Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir D. B. ieškinį atsakovui D. V. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovo D. V. priešieškinį ieškovams A. B. ir D. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai pradėjo socialiniame tinkle Facebook ieškoti namų apšiltinimu užsiimančių asmenų. Ieškovas A. B. radęs Facebook paskyrą “ (duomenys neskelbtini)” susisiekė su šia paskyra klausdamas gyvenamojo namo apšiltinimo kainos ir terminų. Bendraujant socialiniame tinkle atsakovas nurodė, jog jie nėra įmonė, o dirba su individualios veiklos pažyma, tačiau ieškovui atsakovo kandidatūra tiko, kadangi ieškovas iš socialinio tinklo paskyros Facebook “ (duomenys neskelbtini)”, suprato, kad fasadų šiltinimas buvo atsakovo profesinė-komercinė veikla vykdant individualią veiklą.

2022-02-21 atsakovas pateikė ieškovui fasado šiltinimo sąmatą, pagal kurią fasado šiltinimo darbų kaina 11112 Eur, papildomai medžiagos kainuotų 12335,86 Eur. Fasado šiltinimo darbai su medžiagomis kainuotų 23447,86 Eur.

2022-03-02 ieškovas A. B. ir atsakovas D. V. pasirašė rangos sutartį, kuria atsakovas, kaip rangovas, įsipareigojo atlikti fasado šiltinimo darbus pagal prie sutarties pridėtą sąmatą, už fasado šiltinimo darbus be medžiagų sumokant atsakovui 11112 Eur, darbų atlikimo terminas nuo 2022-04-01 iki 2022-05-10. Medžiagos į sutarties kainą nebuvo įskaičiuotos, ieškovas ir atsakovas susitarė, jog medžiagas tieks ieškovas pats arba medžiagas nupirks atsakovas pagal jo pasiūlymą ieškovui, ieškovui sumokant už medžiagas atsakovui atskirai.

Ieškovai rangovui sumokėjo 10709 Eur už darbus, 375 Eur už palangių įrengimą, 422,29 Eur už medžiagas (armavimo mišinį, pvc kampus), 101 Eur už membraną, 40 Eur už mastiką, 5 Eur už lipnią juostą, 45 Eur už smeiges, 8281,70 Eur už putplastį EPS 70 ir GEO. Iš viso atsakovui sumokėjo 19979,01 Eur. Patys ieškovai dar pirko ir perdavė atsakovui medžiagų fasado šiltinimo darbams atlikti (tinką, dažus) už 3587,74 Eur. Gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbai su šiems darbams atlikti reikalingomis medžiagomis ieškovams kainavo 23566,75 Eur.

Tačiau, atsakovui jau užbaigus gyvenamojo namo fasado šiltinimo darbus išryškėjo nauji fasado šiltinimo atliktų darbų trūkumai. 2022-08-29 ieškovas pastebėjęs gyvenamojo namo fasado nelygumus, t.y. per armavimo sluoksnį matėsi apšiltinimo medžiagų kontūrai ir nelygumai, iš karto atsakovui nusiuntė gyvenamojo namo fasado nuotraukas įvertinti, dėl kokių priežasčių šie defektai galėjo kilti. Tačiau atsakovas atsisakė priimti pretenziją ir nurodė, kad pretenzijas reikia reikšti medžiagų gamintojams, o išryškėję trūkumai nėra jo netinkamai atliktų darbų pasekmė.

Ieškovui paprašius atsiųsti už ieškovo pinigus atsakovo pirktų apšiltinimo medžiagų sąskaitas, tačiau atsakovas atrašė jų nebeturįs.

Rangovas numatytą 2022-11-07 dieną dalyvavo ieškovui ir jo samdytiems MB Laupetra ekspertams apžiūrint gyvenamojo namo fasado defektus, tačiau į atsakovui persiųstas išvadas nesureagavo. 2022-11-07 ekspertams papildomai atliekant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), fasado armavimo storio matavimus į vietą neatvyko ir apžiūroje nedalyvavo. Ieškovas MB Laupetra specialistams už defektų apžiūrą sumokėjo 484 eurų.

