Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Lazdauskienei ir atsakovo S. Č. atstovui adv. Z. Burbai, trečiojo asmens Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namų atstovei R. M., nedalyvaujant atsakovei R. G., apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) ieškinį atsakovams S. Č. ir R. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretysis asmuo Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namai (toliau - ŠSVKN), dalyvaujant Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠRVTAS) .

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su ieškiniu 2011-01-17 kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad atsakovė R. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra dviejų vaikų: G. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) motina. G. G. tėvu yra įrašytas atsakovas S. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp atsakovų nebuvo sudaryta.

2010-01-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-434-841 R. G. ir S. Č. laikinai 1 (vienerių) metų laikotarpiui apribota tėvų valdžia į jų vaikus: G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikams nustatyta laikinoji globa Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

2010-06-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-2704-79/10 atstatytas praleistas įstatymo nustatytas tėvystės nuginčijimo terminas ir nustatyta, kad S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nėra G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurio gimimas įregistruotas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o G. Č. jo sūnus.

Šeima Skyriui yra žinoma nuo 2007-08-23, kai į Skyrių kreipėsi S. Č. motina Z. O. Č. su prašymu nustatyti globą jos anūkui G. G. (tuo metu Č.), kadangi, jos teigimu, R. G. netinkamai prižiūrėjo savo sūnų.

R. G. ir S. Č. šeima, dėl netinkamos vaikų priežiūros 2008 m. sausio 23 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-90 įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2010-12-14 Šiaulių teritorinė darbo birža informavo Skyrių, kad S. Č., gim. (duomenys neskelbtini) šiuo metu Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje nėra registruotas. Paskutinės registracijos laikotarpis nuo 2008-03-13 iki 2010-10-11. R. G., gim. (duomenys neskelbtini), Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriuje nėra registruota.

Šiaulių miesto socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai informavo Skyrių, kad darbo su R. G. ir S. Č. šeima metu buvo vedami motyvaciniai pokalbiai apie alkoholio žalą šeimai, teikiamos informavimo, konsultavimo, socialinių įgūdžių ugdymo ir kitos socialinės paslaugos. Tačiau R. G. ir S. Č. vengė palaikyti ryšius su socialiniais darbuotojais, todėl, lyginant su ankstyvesne padėtimi, neįvyko jokių pozityvių pasikeitimų. Kadangi R. G. neturi pastovios gyvenamosios vietos, socialiniai darbuotojai neturi galimybių R. G. teikti kokybiškas socialines paslaugas. Socialinių darbuotojų nuomone, tikslinga kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo R. G. ir S. Č. vaikų G. G. ir G. Č. atžvilgiu.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti abipusį ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti.

Iš 2011-01-13 Vaikų globėjo Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų rašto Nr. S-064 matyti, kad S. Č. ir R. G. nerodė iniciatyvos auklėjant ir auginant vaikus. Apsilankymai buvo reti, trumpi, abipusis ryšys tarp tėvų ir vaikų silpnas. Be to iš 2010-12-21 Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namų rašto Nr. S-872 matyti, kad S. Č. vaiko nebelankė nuo 2010 metų liepos 4 d., o R. G. nuo 2010 metų sausio 18 d. vaikus aplankė tik 8 kartus, paskutinį kartą 2010 metų spalio 17 d.

Po Teismo skirto laikino tėvų valdžios apribojimo t.y. nuo 2010 m. sausio 18 d. R. G. ir S. Č. į Skyrių dėl vaikų susigrąžinimo nesikreipė, į Skyrių atvykę nebuvo.

Atsakovai visiškai nesirūpina savo vaikais, augančiais valstybinėje vaikų globos įstaigoje: neauklėja, nebendrauja, neremia materialiai, nesidomi, t. y. visiškai jais nesirūpina. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas mano, jog nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl atsakovams S. Č. tėvo valdžią G. Č., o R. G. motinos valdžia G. G. ir G. Č. atžvilgiu apribotina neterminuotai (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180 straipsnis).

Kadangi esamomis sąlygomis šie vaikai negali grįžti į savo biologinę šeimą, reikalinga jiems nustatyti nuolatinę globą bei paskirti nuolatinį globėją (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 3 dalis).

Kadangi apribojus tėvų valdžią išlieka tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.195 straipsnis), ieškovas mano, jog tikslinga priteisti išlaikymą iš atsakovų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Lt kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės.

