- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- e2-1715-251/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09846-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- V. P., O. N.
- Advokatai
- Eligijus Vinckus, Vilma Volkovienė, Diana Oseckienė
- Kategorijos
- 2.3.3.3Tėvystės pripažinimas
išvadą duodančios institucijos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Editai Pleškaitei, Pavelui Šegurovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams V. P., O. N. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. G. pareiškė ieškinį atsakovams V. P., O. N., kuriuo prašė nustatyti, kad atsakovas V. P. nėra biologinis Ž. B. G. tėvas, nustatyti, kad atsakovas O. N. yra biologinis ž. B. G. tėvas, o Ž. B. G. yra biologinė jo dukra, priteisti iš atsakovo O. N. išlaikymą nepilnamečiui vaikui Ž. B. G. mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300,00 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, ir pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti A. G., priteisti iš atsakovo V. P. nepilnamečiui vaikui Ž. B. G. 9000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos bei priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas (1-5 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo iš dalies sutiko, t. y., sutiko dėl tėvystės nuginčijimo, dalyje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo iš atsakovo O. N. priteisimo prašė spręsti teismo nuožiūra, o dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš jo Ž. B. G. – prašė ieškinį atmesti (34-36 b. l.).
Atsakovas O. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė taikyti ieškinio daliai dėl tėvystės nuginčijimo ieškinio senatį ir ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo šiuo pagrindu atmesti (44-48 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsakovo O. N. prašymu byloje skyrė DNR ekspertizę (83-84 b. l.). Ekspertinė įstaiga SYNLAB Lietuva UAB pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad O. N. yra biologinis Ž. B. G. tėvas su tikimybe 99,980939 % (91-98 b. l.).
Teismo posėdyje šalys pateikė taikos sutartį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kurią prašė tvirtinti ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti bei nurodė, kad atsakovai pripažįsta ieškinio reikalavimus, todėl nuspręsta bylos nagrinėjimą iš esmės baigti (CPK 140 str. 2, 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, taikos sutartis patvirtintina.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė dukra Ž. B. S., kurios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 959 tėvu nurodytas atsakovas V. P. ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas AA Nr. 919575) (7 b. l.). Vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijime nurodyta, kad Ž. B. pavardė nuo (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 335) pakeista į „G.“ (11, 16 b. l.). GenEra Ltd. 2010-02-01 išvadoje Nr. PT488-2010-SE nurodyta, kad galimybė, kad V. P. yra biologinis asmens, iš kurio paimtas mėginys PT488B, tėvas, atmetama (13 b. l.). Ekspertinė įstaiga SYNLAB Lietuva UAB pateikė teismo medicinos specialisto išvadą, kad O. N. yra biologinis Ž. B. G. tėvas su tikimybe 99,980939 % (91-98 b. l.).
Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato CK 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. Pagal CK 3.149 straipsnio1 dalį, duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).
Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.
Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Ž. B. G. gimė ieškovei, jai nesant santuokoje nei su vienu iš atsakovų. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad atsakovas V. P. pareiškimu pripažino tėvystę Ž. B. G. atžvilgiu, todėl tėvystės nustatymas šioje byloje galimas tik nuginčijus V. P. tėvystę teismine tvarka. Byloje esanti GenEra Ltd. išvada patvirtina, kad atlikus DNR tyrimą nenustatyta, jog atsakovas V. P. yra Ž. B. G. tėvas. Su reikalavimu nuginčyti atsakovo V. P. tėvystę sutinka pats atsakovas bei atsakovas O. N., kurio tėvystę patvirtina šioje byloje gauta ekspertizės išvada. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, kad atsakovai pripažįsta ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, į tai, kad emocinis ryšys tarp atsakovų ir Ž. B. G. niekada nebuvo susiformavęs, atsakovai su mergaite nebendravo iki ieškinio pareiškimo teisme, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y., nustatytina, kad atsakovas V. P. nėra Ž. B. G. biologinis tėvas, ir kad O. N. yra Ž. B. G. biologinis tėvas (CPK 270 str.). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Šiaulių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrius, įpareigotinas pakeisti duomenis apie vaiko tėvą vaiko gimimo liudijime.
Be to, šalys pateikė teismui taikos sutartį dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo, kurią prašė patvirtinti bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pagal įstatymus taikos sutartis turi atitikti šalių interesus, neprieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.
Išanalizavus taikos sutarties sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovės ir atsakovų sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), atitinka vaiko interesus, kad byloje nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, o civilinė byla dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Sutinkamai su CPK 294 str. 2 d., bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str.). Tvirtinamos sutarties tekstas išdėstomas rezoliucinėje sprendimo dalyje.
Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė byloje sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį už 2 neturtinius reikalavimus (dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo) (25 b. l.), o dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Be to, ieškovę byloje atstovavo advokatė Vilma Volkovienė, todėl susidarė 750,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (110, 111 b. l.). Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo tenkintas visiškai, todėl iš atsakovų proporcingai patenkintai ieškinio daliai ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (po 75,00 Eur žyminio mokesčio ir po 187,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso po 262,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo).
