- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- e2YT-5334-308/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pareiškėjas
- B. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos B. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – statinių valdymo nuosavybės teise nustatymo , suinteresuotas asmuo- Varėnos rajono savivaldybės administracija
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja B. J. gyvenanti (duomenys neskelbtini) pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinį faktą , jog 1992 m. kovo 21 d. pareiškėja asmeninės nuosavybės teise įgijo ūkinį pastatą , esantį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja pareiškimu nurodė, kad ji 1992 m. kovo 21 d. aukciono būdu iš Varėnos rajono privatizavimo tarnybos už 16 000 (šešiolika tūkstančių) rublių (duomenys neskelbtini) įsigijo (duomenys neskelbtini) ūkinį pastatą. 1992 m. balandžio 7 d. pareiškėjai B. J. buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas, serija AA, Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, jog Kaniavos savivaldybės ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini)) privačios nuosavybės teise priklauso J. B., A.. Liudijimą pasirašė Varėnos rajono privatizavimo tarnybos vadovas J. S..
Siekdama įregistruoti nuosavybės teises į minėtą nekilnojamojo turto objektą Nekilnojamojo turto registre, pareiškėja 2022 m. parengė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydama Nekilnojamojo turto registre įregistruoti B. J. nuosavybės teises į ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Tačiau 2022-06-03 Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimu Nr. SPR4-9377 (14.5 E) buvo nuspręsta pareiškėjos prašymą atmesti, nes įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises registruoti nekilnojamojo turto registre. Sprendime nurodoma, jog pagal pateiktus dokumentus negalima padaryti vienareikšmės išvados, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje įrašytas ūkinis pastatas 111/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apie kurį surinkti kadastro duomenys, yra vienas ir tas pats statinys, kuris nurodytas 1992-04-07 nuosavybės teisės liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuota, kad pateiktas 1992-04-07 nuosavybės teisės liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas teisinis pagrindas įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į prašyme nurodytą nekilnojamąjį daiktą, t.y. sprendimu pripažįstama, kad pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, tačiau nepakanka duomenų identifikuoti 1992 m. aukciono būdu įsigytą nekilnojamojo turto objektą kaip statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 444 straipsnio 1 dalis), todėl juridinis faktas, jog 1992 m. kovo 21 d. pareiškėja B. J. asmeninės nuosavybės teise įgijo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytinas teisme.
Nuosavybės teisių įgijimo pagrindai yra nurodyti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.47 str., kuriame nustatyta, jog nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) pagal sandorius, 2) paveldėjimu; 3) pasisavinant vaisius ir pajamas; 4) pagaminant naują daiktą; 5) pasisavinant bešeimininkį daiktą; 6) pasisavinant laukinius gyvūnus, laukines ir namines bites; 7) pasisavinant bepriežiūrius ir priklydusius naminius gyvūnus; 8) pasisavinant radinį, lobį; 9) atlygintinai paimant netinkamai laikomas kultūros-vertybes ir kitus daiktus (turtą) visuomenės poreikiams; 10) konfiskuojant ar kitu būdu už pažeidimus paimant pagal įstatymą daiktus (turtą); 11) įgyjamąja senatimi; 12) kitais įstatymo nustatytais pagrindais.
Nekilnojamųjų daiktų įregistravimo pagrindai numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str., kuris numato, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.
Prie pareiškimo teismui teikiamas Nuosavybės teisės liudijimas serija AA, Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 1992 m. kovo 21 d. pareiškėja B. J. aukciono būdu įsigijo ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjusi už jį 16 000 rublių. Jokių kitų duomenų, galinčių identifikuoti nupirkto ūkinio pastato tikslią buvimo vietą, liudijime nėra nurodyta.
Iš teismui teikiamo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog pareiškėjai B. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra statinys, įvardintas kaip garažas, kurio bendras plotas 159,89 m², užstatytas plotas 31,59 m². Daiktinės teisės į šį pastatą neįregistruotos, tačiau šio pastato naudotoja nuo 1997 m. nurodoma pareiškėja B. J.. Išraše nurodyto pastato duomenys visiškai atitinka duomenis pastato, į kurį nuosavybės teises prašo įregistruoti pareiškėja, tvirtindama, jog tai yra būtent tas pastatas, kurį ji įsigijusi 1992 m. įvykusiame aukcione iš Varėnos rajono privatizavimo tarnybos. Kitų pastatų ar kitų nekilnojamojo turto objektų tokiu būdu iš Varėnos rajono savivaldybės pareiškėja nėra įgijusi.