Skyrius nėra gavęs prašymų dėl G. G. ir G. Č. globos. Kadangi G. G. ir G. Č. šiuo metu gyvena Šiaulių savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, todėl ieškovas prašė G. G. ir G. Č. nustatyti nuolatinę globą, globėju bei turto administratoriumi paskiriant minėtą įstaigą, bei vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti ten pat.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.180, 3.182, 3.184, 3.195, 3.256, 3.257, 3d., 3.263, straipsniais ieškovas teismo prašė:

1. Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. G., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2. Neterminuotai apriboti tėvo valdžią S. Č., a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

3. Nustatyti nuolatinę globą G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., (duomenys neskelbtini), ir nuolatiniais globėjais bei turto administratoriais paskirti Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namus, Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

4. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

5. Priteisti iš atsakovės R. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikams: G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės.

6. Priteisti iš atsakovo S. Č., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui G. Č., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

7. Iškviesti į teismo posėdį Socialinių paslaugų centro, esančio Stoties g. 9 c, Šiauliuose, socialines darbuotojas: V. Š., E. U.

8. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, prašome prijungti 2009 metų Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-6561-841/2009 ,,Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo priteisimo“, dėl procesinių dokumentų didelės apimties.

Taip pat teismas prie nagrinėjamos bylos prijungė kitas Šiaulių m. apylinkės teisme išnagrinėtas bylas, susijusiais su atsakovais.

Atsakovei apsigyvenus (duomenys neskelbtini), teismas tenkino ieškovo prašymą ir į bylos nagrinėjimą įtraukė Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (ŠRVTAS) bei įpareigojo pastarąjį pateikti teismui į bylą išvadą. Šios įstaigos pateiktoje išvadoje nurodytos šios aplinkybės.

2011-06-21 lankytasi R. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) R. G. su sūnumi, gim. (duomenys neskelbtini), (vaiko asmens dokumentai lankymosi metu nebuvo išimti) gyvena viename kambaryje bendrabučio tipo name. Kambario plotas apie 18 kv. m. Spinta atskiria dvi erdves: virtuvės ir kambario. Prie durų erdvė skirta virtuvei. Yra šaldytuvas, stalas, maža elektrinė viryklė, mikrobangų krosnelė, sieninės spintos. Kambario erdvėje yra sofa, fotelis, žurnalinis staliukas, vaikiška lovelė, kompiuterinis stalas, kėdė. Yra plokščiaekranis televizorius, kompiuteris, spausdintuvas. R. G. nurodė, kad visi baldai ir daiktai yra būsto savininko. Baldai nenauji, bet dar geros būklės. Lankymosi metu naujagimis miegojo ant sofos. Rūbai ir antklodė švarūs. Namuose pakankamai švaru, tvarkinga.

R. G. Savivaldybės teritorijoje apsigyveno 2011 m. birželio mėnesį. Šiuo metu atsakovės gyvenamajame būste nėra sąlygų augti trims vaikams. R. G. pati teigia, kad šiuo metu neturi galimybių pati rūpintis G. ir Ga. Šiaulių rajono teritorijoje R. G. gyvena labai trumpai, Skyrius dar nėra perėmęs šios socialinės rizikos šeimos bylos. Atsižvelgiant į tai, Skyrius negali daryti išvados, ar yra duomenų, kad šeimoje susidariusi padėtis gali pasikeisti, bei kokią vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę reikėtų taikyti: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Skyrius kartu su išvada pateikė atsakovės Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą.

Teismas savo iniciatyva taip pat buvo išvykęs į atsakovo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir atliko S. Č. gyvenimo sąlygų apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad atsakovas gyvena individualaus namo antro aukšto vieno kambario bute, kurio plotas nedidelis. Į gyvenamąją patalpą patenkama stačiais laiptais. Kambarį atskiria dvi erdves: virtuvės dalis ir kambarys. Prie durų erdvė skirta virtuvei. Virtuvėje yra šaldytuvas, stalas, maža elektrinė viryklė, mikrobangų krosnelė, pastatoma spintelė, dulkių siurblys. Kambario erdvėje yra sofa, žurnalinis staliukas, kėdė, televizorius. S. Č. nurodė, kad visi buitiniai prietaisai yra pirkti pagal finansinės nuomos sutartį, kuria buvo sudariusi dabar jau velionė jo motina. Baldai nenauji, bet dar geros būklės. Lankymosi metu išsiaiškinta, kad vanduo į virtuvę yra atsinešamas iš šulinio, esančio gyvenamojo namo kieme. WC taip pat yra gyvenamojo namo kieme. Kambaryje pakankamai švaru, tvarkinga.

