keletą smūgių. Tokiu būdu V. G. iš buto buvo pašalintas. Kitą dieną su K. N. ir R. ten pat vėl girtavo, po to gerti liko dviese su K. N.. R. Š. buvo išėjusi pas draugę. Vakare jiedu užmigo. Jis gulėjo ant sofos, o K. N. miegojo fotelyje. Galėjo būti apie 22 val. kai per miegus jis pajuto stiprų smūgį į galvą. Matyt nuo smūgio neteko sąmonės, daugiau smūgių nepajuto. Apie 4 val. jį pažadino į kambarį atėjusi K. N. motina A. M. N., nes K. N. gulėjo sužalotas ant grindų kraujo klane. R. Š. išbėgo kviesti greitosios medicinos pagalbos. Po to ji pasakė, kad K. N. sumušė V. G..

Liudytojas V. R. parodė, kad su savo broliu D. R. ir K. N. dirbo toje pačioje darbovietėje- medžio apdirbimo įmonėje. 2006 m. kovo 3 d. K. N. iš darbo buvo atleistas, dėl to labai pergyveno, todėl jie nutarė išgerti. Tuo tikslu, apie 17- 18 val. jie visi atėjo pas K. N. į namus. Ten taip pat buvo D. I. ir K. N. sugyventinė R. Š.. Išgertuvių metu K. N. išėjo į parduotuvę apsipirkti. Tuo metu į butą atėjo neblaivus V. G., atsinešė alaus ir taip pat norėjo su jais išgerti. Tačiau jis V. G. pasakė, kad jis čia nepageidaujamas, nes norėjo išgerti be pašalinių asmenų, pakalbėti apie darbą. Dėl to su V. G. susimušė, sudavė jam kumščiu 2- 3 smūgius į veidą. V. G. jam taip pat sudavė. Tuo metu jam į pagalbą pribėgo brolis D. ir D. I., parvertė V. G. ant grindų ir jam sudavė dar keletą smūgių. Po to V. G. iš buto buvo išvarytas. Telefono pas V. G. nematė, niekas iš jų jokio telefono nepaėmė.

Iš esmės tokius pat parodymus davė liudytojas D. R.. Jis dar parodė, kad V. G. buvo agresyviai nusiteikęs. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad muštynių metu K. N. bute nebuvo, jis tuo metu buvo išėjęs į parduotuvę.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2006 m. kovo 4 d. vakare su A. N. ėjo pas savo draugą R. V., gyvenusį (duomenys neskelbtini). Ten susitko su kaltinamuoju S. V., kuris R. paprašė savo automobiliu nuvežti pas brolį. Kadangi ir jis su A. N. neturėjo ką veikti, buvo laisvi, važiavo kartu. Jis sėdėjo šalia vairuotojo. Pirmiausia nuvažiavo į Geležinkelio gatvę, kur S. V. iš namų pakvietė savo brolį V. G.. Po to S. V. paprašė nuvežti prie jo paties namų. Išėjęs ir kiek užtrukęs S. V. atsinešė juodą sportinį krepšį. Kas jame buvo jis nematė. Be to, buvo tamsu, nes tuo metu buvo apie 21- 22 valanda. S. V. nurodymu R. V. juos nuvežė netoli (duomenys neskelbtini) namo. Ten kaltinamieji išlipo ir nuėjo į namą. Jie žadėjo greitai grįžti, bet tuoj pat negrįžo, todėl jis nuėjo jų ieškoti. Įėjęs į nurodyto namo koridorių pamatė praviras buto duris ir išgirdo garsus. Buto koridoriuje pamatė moterį, šaukiančią „ką jūs darote“. Įėjęs į kambarį pamatė ant sofos pamatė gulintį vyrą, o kitas vyras sėdėjo sukniubęs fotelyje. Ant šio vyro veido matė kraują. Kaltinamasis V. G. buvo kambario viduryje, matėsi, jog buvo piktas, galima sakyti net įsiutęs, rankoje laikė daiktą, panašų į beizbolo lazdą. S. V. taip pat buvo tame kambaryje. Nenorėdamas su visu tuo turėti ką nors bendro, iš buto pasišalino. Gali būti, kad kaltinamiesiems ką nors pasakė. Be to, matydamas, kad dėl V. G. nusiteikimo minėtai moteriai galėjo grėsti pavojus, nes kaltinamasis ėjo link jos, jis ją užstojo. Jam grįžus į automobilį, po keleto minučių parėjo ir kaltinamieji. S. V. juos pavežė iki V. G. namų. Pakeliui vyko kažkokia kalba dėl to kas įvyko. Buvo paminėta, jog taip buvo atkeršyta už V. G. ankstesnį sumušimą. Tą vakarą matė, jog pastarojo veidas buvo sumuštas.

