Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Pareiškime pažymima, jog po E. J. mirties testatorius rūpinosi butu, jame gyveno ir mokėdavo mokesčius už butą. Tai patvirtina pareiškėjo su ieškiniu pateikiamos atsiskaitymo knygelės, mokėjimai už butą. Po E. J. mirties testatorius gyveno bute, rūpinosi juo ir mokėjo mokesčius. Visuma surinktų įrodymų liudija, kad testatorius palikimą pradėjo valdyti iš karto po žmonos E. J. mirties, todėl teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad testatorius miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės E. J. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

1. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas R. J. yra A. J. ir E. J. sūnus. E. J. ir A. J. susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjo ir V. J.. E. J. mirė (duomenys neskelbtini) A. J. mirė (duomenys neskelbtini).

2. A. J. (duomenys neskelbtini) testamentu paliko: sūnui V. J. terminuotus piniginius indėlius, esančius sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); pareiškėjui: 1) terminuotus piniginius indėlius (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); 2) kaupiamąjį neterminuotą indėlį (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 3) terminuotą indėlį (sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 4) automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris: (duomenys neskelbtini) 5) garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini); 6) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro išduotas liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas yra pateikęs pareiškimą dėl A. J. palikimo priėmimo.

3. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. balandžio 26 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3-2330. Šis faktas įregistruotas (duomenys neskelbtini). Iš į bylą pateikto E. J. ir A. J. santuokos liudijimo matyti, jog mirusieji santuoką sudarė (duomenys neskelbtini).

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. civiliniam kodeksui. Iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-551/2006; Nr. 3K-3-30/2011). Nagrinėjamu atveju butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu, todėl jis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nors yra įregistruotas tik mirusiojo A. J. vardu.

5. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusį CK teisinį reglamentavimą, t. y. CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

6. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

7. Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų E. J. sudarytų testamentų, jame nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

8. Taigi, mirus E. J., jos vaikai (pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo V. J.) ir sutuoktinis A. J., kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, nesikreipė CK nustatyta tvarka dėl E. J. palikimo priėmimo.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais ir tokie veiksmai turi būti atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, taip pat įpėdinis turi turtą valdyti kaip savo ir laikyti save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

10. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvas A. J., kaip įstatyminis įpėdinis, priėmė palikimą po savo sutuoktinės E. J. mirties faktiškai pradėjęs jį valdyti. Pareiškėjas nurodo, kad A. J. rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), priklausiusiu A. J. ir E. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, mokėjo mokesčius už butą. Šias pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai (atsiskaitymo knygelės, mokėjimai už suteiktas paslaugas).

11. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, taip pat tai, kad V. J. neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad mirusysis A. J. po sutuoktinės E. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos (sutuoktinės) palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant paveldėjimo teisę, todėl teismas pareiškėjo pareiškimą pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po A. J. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjui R. J. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.