- Liudytoja E. U. parodė teismui, kad dirba socialine darbuotoja Socialinių paslaugų centre. Nurodė, jog su atsakovais bendrauja jau daug metų, tačiau susitiko iš viso su jais tik kokius 15 kartų. Teigė, jog atsakovė dažnai keitė gyvenamąsias vietas, sunku buvo ją surasti. Jai yra žinoma, jog atsakovo motina yra skolinga komunalinių paslaugų tiekėjams. Pripažino, kad atsakovai vengia bendrauti, neteikia informacijos apie savo padėtį. Galvoja, kad grąžinti vaikus atsakovams netikslinga.

- Liudytojas K. J. parodė teismui, jog yra atsakovo pusbrolis, gerai jį pažįsta. Mano, jog atsakovas nesugebės auginti dukros, nes neturi valios, dažnai vartoja alkoholį. Teigė, kad atsakovui negalima patikėti jokio rimtesnio darbo, o jeigu ir tenka kviestis jį į pagalbą, tuomet reikia būti šalia, kad neatsitiktų kokia nelaimė. Prisiminė, kad atsakovas gyvendamas su atsakove dažnai mušosi, buvo S. net ir sužalotas. Pas atsakovą lankosi draugai tik išgerti, o atsakovas irgi dažnai geria. Nurodė, kad atsakovui grąžinus dukrą, nors jis abejoja jo tėvyste dukrai, pastaroji gali nukristi nuo laiptų, nes jie labai statūs, tai yra gali įvykti nelaimingas atsitikimas. Mano, kad atsakovas ne visai sugeba suvokti jį supančią aplinką, juo ypač rūpinosi motina.

- Liudytoja R. Ž. parodė teismui, jog yra atsakovo teta, tai yra jo motinos sesuo. Teigė, jog atsakovas nesugeba savimi pasirūpinti, už jį sprendimus priima jo motina. Teigė, jog atsakovo motinai apsilankius pas sūnų (atsakovą) pastarasis jos neklausydavo. Taip pat nurodė, kad neseniai atsakovo motina mirė.

- Liudytojas P. V. parodė teismui, kad yra atsakovo motinos sesers vyras, tai yra atsakovo dėdė. Nurodė, kad gyvena tame pačiame name, kur atsakovas antrame aukšte turi gyvenamąjį kambarį. Pripažino, jog atsakovas turėjo įsiskolinimų elektros tiekėjams, dėl to jam net buvo atjungta elektra. Teigė, kad atsakovas gyvendamas kartu su atsakove dažnai pykdavosi ir mušdavosi. Parodė, kad atsakovas dažnai išgėrinėja, o juo rūpinosi motina.

- Liudytoja B. V. parodė teismui, kad yra atsakovo motinos sesuo, mano, jog atsakovas negalės ir nesugebės ne tik savimi pasirūpinti, bet ir dukra. Taip pat abejoja jo biologine tėvyste dukrai. Teigė, kad atsakovas turi brolį, kuris šiuo metu dirba užsienyje, tačiau mano, kad jis ir jo neklausys. Galvoja, kad atsakovui reikia geros žmonos. Parodė, kad atsakovas dažnai meluoja, nesako tiesos, tačiau bijo jos vyro. Nurodė, kad jo gyvenamajame kambaryje nėra apšildymo, dėl to jam tenka kambarį šildyti su elektra. Prisiminė, jog atsakovas buvo labai grubus bendraudamas su motina.

Su ieškovo ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinku dėl šių žemiau nurodytų aplinkybių ir motyvų.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtinais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja ji auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, iš jų gyvenimo būdo, įpročių matyti, kad nėra galimybes tikėtis pokyčių ateityje. Aš esu dirbantis, tačiau darbdavys oficialiai manęs nedarbina. Šiuo metu mano namuose yra padarytas remontas, supirkta visa būtina buitinė technika, kuri reikalinga vaikui augti, naudotis, tenkinti savo poreikius. Aš savo dukra rūpinuosi kiek leidžia mano galimybės, ją lankau kūdikių namuose. Tarp manęs ir dukros nėra nutrūkę socialiniai ryšiai. Manau, kad tenkinant ieškovo ieškinį visų pirma butų pažeisti vaiko interesai augti šeimoje, bendrauti su savo tėvais.