Išskyrus tai, ką liudytojas V. M. parodė matęs įvykio vietoje, liudytojas A. N. davė iš esmės tokius pat parodymus. Be to, jis parodė, kad iš įvykio vietos grįžusio V. G. rankoje matė lazdą, jog V. M. klausęs, kodėl kaltinamieji mušę žmones.

Iš 2006 m. kovo 5 d. apžiūros, atliktos nuo 8. 40 iki 10. 20 val., protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo, be kita ko, nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant grindų rastas K. N. lavonas su sužalojimais galvoje, kraujas ant lavono, sofos, durų ir kitų paviršių. Kraujo pavyzdžiai paimti ( t. 1, b. l. 5- 11 ).

Iš 2006 m. kovo 7 d. teismo medicinos eksperto, kaip specialisto, tyrimo išvados, 2006 m. rugpjūčio 16 d. šio specialisto papildomos išvados nustatyta, kad K. N. buvo padarytos galvos skliauto kairės pusės dvi muštinės žaizdos, atviras daugybinis įspaustinis skeveldrinis kaukolės skliauto kairės pusės bei pamato priekinės duobės kaulų lūžimas su kietojo smegenų dangalo trūkimais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu kairėje, galvos smegenų kairės momeninės, smilkininės bei dešinės momeninės skilčių sumušimais, žievės apardymu bei difuzinėmis ir židininėmis kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir aspiracija skrandžio turiniu, liežuvio viršūnės kąstinė žaizda. Be to K. N. buvo padaryta kaktos kairės pusės smilkininio krašto odos nuborzdinimas, poodinė smakro kraujosruva, kairio peties sąnario viršutinio bei priekinio paviršiaus odos ir poodžio kraujosruvos, kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos kairės šlaunies vidiniame paviršiuje, dešinio kelio sąnario ir abiejų blauzdų srityse. Pastarieji sužalojimai gyvam asmeniui sukeltų nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Liežuvio viršūnės kąstinė žaizda ir kraujosruva atsirado nuo liežuvio sukandimo. Veido, kairio peties sąnario ir dešinės plaštakos nežymūs kūno sužalojimai paaiškinami penkiais trauminiais kontaktais, iš jų veido sužalojimai- dviem kontaktais, kairiojo peties sąnario odos ir poodžio kraujosruvos- dviem, o dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus kraujosruva- vienu smūgiu. Nedidelės apvalios poodinės kojų kraujosruvos bei nedideli nubrozdinimai jų srityje galėjo gautis spaudžiant rankų pirštų galais, nagais. Kairės blauzdos priekinio paviršiaus poodinė kraujosruva paaiškinama vienu trauminiu kontaktu, o likę kojų sužalojimai galėjo gautis nuo atsitrenkimo į bukus aplinkos daiktus. Visi sužalojimai padaryti netrukus prieš mirtį. K. N. mirė praėjus nedaug laiko po sužalojimo nuo stipraus galvos sumušimo su daugybiniais atvirais skeveldriniais įspaustiniais kaukolės skliauto kairės pusės bei pamato kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu bei apardymu, išsiliejusiam kraujui suspaudus smegenis, išsivysčius galvos smegenų pabrinkimui bei aspiracijai skrandžio turiniu. Mirtį sukėlęs stiprus galvos sumušimas su nurodytais padariniais padarytas suduodant du smūgius į kairę galvos skliauto pusę buku ribotu gana didelio skersmens cilindriniu įrankiu, kuo galėjo būti beizbolo lazda. Kadangi iš sužalotos galvos gausiai kraujavo, o nukentėjusiojo kelnėse nebuvo vertikalios krypties kraujo purslų bei nutekėjimų, tikėtina, kad galvos sužalojimo metu K. N. sėdėjo. Mirusiojo kraujyje ir šlapime atitinkamai rasta 4, 58 proc. ir 6. 11 proc. etilo alkoholio, kas rodo, K. N. buvo labai girtas- apsinuodijęs alkoholiu ( t. 1, b. l. 26- 39, 50- 51 ).

