- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-76/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas, Dalia Vasarienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- P. M., V. K.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutarties, kuria nutarta ieškovės E. G. ieškinį atsakovams P. M. ir V. K. dėl avanso, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kur trečiasis asmuo – Vilniaus m. 37 notarų biuras, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė E. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams P. M. ir V. K., prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 1 000 000 Lt turtinės žalos, 100 000 Lt metinių palūkanų, 2000 Lt avanso, 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi nustatė ieškovei 12 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė yra atleista nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už 2012 m. gegužės 9 d. ieškinį atsakovams P. M. ir V. K. dėl avanso, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Teismas taip pat išaiškino ieškovei, kad tuo atveju, jeigu jos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį ieškinį, ieškovė per nustatytą 12 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali prašyti teismo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Vilniaus apygardos teismo teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. rezoliucija terminas ieškinio trūkumams pašalinti ieškovei buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 15 d.
2004 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės E. G. ir A. B. prašymas pakeisti pirminę ieškovę E. G. naujuoju ieškovu A. B..
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės E. G. ieškinį atsakovams P. M. ir v. K. dėl avanso, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, kur trečiasis asmuo – Vilniaus m. 37 notarų biuras, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teismas pripažino, kad ieškovė nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino. Atsižvelgęs į tai, kad civilinė byla pagal nebuvo iškelta, teismas nutarė nespręsti E. G. ir A. B. prašymo pakeisti pirminę ieškovę E. G. naujuoju ieškovu A. B. ir išaiškino, kad A. B. su ieškiniu atsakovams P. M. ir V. K. dėl avanso, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo gali kreiptis į teismą bendra tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Taip pat ieškovė prašo atlikti tarnybinį patikrinimą dėl teisėjos V. M. galimo piktnaudžiavimo ir pareigos neatlikimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra rezoliucinės dalies, nutartis neatitinka CPK ir Lietuvių kalbai keliamų reikalavimų.Pirmosios instancijos teismas nutartimi nepagrįstai nepakeitė ieškovo, tokiu būdu pažeisdamas CPK 48 straipsnio nuostatą.Pirmosios instancijos teismas nuslėpė faktą, jog teisėja 2012 m. gegužės 31 d. rezoliucija pratęsė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, manant, kad bus priimtas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, atleidžiant ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės neatleidus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, buvo kreiptasi dėl teisinės pagalbos, ginčijant tokį sprendimą ir Kauno valstybės garantuojama tarnyba sutiko ginti jos pažeistas teises ir buvo kreiptasi į teismą dėl nutarties, kuria ieškovė buvo įpareigota vykdyti teismo nutartį. Teismas taip pat nuslėpė faktą, kad teismui yra pateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios pagrindu prašoma pakeisti ieškovą, kuris kreipėsi dėl žyminio mokesčio atleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, nutaręs, kad ieškovė nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai ieškinį laikė nepaduotą ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtinta vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Tačiau, kaip žinoma, ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Civilinio proceso kodekso normos reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti šią teisę. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, keliami tam tikri turinio ir formos reikalavimai imperatyviai įtvirtinti CPK 135 straipsnyje, kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo. Be to, taip pat aiškiai bei įsakmiai CPK reglamentuoja ir ieškinio trūkumų šalinimo tvarką (CPK 115, 138 str.).
CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kad ieškovas sumokėjo žyminį mokestį.
Vadovaujantis CPK įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis žyminio mokesčio mokėjimo ir atleidimo nuo jo pagrindus ir tvarką, už kiekvieną ieškinį yra mokamas atitinkamo dydžio – fiksuotas arba proporcinis – žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai asmuo yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 80 str., 83 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš pagrindų, kai ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, yra antrinės teisinės pagalbos teikimo jam faktas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., CPK 83 str. 1 d. 14 p.).
Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškinyje ieškovė nurodė, jog ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. (1.7)-S-1610-08 (2 b. l.). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog minėtu sprendimu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, nagrinėjant kitą civilinę bylą dėl nuompinigių, baudos ir delspinigių priteisimo, 2012 m. gegužės 15 d. nutartimi (4-5 b. l.) nustatė ieškovei E. G. 12 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – būtent, pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė yra atleista nuo pareigos mokėti žyminį mokestį už 2012 m. gegužės 9 d. ieškinį atsakovams P. M. ir V. K. dėl avanso, palūkanų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Minėta nutartimi teismas taip pat išaiškino ieškovei, kad tuo atveju, jeigu ieškovės atžvilgiu nėra priimtas sprendimas atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šį ieškinį, ji per nustatytą 12 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali prašyti teismo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą pratęsti teismo nutarties dėl trūkumų pašalinimo vykdymo terminą iki 2012 m. birželio 15 d., nurodydama, jog ji kreipėsi su prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (7 b. l.). Šis terminas buvo pratęstas teisėjo rezoliucija (7 b. l.), tačiau nustatytu terminu teismo nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo pratęstas, todėl apeliantės teiginys, jog į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta (ji buvo nuslėpta), yra nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pati ieškovė atskirajame skunde tvirtina, jog ji nebuvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl dėl tokio sprendimo ginčijimo ji kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo ir Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sutiko ginti pažeistą teisę. Todėl, ieškovei nepateikus pirmosios instancijos teismui įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar tokio mokesčio mokėjimą atidėti CPK 83 straipsnio 3 dalyje bei 84 straipsnyje nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, kad ieškovė nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino ir pagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu bei grąžinti jį ieškovei (CPK 13 str., 115 str. 3 d. ir 5 d., 138 str.).
Kaip matyti iš bylos duomenų, prieš teismui priimant skundžiamą nutartį, buvo gautas ieškovės E. G. ir A. B. prašymas pakeisti pirminį ieškovą, t. y. E. G., naujuoju ieškovu A. B. (15 b. l.). Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutarė šio prašymo nespręsti, motyvuodamas tuo, kad civilinė byla pagal ieškovės ieškinį nebuvo iškelta. Anot apeliantės, teismas tokiu būdu pažeidė CPK 48 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismas buvo nustatęs ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti, o ieškovė šių ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino bei neprašė pratęsti termino jiems pašalinti, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti procesinių teisių perėmimo klausimą, kadangi pareikštas ieškinys buvo su trūkumais ir todėl jis negalėjo būti priimtas nagrinėti, dėl šios priežasties ieškovo pakeitimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas. Be to, skundžiamos teismo nutarties priėmimas neužkerta kelio tiek ieškovei, tiek jos teisių perėmėjui pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, pašalinus teismo nustatytus ieškinio trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio mokėjimu ar atleidimu nuo tokio mokesčio.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, jog skundžiama teismo nutartis yra be rezoliucijos. CPK 115 straipsnio 3 dalyje, kuri taikoma ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nustatytu terminu ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodė, jog toks ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, nes to reikalauja imperatyvios civilinio proceso teisės normos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos teismo nutarties turinį, atmeta apeliantės argumentus, jog skundžiamoje nutartyje yra daug lietuvių kalbos klaidų, logikos dėsnių ir teisės normų pažeidimų, dėl kurių teismo nutartis yra nesuprantama. Skundžiama teismo nutartis iš esmės atitinka proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų priėmimo tvarką, reikalavimus ir yra pakankamai aiški bei suprantama. Kita vertus, CPK nuostatos draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 str., 338 str.).
Pagrindų, nustatytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 338 str.). Todėl ieškovės atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarčių ir sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Įstatymas nenumato apeliacinės instancijos teismui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl teisėjos V. M. galimo piktnaudžiavimo ir pareigos neatlikimo, todėl šis apeliantės prašymas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį nepakeistą.