Atsakovas pateikė teismui šiuos įrodymus, susijusius su jo atsikirtimais į ieškinį.

- Liudytoja R. Z. parodė teismui, kad dirbo Ringuvos spec. mokykloje, kur mokė abu atsakovus. Mano, kad atsižvelgiant į atsakovų dabartinę situaciją, geriausia būtų, kad jų vaikai kol kas augtų specialiojoje ugdymo įstaigoje, o savaitgaliais būtų su tėvais. Teigė, kad klysti yra žmogiška, o atleisti reikia tiek kartų, kiek žmogus klysta. Parodė, kad dabartinės atsakovės gyvenimo sąlygas yra geros, kadangi buto savininkas T. J. jai labai geranoriškas. Mano, jog atsakovės sūnus G. galėtų būti kartu su motina, o dukra Ga. tik savaitgaliais lankydama savaitinį lopšelį darželį. Kadangi ji pati dirba labdaros organizacijoje Vilties kalnas, tai visada esant būtinumui teikia paramą R.. Dėl S., tai mano, jog jis gali dirbti nesudėtingus darbus, o taip pat gali pasirūpinti ir dukra Ga. Sutiko, kad spec. poreikių auklėtiniai stokoja pareigos jausmo.

Teismas atskiru paklausimu pakartotinai kreipėsi į Šiaulių raj. VTAS prašydamas pateikti papildomos informacijos apie atsakovę ir jos naujagimį. Iš teismui pateikto atsakymo matyti, kad atsakovės sūnui yra išduotas vaiko gimimo liudijimas, tačiau jame naujagimio tėvas nenurodytas. Be to atsakovė 2011-07-12 namuose rasta neblaivi, todėl jos sūnus E. G. buvo nuvežtas į Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaiko ir motinos kliniką ir joje laikinai apgyvendintas. Taip pat skyrius sprendžia klausimą dėl tolimesnės vaiko globos.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pakartojo atsakovo atsiliepimo motyvus ir prašė teismo netaikyti atsakovo atžvilgiu neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Teismo posėdžio metu duodami paaiškinimus abu atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodydami, kad jie vaikais rūpinasi ir bendrauja pagal galimybes, o paramos vaikams neteikia, atsižvelgiant į jų pajamas. Atsakovai pripažino, kad gyvenant kartu buvo tarp jų konfliktų, tačiau nemano, kad dėl to reikėtų neterminuotai jiems apriboti tėvų valdžią. Atsakovai prašė neišskirti vaikų nuo tėvų. Teigė, kad vaikams namuose saugiau, jie tik kol kas negali jų auginti, tačiau norėtų, jog vaikai galėtų pas juos svečiuotis. Abu atsakovai nurodė, kad ateityje sieks nekonfliktuoti, susiras pastovų darbą ir finansiškai rems vaikus. Atsakovė atskirai nurodė, kad šiuo metu laukiasi trečio vaiko, tačiau mano, jog tai nebus jai problema auginti sūnų G. ir kitą būsimą kūdikį. Tuo pačiu sutiko, kad dukra Ga. būtų kartu su atsakovu, nes mano, jog jie gražiai tarpusavyje bendrauja. Taip pat nurodė, kad jie norėtų įsidarbinti, tačiau negali, nes sunku rasti darbą pagal jų įgytus įgūdžius. Atsakovas nurodė, kad nenori kreiptis į teismą dėl jo biologinės tėvystės dukrai patikrinimo. Atsakovas atskirai paaiškino, kad yra dirbęs įvairius darbus, gali dirbti ir ūkio darbus, o pinigų užsidirba dirbdamas atsitiktinius darbus. Teigė, jog gyvenamajame bute reikėtų įrengti naują papildomą patalpą, tačiau remontui kol kas neturi lėšų, dėl to vaikui namuose būtų dar geriau.