Be to, iš nurodytos pirminės specialisto išvados nustatyta, jog kaip ir kiti nurodyti sužalojimai netrukus prieš mirtį K. N. buvo padaryti veido odos smulkūs nuborzodinimai ir paviršinės žaizdelės kaktos vidurinės dalies ir tarpuakio srityje, abiejuose skruostuose bei nosies kairėje šoninėje sienelėje. Šie sužalojimai būdingi papildomų šūvio veiksnių- parako degimo produktų, metalo dalelių poveikiui ir galėjo gautis nuo dujinio pistoleto šūvio iš arti. Ši išvada patvirtinta ir 2006 m. balandžio 5 d. specialisto išvada, kad K. N. kaktos sužalojimai galėjo susiformuoti veikiant įkaitusiems šūvio produktams. Be to, iš šios išvados taip pat nustatyta, jog K. N. kaukolės skliauto kairėje pusėje nustatyti du įspaustiniai- skeveldriniai lūžiai. Lūžio, esančio momenkaulio priekinėje dalyje požymiai rodo, kad jis padarytas buku, ribotu, gali būti, kad gana didelio diametro cilindrinių savybių daiktu ar įrankiu. Antro lūžio morfologiniai požymiai rodo, kad jis susiformavo po to kai buvo suformuotas pirmasis lūžis, o traumavusio paviršiaus atspindinčių požymių jame neužsifiksavo ( t. 1, b . l. 40- 45 ).

Iš 2006 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvados nustatyta, kad ant S. V. sportinių kelnių (iš kaltinamojo 2006 m. kovo 5 d. paimtų drabužių ( t. 2, b . l. 25 )) rasta juodos spalvos polimerinės medžiagos mikrodalelė yra vienoda ( bendro grupinio priklausomumo ) su K. N. sportinių batų ( teismo medicinos eksperto paimtų nuo mirusiojo ir tyrėjui 2006 m. balandžio 14 d. pateiktų darbužių ir avalynės ( t. 1, b. l. 16- 21 )) dirbtinės odos polimerine medžiaga. Ant V. G. striukės, bliuzono, kelnių (iš kaltinamojo 2006 m. kovo 5 d. paimtų drabužių ( t. 2, b. l. 128 )), S. V. sportinio švarkelio, sportinių kelnių ir K. N. švarkelio, megztinio, kelnių ir sportinių kelnių rasti pašaliniai, nepriklausantys tirti pateiktų objektų sudėčiai, tačiau vienodi ( bendro grupinio priklausomumo ) juodos spalvos polipropileniniai pluoštai ( t. 1, b. l. 60- 67 ).

Iš 2006 m. spalio 9 d. specialisto išvados be kita ko nustatyta, kad ant pagalvės, užtiesalo ( paimtų įvykio vietoje ir apžiūrėtų ( t. 1, b. l. 12- 15 )) S. V. sportinio švarko yra D. I. kraujas su 99, 999999999 proc. tikimybe, įvykio vietoje paimtose nuoskutose nuo durų, V. G. odinės striukės, džinsinių kelnių yra V. G. kraujas su 99, 999999999 proc. tikimybe ( t. 1, b. l. 69- 83 ).