MB „Laupetra“ 2023-01-07 akte konstatavo, jog pastato fasadas padengtas armavimo sluoksniu ir dekoratyviniu struktūriniu tinku yra nelygus, vietomis yra matomi akivaizdūs įlinkimai/ iškilimai fasado plokštumoje. Nustatyta, kad pastato fasado dekoratyvinio tinko apdaila įrengta nesilaikant gamintojo nurodymų, rangovas nesukūrė lygių šiltinamo fasado plokštumų bei nesilaikė kitų montavimo vadove nurodomų privalomųjų reikalavimų siekiant sukurti lygų bei estetiškai atrodantį galutinį produktą.

Apžiūros metu taip pat nustatyta, kad įrengiant pastato fasadą nebuvo laikomasi pastato statybos darbo projekto ir atskirųjų jo dalių reikalavimų, pastato išorinių sienų sandarumo, šilumos laidumo koeficientų skaičiavimų. Pastato fasado šiltinimo darbams buvo naudotos žemesnes šiluminės varžos savybes turintis baltos spalvos polistireninis putplastis, kurio šilumos laidumo varža: 0,039 W/(m*K), vietoje numatyto pilkos spalvos polistireninio putlpaščio (neoporo) turinčio daug geresnes šiluminės varžos savybes: 0,032 W/(m•K).

Be to aktu nustatyta, jog langų ir durų kampuose ir fasado susijungimo vietose matomi skilimai, trūkumai esantys fasado plokštumoje. Jų atsiradimo priežastis yra neteisingai ir nesilaikant gamintojo nurodymų bei LR STR reikalavimų įrengti fasado šiltinamasis ir armavimo sluoksniai. Fasadas įrengtas nesilaikant : LR STR 2.04.01:2018 ,, Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys”. Pastato palangės sumontuotos nesilaikant STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ (2 priedas) reikalavimų. Ne iki galo uždėtas – užteptas struktūrinis, dekoratyvinis tinkas, kas neatitinka LR STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ reikalavimų. Atlikus matavimus nustatyta, kad fasado armavimo sluoksnis yra įrengtas netinkamai. Armavimo sluoksnis yra plonas ir neatitinka minimalių gamintojo reikalavimų.

MB Laupetra išvada: atlikti fasado įrengimo darbai nenaudotini. Kartu su defektų apžiūros nustatymo aktu pateikta defektų šalinimo sąmata, pagal kurią atsakovo darbų defektams pašalinti yra būtina 15964,35 Eur suma.

Už putplastį ieškovai sumokėjo atsakovui (pirko atsakovas) 8281,70 Eur. Iš šios sumos atėmus gyvenamojo namo pamatui, kurio defektų nenustatyta, sunaudoto putplasčio kainą - 1169,28 Eur, ieškovas privalės utilizuoti putplasčio už 7112,42 Eur sumą.

Dėl atsakovo netinkamai atliktų fasado šiltinimo, armavimo, dekoro uždėjimo, palangių įrengimo darbų ieškovai defektų šalinimui patirs 15964,35 Eur, dėl putplasčio, kuris neatitinka projekto reikalavimų ir negali būti naudojamas bei privalės būti utilizuotas - 7112,42 Eur ir 484 Eur dydžio išlaidas už MB Laupetra išvados parengimą. Taigi, iš viso ieškovai dėl atsakovo netinkamai atliktų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), fasado šiltinimo darbų patyrė 23560,77 Eur nuostolių.

Ieškovai yra vartotojai, neturintys patirties statybose, atsakovas yra profesionalas. Nors atsakovas teigia, kad esą pagal sutartį atsakovas neprivalėjo ieškovų konsultuoti, tačiau tokia pareiga atsakovui kyla iš įstatymo. Profesionalas privalo įspėti apie visas aplinkybes ir apie rezultatą ir kokią įtaką tam rezultatui turi vienoks ar kitoks pačio vartotojo sprendimas.