Nustačius prašomą juridinį faktą pareiškėja turės galimybę įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Suinteresuotas asmuo- Varėnos rajono savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu pareiškėjos pareiškimui neprieštaravo. Atsiliepimu nurodė,kad nors ir nėra tikslių nurodyto statinio identifikavimo duomenų, patikrinus buhalterinės apskaitos dokumentus, bešeimininkių statinių sąrašą, nustatyta, kad pareiškėjos nurodytas statinys nėra Varėnos rajono savivaldybės nuosavybė, nėra įtrauktas į savivaldybėęs turto ar bešeimininkių pastatų apskaitą, todėl savivaldybė į jį daiktinių tesių neturi ir jokių pretenzijų nereiškia. Prie atsiliepimo suinteresuotas asmuo pateikė ir 1992-03-21 valstybinio turto privatizavimo protokolą Nr.12 ,iš kurio matyti, kad B. J. už 16 000 rub. aukcione įsigijo Kaniavos apylinkės ūkinį pastatą.
Iš pareiškėjos pateikto 1992-04-07 Varėnos rajono privatizavimo komisijos vadovo J. S. pasirašyto nuosavybės teisės liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matosi, kad jame yra nurodyta, jog išduotu liudijimu liudijama, kad 1992-03-21 vykusio aukciono būdu B. J. gyv. (duomenys neskelbtini) už 16 000 rublių privačion nuosavybėn įsigijo Kaniavos apylinkės savivaldybės ūkinį pastatą((duomenys neskelbtini)).
Iš kadastrinių matavimų byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjai B. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra statinys, nurodomas kaip garažas, kurio bendras plotas 159,89 m², užstatytas plotas 31,59 m². Daiktinės teisės į šį pastatą neįregistruotos.
Tokiu būdu matyti, kad 1992-03-21 vykusio valstybinio turto pardavimo aukciono būdu B. J. buvo parduotas Kaniavos apylinkei priklausęs ūkinis pastatas, kuris šiuo metu randasi ant B. J. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo-Varėnos rajono savivaldybė pateiktu atsiliepimu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) neturi nuosavybės teise jokio ūkinio pastato ir kad joks ūkinis pastatas, anksčiau priklausęs Kaniavos apylinkei, nėra įtrauktas į bešeimininkio turto sąrašą. Kartu nėra jokių duomenų, kurie nurodytų, jog nurodomas buvęs Kaniavos apylinkės ūkinis pastatas(garažas), parduotas aukciono būdu būtų buvęs perleistas kokiems tai kitiems asmenims. Faktas, kad nurodomas garažas jau eilę metų randasi B. J. suformuotame ir nuosavybės teise valdomam žemės sklype nurodo ,kad šis pastatas yra būtent tas, kurį B. J. įsigijo aukciono metu pagal privatizavimo tarnybos jai išduotą nuosavybės teisės liudijimą.
Teisiniai argumentai
Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Remiantis CPK 445 str., teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias valstybės (savivaldybės) gyvenamųjų patalpų privatizavimą, būtina atsižvelgti į patalpų privatizavimo tikslus ir teisinių santykių, susiklostančių privatizuojant tokias patalpas, specifiką. Patalpų privatizavimas – tai ne tik sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis, bet ir viena valstybės socialinės–ekonominės politikos krypčių, kurios tikslas – sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti patalpas privačion nuosavybėn.
Šiuo atveju prašomas nustatyti faktas turėtų juridinę reikšmę pareiškėjai dėl nurodomo ūkinio pastato įregistravimo viešajame registre.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise ( Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, pakartota 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).
Pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgaline tvarka (lot. – lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus šių galiojimui. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios reiškia, jog šis neveikia į ateitį, tačiau nereiškia, jog išnyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymą Taigi, ir pasibaigus įstatymo galiojimui, šiuo atveju valstybinio turto privatizavimo įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta jam galiojant, t.y. pareiškėja turi tesię įregistruyoti savo nuosavybės teises į jos įgytą privačion nuosavybėn statinį. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, tai yra negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja B. J. a.k(duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) 1992-04-07 jai Varėnos rajono privatizavimo tarnybos išduoto Nuosavybės teisės liudijimo AANr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą -ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriam šiuo metu yra suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus aplinkės teismo Varėnos rūmuose.