Iš 2006 m. kovo 10 d. S. V. ir 2006 m. kovo 9 d. V. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolų nustatyta, kad jie įvykio vietoje be kita ko parodė kaip nurodytu laiku sudavė smūgius K. N. (t. 2, b. l.46- 50, 123- 127 ).

Šiais įrodymais kaltinamojo V. G. kaltė tyčia nužudžius K. N., o S. V. kaltė nežymiai jį sužalojus neabejotinai ir visiškai įrodyta. Nekelia abejonių tai, kad tik kaltinamieji padarė nurodytus kūno sužalojimus, kad V. G. padaryti nurodyti sužalojimai, kilus minėtiems padariniams, buvo tiesiogine K. N. mirties priežastimi.

Remiantis nurodytomis specialistų išvadomis, liudytojų R. Š., V. M., pačių kaltinamųjų parodymais neabejotinai nustatyta, kad V. G. K. N. smogė ir sužalojimus padarė medine apvalios formos lazda. Tačiau nepaneigti kaltinamųjų parodymai, jog ši lazda, skirta savigynai buvo pagaminta savadarbiu būdu, remiantis jų ir minėtų liudytojų parodymais galima konstatuoti, kad savo forma ši lazda buvo tik panaši į beizbolo lazdą. Todėl kaltinimo V. G. dalis, kad jis panaudojo beizbolo lazdą, pripažįstama kaip netiksli, kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis kaip nužudymo įrankį panaudojo medinę lazdą. Atmestini liudytojo A. V. parodymai, kad įvykio dieną kaltinamasis iš namų pasiėmė močiūtės kopūstams mušti skirtą kočėlą. Šie parodymai apie tokios paskirties daiktą prieštarauja ne tik minėtų liudytojų, bet ir kaltinamųjų parodymams. Todėl kolegija dėl šio liudytojo parodymų daro išvadą, kad tokiais parodymais jis, kaip kaltinamųjų brolis, siekia palengvinti jų padėtį.

Kaip nepagrįsta pripažįstama ir kaltinimo V. G. dalis, kad jis K. N. lazda smogė ne mažiau trijų kartų. Jokiais duomenimis toks kaltinime nurodytas smūgių skaičius nepagrįstas. Kaltinamasis parodė K. N. lazda smogęs vieną kartą, tačiau remdamasi liudytojos R. Š. parodymais ir nurodytų specialistų išvadomis kolegija konstatuoja, kad jis K. N. lazda smogė du kartus. Tokią išvadą kolegija grindžia ir kaltinamojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, jog jis K. N. lazda smogė du kartus ( t. 2, b. l. 109- 111 ).

Nors liudytojai, nukentėjusioji A. M. N. neparodė girdėję šūvio garso, tai nepaneigia minėtų specialistų neabejotinų išvadų, kad iššovus iš dujinio pistoleto nurodyti sužalojimai veide K. N. buvo padaryti taip pat prieš pat mirtį. Tokią išvadą iš dalies patvirtina kaltinamojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu ne kartą duoti ( t. 2, b. l. 7- 8, 40- 43 ) ir teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad įvykio metu V. G. rankoje jis matė dujinį pistoletą. Įvykio metu nukentėjusioji A. M. N. miegojo, todėl ji, o liudytoja R. Š. dėl neabejotino streso, be to tuoj pat iš ten pasišalinusi, šūvio garso galėjo ir negirdėti. Todėl kolegija konstatuoja, jog kaltinamasis V. G. dujiniu iššovė K. N. į veidą ir padarė nurodytus sužalojimus.