Atsakovė į 2011-07-08 teismo posėdį neatvyko, tačiau apie šio teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai, dėl to teismas atsižvelgiant į kitų bylos dalyvių nuomonę ir visumą byloje esančių duomenų, nusprendė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Atstovė R. M. papasakojo teismui, kad dirba Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose direktore ir gerai pažįsta atsakovų vaikus. Nurodė, kad atsakovai beveik nebendrauja su vaikais, retai lankosi jų globos įstaigoje. Kuomet atvyksta, tai bendrauja labai trumpai, nepasilieka nakčiai, nors tam yra sudarytos sąlygos, o atsakovas daugiau rūpinasi įstaigos personalo reikalais, nei dukra. Teigė, jog atsakovų vaikai gražiai bendrauja, tarp jų yra tarpusavio ryšys. Mano, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas nebus veiksmingas, kadangi vaikai neturės teisės į normalią šeimą. Paaiškino, kad per ankstesnį laikotarpį atsakovai nepadarė išvadų, todėl tik neterminuotas jų valdžios apribojimas bus geriausia išeitis. Tiki, kad gali atsirasti šeima kuri norės įsivaikinti atsakovų vaikus, o be to bus išvengta vaikų atskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad LR CK 3.183 str. 2 d. reglamentuoja, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus. LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 str. 2 d. tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Tačiau teisinė padėtis pasikeičia kada teismas laikinai ar neterminuotai apriboja tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Teismui sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu, atsiranda teisiniai tėvų valdžios apribojimo padariniai, kurie susiję su asmeninėmis tėvų teisėmis auklėjant ir auginant vaikus. Laikinai apribojus tėvų valdžia tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, iš dalies bendrauti su vaikais ir panašiai. Bet tėvams išlieka teisė matytis su vaikais.

Ieškovas dar 2008-01-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovų atskyrimo nuo vaiko G. Č. (dabartinė pavardė G.). Tačiau vėliau ieškovas netikėtai pateikė teismui prašymą, kad atsiima pateiktą ieškinį (civ. byla Nr.2-1048-207-2008). Po to ieškovas maždaug po dviejų metų vėl kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžia atsakovams abiejų vaikų atžvilgiu. Šį ieškovo ieškinio reikalavimą atsakovams teismas tenkino iš dalies ir laikinai vienerių metų laikotarpiui apribojo abiejų valdžią jų vaikų atžvilgiu (civ. byla Nr. 2-434-841/2010, 2010-01-18 sprendimas). Atsakovas maždaug tuo pat metu iškėlė civilinę bylą dėl jo tėvystės nuginčijimo sūnui G. Č. Teismas tenkino šį atsakovo ieškinio reikalavimą ir nustatė, kad atsakovas nėra sūnaus G. Č. tėvas (civ. byla Nr. 2-2704-79/2010, 2010-06-01 sprendimas).

Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė ir dalis liudytojų taip pat išsakė nuogąstavimus dėl atsakovo biologinės tėvystės ir dukrai G. Č. Tačiau atsakovas šiuo klausimu savo nuomonės teismo posėdžio metu neišsakė. Visuma aukščiau paminėtų teisinių faktų, turi įtakos teismui priimant sprendimą šioje byloje, ypač atsakovo atžvilgiu, pagal ieškovo ieškinio reikalavimus. Todėl teismas šioje byloje priimdamas sprendimą iš dalies remiasi ir minėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Tokia teismo išvada siejasi ir su tuo, kad ieškovas ne visada bei nuosekliai laikėsi savo pozicijos keldamas ieškinio reikalavimus susijusius su atsakovais.