Kaip matyti iš susirašinėjimo, ieškovas kaip vartotojas klausė atsakovo kuo skiriasi vienas putplastis nuo kito. Ieškovas turi teisę žinoti kokios medžiagų savybės yra ir koks bus rezultatas. Atsakovas atsakė: „kad tikrai nepajausi to skirtumo, baltas dar geriau, Neoporo EPS 70 deformuojasi nuo saulės karščio, tad su laiku būta tik blogiau“. Tai reiškia, kad pats atsakovas ieškovą, vartotoją įtikina, kad tas kuris yra pigesnis, tas kurį siūlo atsakovas yra dar geriau

Tai reiškia, kad nors defektų akte aiškinama, kad armavimo sluoksnis siekia tik apie 1,29 mm, tačiau defektų akte neatsispindi nei viena fiksuojančioji nuotrauka, iš kurios galima būtų daryti neabejotiną išvadą, kad armavimo sluoksnis išties svyruoja ties 1,29 mm riba.

Defektų akte abstrakčiai pažymima, kad vertinamo bendro fasado šiltinimo fragmento storis yra 4,23 mm ir 4,30 mm, kas ir atsispindi nuotraukose. Defektų akte nėra nei vieno objektyvaus paaiškinimo, kaip defektų aktą rengęs asmuo nustatė, kad armavimo sluoksnis yra apie 1,29 mm, todėl turi būti traktuojama, kad tai tik subjektyvios prielaidos, kurios neturi įrodomosios galios. Defektų akte pateikiamos nuotraukos Nr. 19 bei 20 patvirtina, kad dekoratyvinio tinko storis yra apie 1 mm, o likęs storis (4,24-1 arba 4,30-1), t.y. daugiau nei 3 mm priskirtinas būtent armavimo sluoksniui. Nėra jokių abejonių, kad atsakovas, veikdamas kaip rangovas, laikėsi visų reikalavimų.

Ieškovų iniciatyva užsakytas ir parengtas apžiūros-defektų nustatymo aktas yra neišsamus, nes nors savo matavimus pagrįsti yra remiamasi apžiūros vietoje fiksuotomis nuotraukomis, bet būtent nuotraukų, kurios aiškiai pagrįstų defektų akte daromas prielaidas, kad nebuvo išlaikytas minimalus armavimo sluoksnis, nėra.

Dėl putplasčio, kuris buvo naudojamas rangos darbams atsakovas nurodo, kad medžiagos į sutarties kainą nebuvo įskaičiuotos, ieškovas ir atsakovas susitarė, jog medžiagas tieks ieškovas pats arba medžiagas nupirks atsakovas pagal jo pasiūlymą ieškovui, ieškovui sumokant už medžiagas atsakovui atskirai.

Būtent patys ieškovai labai gerai suvokė, kad pagal pastato statybos darbo projektą buvo numatyta naudoti putplastį „Neoporo EPS 70“, bet ieškovų galutinis sprendimas buvo pirkti ir pastato apšiltinimui naudoti įprastą putplastį.

Susirašinėjimo išklotinė tarp ieškovų ir atsakovo patvirtina, kad būtent atsakovas teikė net du atskirus pasiūlymus skirtingais laikais, kuriuose aiškiai buvo nurodomas ir pasiūlymas naudoti EPS 70 neo putplasti.

Vis dėl to, galutinis ieškovų sprendimas buvo naudoti pigesnį putplastį šiltinimo darbams. Tą patvirtina išsami susirašinėjimo analizė tarp šaliu per „messenger“ programėlę. Minimus pasiūlymus atsakovas pateikė 2022-02-21 ir 2022-03-09 dienomis, tačiau ieškovai vis delsė priimti galutinį sprendimą. Aiškino atsakovui, kad jie pamėgins putplastį gauti kitais savo žinomais tiekimo kanalais.