Remdamasi nurodytomis specialisto išvadomis, eksperto D. Vitkaus šių išvadų paaiškinimu teisiamajame posėdyje kolegija konstatuoja, kad K. N. sužalojimus galvoje, kairiajame petyje S. V. padarė suduodamas jam kumščiais ne mažiau septynių smūgių. To neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau kaltinime jam nepagrįstai nurodyta, kad ir dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus kraujosruvą jis padarė suduodamas smūgį kumščiu. Specialisto išvadose buvo nurodyta, kad šis sužalojimas būdingas kaip patirtas K. N. ginantis, prisidengiant nuo smūgių veidą. Tačiau teisiamajame posėdyje šias išvadas pateikęs ekspertas patvirtino, kad po suduotų į galvą smūgių lazda ir patirtų sunkių sužalojimų K. N. gintis nebegalėjo, jo rankos turėję būti nusvirusios, todėl tikėtina, kad rankos plaštakos sužalojimas buvo padarytas spiriant koja. Todėl šio sužalojimo būdą kolegija patikslina, konstatuodama, jog šį sužalojimą jis padarė spirdamas koja. Nors kaltinamasis S. V. ir neigia K. N. spyręs, neabejotina, kad ir nurodytus sužalojimus kojose jis padarė spirdamas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo sėdimą padėtį, neįtikėtina, kad tuos sužalojimus S. V. jam padarė kumščiais. Be to, tokią išvadą patvirtina ir liudytojos R. Š. parodymai, jog S. V. K. N. spardė.

Kaip nepagrįsta pripažįstama kaltinimo S. V. dalis, kad mušdamas K. N. jis jam sukėlė fizinį skausmą. Ekspertas D. Vitkus parodė, kad po lazda į galvą suduotų smūgių ir jais padarytų sunkių sužalojimų K. N. neteko sąmonės, dėl to, o taip pat dėl sunkaus girtumo toliau mušamas skausmo jis negalėjo jausti. Todėl kolegija konstatuoja, kad suduodamas jam smūgius S. V. fizinio skausmo nesukėlė, o padarydamas jam nurodytus sužalojimus, nežymiai jį sužalojo. Tokie kaltinamojo S. V. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Liudytojų D. ir V. R., D. I. parodymais, juos patvirtinančia specialisto išvada ( t. 2, b. l. 121- 122 ) nustatyta, kad 2006 m. kovo 3 d. kaltinamasis V. G. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patyrė sužalojimus. Tačiau šių liudytojų parodymai paneigiami kaltinamojo parodymai, kad jo sumušimo metu bute buvęs, smurtą prieš jį vartojęs ir skatinęs jį vartoti K. N.. Liudytojos R. Š. parodymus, jog ir K. N. tuo metu bute buvęs, kolegija atmeta kaip nepatikimus. Jos parodymų, kad pats K. N. varęs V. G. lauk iš buto nepatvirtino, ne tik minėti trys liudytojai, bet ir pats kaltinamasis. Taigi kolegija, konstatuoja, kad tuo metu K. N. bute nebuvo, jis smurto prieš V. G. nevartojo ir vartoti nekurstė. Pats tą dieną būdamas neblaivus, sumuštas K. N. bute, V. G. galėjo ir klysti dėl tokio K. N. vaidmens. Iš išdėstytų įrodymų neabejotina, kad siekdami keršto už V. G. sumušimą, įvykio dieną pastarasis ir S. V. atvyko į nurodytą butą ir K. N. pavartojo fizinį smurtą. Atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, nurodytą kaltinamojo V. G. atvykimo smurtauti priežastį, kad jis specialiai tam pasiimta medine lazda sudavė K. N. į vieną svarbiausių gyvybei kūno vietą- galvą stiprius smūgius, sulaužydamas kaukolės kaulus, dėl ko gausiai pasipylė kraujas, jog kaltinamasis jį tokios būklės paliko, galima daryti išvadą, kad jis norėjo K. N. mirties. Tokia išvada darytina ir iš to, kad tokius veiksmus jis atliko būdamas prieš nukentėjusįjį iš esmės pranašesnėje padėtyje, pasatarajam sėdėjus ir miegojus. Taigi kaltinamasis suvokė šios veikos pavojingą gyvybei pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų K. N. gali mirti, to norėjo ir sąmoningai leido šiai pasekmei atsirasti. Todėl kolegija konstatuoja, kad tokiu būdu V. G. K. N. nužudė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Civilinės ieškovės A. M. N. dešimties tūkstančių litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas. Nukentėjusioji dėl jai labai artimo žmogaus- sūnaus- nužudymo patyrė skaudžius išgyvenimus, neteko rėmėjo ir pagalbininko, todėl jos ieškinys patirtai neturtinei žalai atlyginti, nėra per didelis.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kad jie nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjusi tiesioginės įtakos šios veikos padarymui, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, pripažinti kaip jų atsakomybę sunkinančiomis nėra pagrindo. Jų girtumas objektyviai nenustatytas, nedidelis neblaivumas dėl išgerto alaus neturėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nė vienas liudytojas akivaizdaus kaltinamųjų girtumo prieš įvykio ir jo metu nenurodė. Bendrininkauti du vykdytojai gali dėl kokios nors konkrečios veikos. Dėl kokios konkrečios nusikalstamos veikos padarymo kaltrinamieji buvo susitarę nenustatyta, padarydami skirtingai kvalifikuojamas ir skirtingo sunkumo nusikalstamas veikas, dėl kiekvienos jų ( V. G. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, S. V. dėl nužudymo ) jie negali būti laikomi bendrininkais.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumą, motyvą, kaltės formą ir rūšį, kaltininkų asmenybes.