Remiantis atsakovų R. G. ir S. Č. paaiškinimais, kitų bylos dalyvių parodymais, darytina išvada, kad šie atsakovai dažnai būna išgėrę, o tuomet kai jie gyveno kartu tarp jų kildavo konfliktai, kurių pasekoje buvo vartojamas ir smurtas. Ieškovo atstovė nurodė ir pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog dar 2010-01-18 šio teismo sprendimu atsakovams buvo laikinai vieneriems metams apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Anksčiau pas atsakovus atvykę ieškovo ir Socialinių paslaugų centro specialistai juos rasdavo neblaivius, nustatė, jog sugyventiniai tarpusavyje konfliktuoja, dėl ko yra kviečiami policijos pareigūnai. Iš to seka išvada, kad atsakovai gyvendami su savo vaikais, kai kada elgėsi netinkamai ir toks jų elgesys iš dalies laikytinas žalingu vaikams. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ir tai, kad atsakovai nuo 2007 metų yra nuolatinėje jų ir Socialinių paslaugų centro priežiūroje dėl to, jog atsakovai neprižiūri vaikų, jais nesirūpina, beveik neskiria jiems tinkamo išlaikymo, nedalyvauja jų auklėjime. Todėl darytina išvada, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios nustatytos LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiams vaikams buvo įsteigta laikinoji institucinė globa ir vaikai apgyvendinti globos įstaigoje. Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovams nustatytinas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad R. G. nemyli savo vaikų, nenori jais rūpintis ir auginti jų savo namuose, retkarčiais girtauja, nenori dirbti, nesirūpina buities sąlygomis, o tuo pačiu kenkia ir vaikams. Todėl teismas konstatuoja, kad nepilnamečiams vaikams būnant savo motinos namuose jie ir toliau matys girtaujančią motiną bei jos sugėrovus, girdės keiksmažodžius, matys nepadorius poelgius, negaus visaverčio maisto, neturės sąlygų pailsėti ir nebus ugdomi intelektualiai. Nors atsakovei nebuvo suteikta antrinė teisinė pagalba, tačiau ji atvykusi į teismo posėdžius nepaneigė ieškovo argumentų, jog ji nesirūpina vaikais ir nekeičia gyvenimo būdo. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad norėtų gyventi su sūnumi G., tačiau nei kur gyvens, nei kokios bus jos ir vaiko gyvenimo sąlygas ji nenurodė. Be to Šiaulių raj. VTAS specialistai 2011-07-12 rado ją ne tik girtą, bet paliktą be priežiūros ir jos trečią vaiką E. Šiaulių raj. VTAS atstovams lankantis atsakovės dabartinėje gyvenamojoje vietoje, buvo matyti, kad vaikai neturės net minimalių gyvenimo sąlygų, kadangi bute rasta girta vaikų motina. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė negali pasiimti vaikų pas save gyventi, jai vaikai beveik nerūpi, o be to ji nekeičia savo gyvenimo būdo.

Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovė sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaikus, piktnaudžiauja motinos valdžia, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu ir visiškai nesirūpina vaikais (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.). Iš šalių paaiškinimų, iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovė visiškai nesidomi vaikų auklėjimu, vystymusi ir ugdymu. Tėvų pareiga yra dorai auklėti, prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Bylos duomenys leidžia nustatyti, kad atsakovė neatlieka motinos pareigų numatytų CK 3.155 str., ji yra beveik nutraukusi ryšį su vaikais, jais nesirūpina, nelanko jų globos įstaigoje, nusišalinusi nuo jų auklėjimo. Atsakovei buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, gyvenimo sąlygas, tačiau teismas mano, kad jai suteiktos galimybės atsakovė neišnaudojo ar nenorėjo išnaudoti (civ. byla Nr. 2-434-841/2010). Per beveik ketverius metus nuo to momento kaip atsakovė pateko į ieškovo įskaitą, jokio teigiamo poslinkio jos gyvenime neįvyko: atsakovė nesusitvarkė būsto, vaikais nesirūpina, jų beveik neprižiūri, visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaikais, ryšys tarp jos ir vaikų silpnėja, vaikai motiną pamiršta, išlaikymo vaikams neteikia. Nustatyta, kad atsakovė savo elgesiu, savo veiksmais daro ir ateityje darys žalą vaikams ir nėra duomenų, kad ateityje jos elgesys galėtų pasikeisti. Kaip jau minėta atsakovė po ankstesnio teismo sprendimo suteiktos galimybės neišnaudojo, gyvenimo būdo, savo padėties visuomenėje nenori keisti, todėl nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, atsakovei taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos dviejų vaikų G. G. ir G. Č. atžvilgiu (LR CK 3.180 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem vaikų tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), bet kaip jau minėta ieškovui ir atsakovo artimiesiems kyla abejonės dėl atsakovo biologinės tėvystės dukrai Ga., kuris tokiu atveju galėtų būti laikytinas tėvu teisine prasme. Tačiau sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikai jau nuo 2009-07-13 negyvena su tėvais, dėl susiklosčiusių aplinkybių, tai yra jie laikinai yra apgyvendinti vaikų globos įstaigoje (civ. byla Nr. 2-434-841/2010, t.1, b.l.52-53). Nepilnamečių vaikų tėvai jau kurį laiką kartu negyvena. Atsakovas gyvena gyvenamojoje patalpoje, kuri jam nuosavybės teise nepriklauso. Atsakovė irgi neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvena nuomojamame bute, tačiau gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nėra pateikusi, todėl lieka aktualus klausimas, iš kokių lėšų ji mokės už suteiktas komunalines paslaugas, šių paslaugų tiekėjams. Atsakovai kol kas neturi ne tik nuolatinio darbo, bet ir pastovių pajamų vaikams išlaikyti, o jų elgesys vaikų akivaizdoje, laikytinas nerūpestingu, ir neatsakingu, pirmiausia dėl bendravimo su vaikais ir jų priežiūros. Atsakovai dėl netinkamai atliekamų tėvų pareigų Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-07-13 įsakymu įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (civ. byla Nr. 2-434-841/2010, t.1, b.l. 54). Ši aplinkybė taip pat laikytina pagrindu atsakovų nepilnamečiams vaikams nustatant institucinę globą ir globėju paskiriant ŠSVKN. Teismas pripažįsta, kad tik esant institucinei globai atsakovų vaikai kol kas galės jaustis saugūs, bus prižiūrimi. Globos įsteigimo atveju atsakovai, vėl turės galimybę siekti suartėti su vaikais, juos lankydami, bendraudami, jais rūpindamiesi, t. y. privalės atlikti savo kaip tėvų pareigas. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja abiejų biologinių tėvų kaltę dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai.

Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo ir pan.

Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad būtina neterminuotai apriboti abiejų tėvų valdžią, tačiau teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškinio motyvu. Išaiškintina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet tėvai visiškai nesirūpina vaiku, nedalyvauja jį auklėjant, gyvena amoraliai ir nenori keisti padėties, bei iš jų gyvenimo būdo, įpročių ir pan. matyti, kad nėra galimybės tikėtis pokyčių ateityje. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovų tarpusavio santykiai jau yra nutrūkę, o atsakovo santykiai su dukra nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Nors atsakovas turi lengvą protinį atsilikimą, neturi profesinių įgūdžių, tačiau kol kas gali dirbti padienius darbus ir gauti su šia veikla susijusias pajamas (civ. byla Nr. 2-434-841/2010, b.l.70,72). Be to atsakovas iki 2010-10-11 buvo įrašytas ir Šiaulių teritorinėje darbo biržoje (b.l.11). Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įrašytas į priklausomybės ligų registrą. Nors atsakovas šiuo metu nėra užsiregistravęs Šiaulių darbo biržoje, tačiau iš teismui pateiktų šeimos aplankymo aktų ir kitų bylos dokumentų, įsitikinta, jog atsakovo gyvenamoji aplinka nėra visai netinkama jam gyventi kartu su vaiku, tačiau dar reikalinga atlikti ir gretimos su gyvenamąja patalpa, remontą. Visos šios aplinkybės, susijusios su atsakovo padėtimi leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko Ga. tėvas dar nėra visiškai praradęs galimybių susigrąžinti vaiką, jį auginti ir juo rūpintis. Tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog pateikti į bylą duomenys apie šio atsakovo elgesį buityje rodo, kad ir jis netinkamai naudoja savo kaip tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog tėvo kontaktas su dukra gali ateityje visiškai nutrūkti (b.l.4-5). Be to kaip jau minėta, atsakovui išlieka ir teisė, pasitikrinti jo biologinę tėvystę dukrai, kuri leistų jam apsispręsti dėl tolimesnių jo santykių su dukra. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad aukščiau paminėtas atsakovo elgesys vertintinas patenkinamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovo ir dukros pagal jos amžių, emocinis ryšys su tėvu dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad institucinio globėjo teikiama globa šiam atsakovo vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jos tėvo socialinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvo ryšiai dar nenutrūkę, teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jo ryšius su tėvu. Todėl teismas mano, kad atsakovo atžvilgiu tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti pastarajam ne neterminuotą, kaip atsakovei, o tik laikiną tėvo valdžios apribojimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama tėvo teisė turėti galimybę bendrauti su vaiku. Tėvo ir vaiko, kuris jau tam tikrą laiką yra apgyvendintas institucinės globos įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl laikinosios globos neįgyja res judicata galios, todėl tėvas gali bet kada kreiptis į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone ankstesniu teismo sprendimu atsakovui taikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas vienerių metų terminui, buvo per trumpas, kad atsakovas vėl galėtų atkurti socialinį ryšį su dukra. Be to šio ryšio atkūrimui įtakos turėjo ir Lietuvoje, bei pasaulyje prasidėjusi ekonominė krizė.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaikų teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaikų teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovą dėl netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą laikinai apriboti atsakovui S. Č. tėvo valdžią, išskyrus R. G., kuriai šį valdžia apribotina neterminuotai.