Tačiau artėjant šiltajam sezonui, kai metas yra tinkamas tokio pobūdžio rangos darbams, maždaug 2022 m. gegužės mėnesį ieškovai apsisprendė naudoti įprastą baltos spalvos putplastį ir tokiu būdu paprašė atsakovo, kad jis nupirktų ieškovų prašomos rūšies šiltinimo medžiagos.

Iš to seka, kad patys ieškovai prisiėmė riziką nukrypti nuo pastato projekto ir taupymo sumetimais pasirinkti kitą putplastį.

Tokiu būdu atsakovas pateikė ieškovui galutinį skaičiavimą: 11 909 Eur, iš kurių reikėjo atimti 1 200 Eur už atskiras sienas, už kurias užsakovas atsiskaitė ir taip pat atimti 5 000 Eur, kurie užsakovo buvo sumokėti grynaisiais..

Ieškovas už atliktus rangos darbus liko skolingas atsakovui 5 709 Eurų, kurių nėra sumokėjęs iki šiol.

Kaip matyti iš ieškovo pridėto viso pilno susirašinėjimo tarp ieškovų ir atsakovo, dieną prieš, 2022-06-02, ieškovui parašius apie smulkius defektus dėl atsakovo atliktų darbų, atsakovas tos pačios dienos vėlesniu laišku atsakė: “… Ir dabar man nesumokėt norit (su šypsenėle)”. Kitą dieną, t.y. 2022-06-03, 14 val. 14 min. atsakovas parašė jo priešieškinyje minimą žinutę apie tai, jog ieškovai už atsakovo atliktus darbus yra skolingi 5709 Eur. Tačiau, ką nutyli atsakovas, tą pačią 2022-06-03 ieškovas A. B. su atsakovu susitiko, susitikimo vietą suderindami 14 val. 57 min. žinute, į kurią atsakovas atrašė “Aš čia” bei prisegė savo buvimo vietos nuotrauką. Būtent toje vietoje, t.y. prie ieškovo A. B. darbovietės, ieškovas ir sumokėjo atsakovui likusius už atliktus darbus pagal sutartį ir susitarimą pinigus, išskaičius 1200 Eur sumą, sutarus, jog jie bus sumokėti pašalinus tuo metu matomus smulkius atsakovo atliktų statybos darbų rezultato trūkumus.

Nė vienas vėlesnis iš laiškas šalių susirašinėjimo nepatvirtina, jog atsakovas būtų laikęs, jog su juo nėra tinkamai atsiskaityta, atvirkščiai, vis prižadėdavo atvykti statinio (duomenys neskelbtini), nustatytų defektų apžiūrėti, t.y. bendravo taip, kaip sutartį įvykdęs ir už tinkamai atliktus darbus gavęs atlygį.

2022-12-09 ieškovas persiuntė atsakovui MB „Laupetra“ specialistų išvadas su prašymu geruoju spręsti kilusią problemą. 2022-12-09 laišku ieškovas A. B. surašė atsakovui visas ieškovo atsakovui sumokėtas pinigines lėšas: “Pažymiu, kad aš jums iki šios dienos esu sumokėjęs grynais pinigais 10709 Eur (darbai) + 375 Eur (palangės)”, tačiau atsakovas į šį laišką parašė, jog yra išvykęs, tačiau dėl ieškovų nurodytos sumos, kurią ieškovai pagal sutartį teigė sumokėję atsakovui, nepasisakė, jos neginčijo ir dėl tokių ieškovo teiginių neprieštaravo. Ieškovas po to dar kreipėsi į atsakovą keletu laiškų, tačiau atsakovas į ieškovo laiškus nebeatrašė, o tuo labiau, neužsiminė, jog ieškovų susirašinėjime nurodytos atsakovui sumokėtos pinigų sumos už jo atliktus statybos rangos darbus būtų neteisingos.