Kaltinamasis V. G. anksčiau būdamas teistas už tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių kvalifikuota kaip sunkus nusikaltimas, naują labai sunkų nusikaltimą padarė prieš iš esmės jam niekuo nenusižengusį, niekuo dėtą žmogų dėl nurodytos žemos paskatos- keršto. Kaltinamąjį kaip nors teigiamai apibūdinančių duomenų nėra. Nurodytais pagrindais ir motyvais, nesant jo atsakomybę sunkinančių ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Atsižvelgdama į tai kas nurodyta, pažymėdama, jog ankstesnis kaltinamojo padarytas labai sunkus nusikaltimas buvo kitokio pobūdžio, kolegija kaltinamąjį pavojingu recidyvistu nepripažįsta.

Kaltinamasis S. V. nusikalstamą veiką padarė taip pat būdamas teistas už tyčines nusikalstamas veikas, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu dėl nurodytos žemos paskatos- keršto, fizinį smurtą naudojo prieš tai sunkiai sužalotam žmogui. Jį kaip nors teigiamai apibūdinančių duomenų nėra. Nurodytais pagrindais ir motyvais, nesant jo atsakomybę sunkinančių ir esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytam šios bausmė vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimą nuo 2006 m. kovo 5 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. G. palikti kardomąją priemonę- suėmimą.

Priteisti iš nuteistojo V. G. 10 000 ( dešimt tūkstančių ) litų neturtinės žalos atlyginimo A. M. N..

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, remiantis BK 64 str. 1 d., 2 d. šią bausmę sudėti su Klaipėdos apygardos teismo 2002 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir 2003 m. liepos 23 d. nutartimi paskirta ir neatlikta trejų metų trijų mėnesių dešimties dienų bausme ir subendrintą bausmę nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimą nuo 2006 m. kovo 5 d. iki birželio 5 d. ir nuo 2007 m. vasario 9 d. atliekamą bausmę.

Kardomąsias priemones- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus saugomus Kretingos rajono Policijos komisariate daiktus- pagalvę, lovos užtiesalą, fotelio sėdimąją dalį, nužudytojo K. N. džinsinį švarkelį, megztinį, golfą, kelnes, trumpikes, kojines, batus sunaikinti, nuteistojo S. V. sportines kelnes ir švarkelį, kepurę, striukę grąžinti S. V., nuteistojo V. G. džinsines kelnes, odinę striukę, bliuzoną grąžinti V. G..

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo jo kopijos įteikimo jiems dienos, galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.