Taikant atsakovui tėvo valdžios vaikui laikiną apribojimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas, taip pat turi būti terminuotas. Skirtingai apribojus tėvų valdžią atsakovams, jų nepilnamečiams vaikams nustatytina nuolatinė institucinė globa globos įstaigoje, tai yra Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (LR CK 3.254 str. 3 p.). Šioje globos įstaigoje nustatytina atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotas ir laikinas tėvų valdžios apribojimas ir vaikų perkėlimas globai į globos įstaigą, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek neterminuotos, tiek laikinosios globos, yra derinamas su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis globos tikslas, t. y. vaikai grąžinti į biologinę šeimą, neterminuotos tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko įvaikinimo, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namai. Pastebėtina, kad Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant vaiko perdavimo į neterminuotą globą būtinumo klausimą, griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, t. y. neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes šis apribojimas kelia pavojų tėvų ir mažų vaikų, pavyzdžiui Ga. ir tėvo santykiams. Mažiausia, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaikų ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvams ir vaikams nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Tuo pačiu pažymėtina, kad kai per metus tėvų valdžios ribojimas nėra panaikinamas, vaikas taip pat įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3. 129 str. 3d.). Todėl tokiu atveju ieškovas turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo. Taip pat šioje byloje teismas nesprendžia vaikų išskyrimo klausimo, todėl atskirai dėl to nepasisako.

Nustatant atsakovų nepilnamečių vaikų nuolatinę institucinę globą, jų globėjui išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaikais, dėti maksimalias pastangas, kad vaikai būtų grąžinti į šeimą. Atsakovui išaiškintina, kad apribojus tėvo valdžią laikinai, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Teismui laikinai apribojus tėvo valdžią atsakovui S. Č., o atsakovei R. G. šią valdžią neterminuotai ir nustačius nuolatinę globą jų vaikams, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų abu biologiniai tėvai yra darbingi, gali reguliariai gauti pajamas, todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo atsakovų nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš abiejų atsakovų priteistina po 130 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui. Kadangi atsakovų vaikams nustatoma nuolatinė institucinė globa, globėjas ŠSVKN skirtinas vaikų turto administratoriumi.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Iš atsakovės atskirai nepriteistinas žyminis mokestis valstybei už vaikų išlaikymui priteistas išmokas, kadangi jos lieka tokio pat dydžio, kaip ir pagal ankstesnį teismo sprendimą (civ. byla Nr. 2-434-841/20100. Šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo, kadangi jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (LR CPK 88str. 1d. 3p.; 92 str. 1d.; 93 str. 1d.; 2 d.; 96str.). Išlaikymas atsakovų vaikams pagal šį teismo sprendimą priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 279 str.). Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas irgi nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į ankstesnį Šiaulių m. apylinkės teismo 2010-01-18 sprendimą (CPK 279 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 406-407 str.,

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Neterminuotai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti motinos valdžią R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

2. Laikinai dvejiems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos apriboti tėvo valdžią S. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

3. Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečiams vaikams: G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatinę institucinę globą Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliuose, nustatant šioje įstaigoje ir jų nuolatinę gyvenamąją vietą.

4. Skirti Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namus (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliuose, nepilnamečių vaikų: G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju, paskiriant šią įstaigą ir vaikų turto nuolatiniu administratoriumi.

5. Priteisti iš atsakovės R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams: G. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 130,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2011-01-17 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jų pilnametystės, išieškant išlaikymą vaikų nuolatiniam globėjui ir jų turto administratoriui Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namams (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

6. Priteisti iš atsakovo S. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. Č. (a/k (duomenys neskelbtini) skirtą išlaikymą po 130,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2011-01-17 (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jos pilnametystės, išieškant išlaikymą vaiko nuolatiniam globėjui ir jos turto administratoriui Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namams (į/k 190522935), adresu Vilniaus g. 303, Šiauliuose.

7. Priteisti iš atsakovės R. G. (a/k (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą šias bylinėjimosi išlaidas: 133,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) už neturtinio pobūdžio reikalavimą ir 2,10 Lt (du litus 10 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso: 135,10 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 10 ct).

Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.