Šalių pasirašytos 2022-03-02 rangos sutarties 8 punktas skelbia: “Šalys susitaria, kad visi šios sutarties pagrindu atliekami atsiskaitymai bus vykdomi grynaisiais pinigais”. Būtent atsakovas, kaip vykdantis komercinę veiklą, privalėjo ieškovams išrašyti grynųjų pinigų gavimo kvitą, tačiau to nepadarė. Tačiau dėl kitų gautų grynųjų pinigų, kurių gavimą atsakovas patvirtino tik Facebook paskyroje “ (duomenys neskelbtini)” programėlės Messenger rašyto laiško pagalba, o ne išrašydamas pinigų priėmimo kvitą, atsakovas pretenzijų nereiškia, taigi ir šiuo atveju, pilnai o ne fragmentiškai, vertinant šalių susirašinėjimą, yra akivaizdu, jog jokia skola atsakovui esą už atliktus statybos rangos darbus pagal 2022-03-02 rangos sutartį neegzistuoja. Be to, užsakovui atsiskaityti su rangovu pareiga kyla tik tada, kai statybos rangos darbai yra atlikti laiku, pilnai ir tinkamai, ko šiuo atveju nenustatyta. Atsakovas atliko statybos rangos darbus, kurių rezultatas nenaudotinas pagal paskirtį. Atsakovas nėra pateikęs ieškovams nei atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, nei sąskaitos už juos apmokėti.

Šiuo metu Dabar namo būklė yra tokia pati. Defektai nėra ištaisyti, nes šiuo metu yra šaltasis metų laikas.

Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai

Dėl ieškinio

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nebaigtas statyti gyvenamasis namas unikalus nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas A. B. ir atsakovas 2022-03-02 sudarė rangos sutartį, pagal kurią susitarė, jog atsakovas (rangovas) atliks ieškovui (užsakovui ) fasado šiltinimo darbus, o užsakovas rangovui sumokės 11112 Eur. Darbus buvo numatyta pradėti 2022-04-01 ir baigti iki 2022-05-10. Sutarties 6 p. šalys susitarė, kad į darbų kainą įeina šiltinimas, armavimas, dekoratyvinis tinkas, pastolių montavimas/demontavimas, lyginimas. Į darbų kainą neįskaitomos medžiagos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo atliktų fasado šiltinimo darbų kokybės ir apmokėjimo už atliktus darbus.

Ieškovams teigiant, kad atsakovo darbo rezultatas negali būti naudojamas ir pastato šiltinimas turi būti atliktas iš naujo, ieškovai reikalauja priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuo sudaro lėšos, reikalingos defektų šalinimui - 15964,35 Eur, putplasčio kaina - 7112,42 Eur ir 484 Eur išlaidos už MB Laupetra išvados parengimą.

Nors atsakovas neigia netinkamą darbų kokybę, ieškovų poziciją dėl netinkamo naudoti atsakovo darbų rezultato patvirtina 2023-01-07 MB Laupetra apžiūros-defektų nustatymo aktas bei eksperto dr. D.Kalibato teismo ekspertizės išvada. Tiek MB Laupetra, tiek ekspertas nustatė iš esmės tokius pačius defektus – buvo nustatyti fasado bei angokraščių skilimai, išryškėję termoizoliacinių gaminių jungčių vietos. Ekspertas nurodė, kad nebuvo laikomasi STR 2.01.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorės įėjimo durys“ reikalavimų. Dėl neteisingo termoizoliacinių polistireninio putplasčio gaminių suklijavimo angokraščių dalyse atsirado skilimai. Nes nesilaikant medžiagų sistemos gamintojo nurodymų buvo įrengtas per plonas armavimo sluoksnis. Dėl ko plika akimi matomos putplasčio lapų jungčių siūlės. Dekoratyvinis tinkas turi skilimų bei matomų nelygumų. Defektų šalinimo darbus MB Laupetra įvertino 15964,35 Eur skaičiuojant 2022 spalio mėnesio kainomis, ekspertas - 12533,77 Eur, skaičiuojant 2023 m. balandžio mėnesio kainomis. Nors CPK 218 str. nustato, kad eksperto išvada teismui neprivaloma, atsakovas nesutikdamas su eksperto išvada nepateikė duomenų, keliančių pagrįstų abejonių jos išvadomis. Kaip matyti iš ieškovų pateikto vaizdo įrašo, daryto atliekant ekspertizę, liudytojo A. V. parodymų, liudytojas, būdamas atsakovo bendradarbiu, dalyvavo ekspertui apžiūrint statinį ir imant mėginį. Tokią teisę turėjo ir pats atsakovas. Taigi atsakovas turėjo galimybę teikti savo pastabas ir paaiškinimu ekspertui. Todėl atsakovo teiginys, kad ekspertas pasidavė ieškovų spaudimui ir apsiribojo vieno mėginio paėmimu, netyrė visų sienų ir dėl to jo išvada yra abejotina, atmetama. Manydamas, kad ekspertizės išvados yra nepagrįstos ar abejotinos, atsakovas turėjo teisė teikti įrodymus šios ekspertizės išvadoms paneigti, prašyti skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau to nepadarė. Vien deklaratyvūs, įrodymais nepagrįsti atsakovo teiginiai, nėra pakankami abejoti ekspertizės išvadomis. Todėl teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi ekspertizės išvada ir konstatuoja, kad atsakovo darbų trūkumai šalintini, o jų pašalinimo kaina yra 12533,77 Eur.