Taikos sutartyje šalys nurodė, kad dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo šalys pasilieka prie savo patirtų išlaidų, todėl iš atsakovų ieškovei nepriteistina 375,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis.
Be to, ieškovė taikos sutartyje prašė grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, tačiau pažymėtina, kad ji žyminio mokesčio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nemokėjo, nes buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą, todėl nėra pagrindo grąžinti žyminio mokesčio ieškovei.
Byloje teismas turėjo 13,89 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taikos sutartyje šalys susitarė, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidas padengs atsakovai proporcingai jiems pareikštų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį iš atsakovų valstybei priteistina po 6,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.
Nuginčyti atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvystę. Pripažinti, kad atsakovas V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra Ž. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o Ž. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.
Nustatyti, kad O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra Ž. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o Ž. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra O. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.
Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko Ž. B. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą: panaikinti duomenis apie tėvą V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir įrašyti duomenis apie tėvą O. N., a. k. (duomenys neskelbtini)
Patvirtinti ieškovės A. G. ir atsakovų O. N. ir V. P. 2018 m. birželio 5 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
„A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. adresu (duomenys neskelbtini), ir
V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendrai kartu toliau vadinamos Šalimis,
vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 579-582 str. bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.983 str. - 6.985 str.
Šiaulių apylinkės teisme Šiaulių rūmuose nagrinėjama byla Nr. e2-1715-251/2018 pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams O. N. ir V. P. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo;ieškiniu prašoma nustatyti, kad: V. P. nėra biologinis Ž. B. G. tėvas; nustatyti, kad O. N. yra biologinis Ž. B. G. tėvas, o Ž. B. G. yra jo biologinė dukra; priteisti iš O. N. išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. B. G. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki mergaitė sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti A. G.; priteisti iš atsakovo V. P. nepilnametei Ž. B. G. 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos; priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas;2018-04-30 atlikta DNR ekspertizė, patvirtinanti O. N. tėvystę B. G. atžvilgiu;vadovaujantis LR CK 3.146 - 3.148 str. tėvystė nustatoma, taip gali būti nuginčijama tik teismo sprendimu, todėl negali būti nustatoma šalių susitarimu, t. y., toks susitarimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms, todėl:V. P. sutinka, jog būtų nustatyta, kad jis nėra Ž. B. G. tėvas, o ji nėra jo dukra ir prašo Teismo ieškovės reikalavimą tenkinti, priimant šioje dalyje sprendimą;O. N. sutinka, kad jis yra biologinis Ž. B. G. tėvas, o Ž. B. G. yra jo biologinė dukra ir prašo Teismo ieškovės reikalavimą tenkinti, priimant šioje dalyje sprendimą;A. G. ir O. N. ir V. P. atsižvelgdami į vaiko interesus ir siekdami ginčą užbaigti taikiai, dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sudarė šią Taikos sutartį, kuria susitaria dėl žemiau išdėstytų sąlygų:
O. N. įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai Ž. B. G. po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis priėmimo dienos (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.), iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiantį infliaciją ir pavesti šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti A. G..Tiek A. G., tiek O. N., dėl reikalavimo dalyje priteisti išlaikymą, padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje ir jokių pretenzijų dėl tokių išlaidų vienas kitam neturi.V. P. įsipareigoja Ž. B. G. pervesti 3000,00 (tris tūkstančius) Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už trejus metus iki ieškinio pateikimo teisme dienos, sumą išdėstant dalimis po 500,00 (penkis šimtus) eurų kas mėnesį, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip per 7 dienas nuo nutarties, kuria patvirtinama ši Taikos sutartis įsiteisėjimo dienos. Nurodytų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama A. G. Lėšos pervedamos į A. G. nurodytą sąskaitą.Tiek A. G., tiek V. P., dėl reikalavimo dalyje priteisti išlaikymo įsiskolinimą, padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje ir jokių pretenzijų dėl tokių išlaidų vienas kitam neturi.Šalys susitaria, kad Šiaulių apylinkės teismo siųstų procesinių dokumentų siuntimo padengs Atsakovas O. N. ir V. P., proporcingai jiems pareikštų reikalavimų daliai.Šalys patvirtina ir pareiškia, kad ši Taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia kieno nors teisių ir/ar įstatymu saugomų interesų.Ši Taikos sutartis įsigalioja nuo Šiaulių apylinkės teismo nutarties, kuria tvirtinama ši Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.Ieškovė, vadovaudamasi LR CPK 87 str. 2 d., prašo Teismo grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio sumos.Ši Taikos sutartis sudaryta trimis vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais: po vieną egzempliorių kiekvienai sutarties šaliai, ketvirtas egzempliorius perduodamas Šiaulių apylinkės teismui“.
Civilinę bylą Nr. e2-1715-251/2018 dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nutraukti.
Išaiškinti šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.