Šalys pripažino, ir tai patvirtino eksperto išvada, kad vykdant namo apšiltinimą, buvo nukrypta nuo projekto ir sienų šiltinimui panaudotas ne polistireninis putplastis Neoporo EPS 70, bet EPS 70, kuris pasižymi prastesnėmis šilumos izoliacinėmis savybėmis. Tokui būdu buvo pablogintos pastato šilumos laidumo savybės. Dėl žemesnės kokybės šiltinimo medžiagos panaudojimo, ieškovas kaltina atsakovą ir teigdamas, kad šalinant atsakovo darbo trūkumus ne pagal projektą panaudotas putplastis turės būti utilizuotas, reikalauja iš atsakovo priteisti šalintino putplasčio vertę 7112,42 Eur.

Sprendžiant dėl šios ieškinio reikalavimo dalies, teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjama rangos sutartimi šalys susitarė dėl darbų atlikimo. CPK 6.686 str. 1 d. nustato, kad statybą aprūpinti medžiagomis privalo rangovas, jeigu sutartis nenumato, kad tai daryti privalo užsakovas. Šalių sutartis pasirašyta ant atsakovo parengto sutarties blanko, kuriame numatyta atsakovo pareiga darbus atlikti savo medžiagomis, šalių išbraukta (sutarties 2 p.). Kadangi atsakovo medžiagų naudojimas sutartimi nenumatytas, pareiga tiekti medžiagas į objektą, o kartu ir atsakomybė už jų kokybę teko ieškovams.

Šalys pripažino, kad prieš pradedant darbus kilo problemos dėl medžiagų įsigijimo. Šalims bendradarbiaujant, ieškojo putplasčio ir kitų medžiagų tiekėjų. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis, atsakovas dar prieš pasirašant sutartį 2022 m. vasario mėnesį ieškovui pateikė dviejų tiekėjų UAB „Fasado sprendimai“ pasiūlymus su projekte nurodytomis šiltinimo plokštėmis ir UAB „Bauen“ pasiūlymą su EPS70 neo šiltinimo plokštėmis. Nors šalių sutartyje darbų pabaiga numatyta 2022-05-10, iš 2022-05-16 A. B. žinutės matyti, kad jis dar ieško putplasčio ir prašo atsakovo nurodyti, kokio reikia, nes iki liepos mėnesio „reikia padaryt fasadą“. Atsakovui parašius „Eps 70 30 cm storio“, A. B. atsakovui išsiunčia pasitenkinimo ženkliuką (iškeltą nykštį). Tai paneigia ieškovų tvirtinimą, kad jie kitą, negu nurodyta projekte putplastį, pirko pakonsultuoti ar įtikinti atsakovo. Tik apsisprendęs pirkti putplastį EPS 70, ieškovas pasiteiravo ar nesiskirs balto ir pilko putplasčio šilumos koeficientai. Atsakovas atsako, kad „nepajausi to skirtumo“. Atsakovas šia žinute neteigia, kad medžiagos yra vienodos kokybės, tik nurodo, kad skirtumas subjektyviai nejuntamas.

Ieškovų apeliacija į CK 6.674 str. įpareigojančią rangovą teikti užsakovui informaciją apie siūlomus darbus, šiuo atveju yra netinkama. Rangovas privalo informuoti užsakovą apie savo atliekamus darbus ir šių darbų rezultatą, bet ne teikti konsultacijas užsakovui visais su statyba susijusiais klausimais. Šiltinimo medžiaga nurodyta statinio projekte. Konkretaus statinio projekte nurodyta šiltinimo medžiaga nėra vienintelė medžiaga, naudojama statinių šiltinimui. Ir tik tuo atveju, jeigu medžiagų tiekimą prisiėmęs užsakovas, pateikia rangovui medžiagas, kurių naudojimas gali turėti įtakos jo darbo rezultatui, rangovas privalo apie tai įspėti užsakovą. Namo šiluminė varža yra ne fasado šiltintojo, bet projektuotojo ir užsakovo, teikiančio medžiagas namo šiltinimui, sprendimų rezultatas. Todėl ieškovas, nusprendęs namo šiltinimui naudoti kitas medžiagas negu numatyta projekte, negali reikalauti iš atsakovo atsakomybės dėl blogesnių negu numatyta projekte pastato šilumos laidumo savybių. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ši ieškinio dalis atmetama.

Ieškovai, pastebėję apšiltinimo darbų trūkumus, ir su atsakovu nesutariant dėl jų pašalinimo, kreipėsi į MB „Laupetra“ dėl pastato lauko fasado defektų nustatymo ir įvertinimo. MB „Laupetra“ nustatytus defektus ir išvadas iš esmės patvirtino ir teismo ekspertizės aktas. Taigi, ieškovai, nebūdami statybos darbų žinovais, siekdami kompetetingo ir produktyvaus ginčo su atsakovu ne teismo tvarka, pagrįstai kreipėsi į specialistus, kuriems sumokėjo 484 Eur. MB „Laupetra“ išvados buvo pakankamas pagrindas šalims bendradarbiaujant ir geranoriškai ieškant problemos sprendimo būdų ginčą išspręsti taikiai, ne teismo tvarka. Šalims neišsprendus ginčo taikiai, o teismui pripažinus MB Laupetra išvados pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumą, šios ieškovų patirtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis.

Dėl priešieškinio

Atsakovai su šiuo reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad tuo metu, kai atsakovas jiems rašė žinutę (2022-06-03) dėl skolos sumokėjimo, jie iš tikrųjų buvo skolingi atsakovui nurodytą sumą. Tačiau tą pačią dieną A. B. atsakovui sumokėjo skolą grynais pinigais, iš mokėtinos sumos atskaitęs 1200 Eur, ir šalims sutarus, kad ši suma bus sumokėta pašalinus tuo metu buvusius matomus smulkius trūkumus. Nors vėliau tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl trūkumų šalinimo, atsakovas nekėlė apmokėjimo klausimo. Nurodė, kad sutaries 8 p. šalys susitarė, kad atsiskaitymai pagal sutartį bus vykdomi grynais pinigais, todėl atsakovas, kaip verslininkas, privalėjo išrašyti ieškovui pinigų priėmimo dokumentą.

CPK 178 str. nustato šalims pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Nors tokią pareigą įstatymas numato, nei viena šalis nepateikė jokių įrodymų savo pozicijai dėl priešieškinio pagrįsti. Atsakovo žinutė ieškovui su skolą sudarančiomis pozicijomis ir jų sumomis, yra tik vienos šalies pageidavimas, jeigu tokio reikalavimo nepripažįsta kita šalis.

Ieškovų teiginys, kad skolą sumokėjo, kai to nepripažįsta kita šalis, ir lieka tik teiginiu. Nors atsiliepime į priešieškinį ieškovai nurodo ir cituoja platesnį susirašinėjimą su atsakovu, tačiau tokį susirašinėjimą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikia.

Motyvuojamoji dalis

Todėl dėl priešieškinio pagrįstumo teismas sprendžia iš priešingos šalies pripažintų aplinkybių (CPK 187 str.).

Ieškovai pripažino, kad atsakovo žinutėje nurodyta suma yra pagrįsta, teigdami, kad skolą sumokėjo iš jos atskaitę 1200 Eur, kurios mokėjimą nukėlė iki defektų ištaisymo. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad sumokėjo atsakovui 375 Eur už palangių įrengimą ir 422,29 Eur už medžiagas. Tai atitinka atsakovo nurodytas skolos sumas. Ieškovams pripažinus skolos sumas, ieškinio reikalavimas laikomas įrodytu. Pagal bendrąją CPK 178 str. taisyklę, atsakovas turėtų įrodyti ir savo teiginį, kad ieškovai skolos nesumokėjo. Tačiau įrodyti galima tik tai kas yra, o ne tai, ko nėra. Todėl ieškovams tvirtinant, kad skolos dalį be 1200 Eur sumokėjo, o atsakovui tai neigiant, skolos sumokėjimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovams. Ieškovai tokių įrodymų nepateikė. Nors atsakovas priimdamas grynus pinigus iš asmens turi pareigą asmeniui išduoti pinigų priėmimo dokumentą, atsakovui to nepadarius, ieškovas turi tokio dokumento reikalauti ir be pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento pinigų nemokėti. Ieškovams nepateikus įrodymų skola laikoma nesumokėta, o atsakovo reikalavimas pagrįstu ir tenkintinu.

Iš dalies patenkinus ieškinį ir visiškai patenkinus priešieškinį yra pagrindas šalių priešinių reikalavimų įskaitymui ieškovams priteisiamą sumą mažinti atsakovui priteistina suma.

CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios pagal CK 6.210 str. 1 d. yra 5 proc.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str.).

Ieškovai šioje byloje patyrė 530 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 5550 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 1500 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas.

Teismui pripažinus, kad reikalavimo dalis dėl nekokybiškų darbų yra pagrįsta ir priteisiama suma nustatyta ekspertizės akte, išlaidos ieškovų patirtos ekspertizei priteisiamos iš atsakovo.

Ieškinį patenkinus iš dalies – 55,25 proc.- ieškovams iš atsakovo priteisiamos jų turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui ir advokato paslaugoms apmokėti proporcingai patenkintų reikalavimų daliai - 3359,2 Eur.

Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 128 Eur žyminį mokestį ir patyrė 2000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priešieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovų atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos -2128 Eur.

Padarius šalių mokėtinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovo ieškovams priteisiama 2731,2 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Įvertinus tai, kad visas bylinėjimosi išlaidas mokėjo ieškovas A. B., bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jam.

Atsakovo prašymu į teismo posėdį buvo iškviestas ekspertas D. K.. Eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms apmokėti atsakovas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 300 Eur. Ekspertas teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu ir jam už dalyvavimą sumokėta 150 Eur. Likusi įnašo suma grąžinama atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies: A. B. ir D. B. solidariai priteisti iš D. V. 13017,77 Eur nuostolių atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti visiškai: D. V. priteisti iš A. B. ir D. B. solidariai 5709 Eur skolą.

Įskaityti šalių mokėtinas sumas ir iš D. V. A. B. ir D. B. solidariai priteisti 7308,77 nuostolių atlyginimą.

Priteisti iš D.V. ieškovams A. B. ir D. B. solidariai 5 procentų metines palūkanas už priteistą 7308,77 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti A. B. iš D. V. 2731,2 Eur. bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti D. V. 150 Eur, sumokėtų į teismo depozitinę sąskaitą eksperto dalyvavimui teismo posėdyje apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.