- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-07
- Bylos Nr.
- II-3-885/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Kategorijos
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. V. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 302S pakeitimo, kuriuo administracine tvarka nubaustas A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ str. 1 d. 2 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu A. V. buvo nubaustas už tai, kad UAB „B" nuo 2012 m. kovo 16 d. iki balandžio 4 d. 4 kartus gavo prekes - daugkartinio naudojimo maišus (iš viso 80 vnt.), atgabentas taikant Bendrijos tranzito procedūrą, kuri buvo įforminta muitinės deklaracijomis Nr. 12LTVK3000128A9DC5 (2012-03-16), Nr. 12LTVK3000128B76B0 (2012-03-17), Nr. 12LTVK30001292B2C5 (2012-04-03), Nr.
12LTVK30001292B217 (2012-04-03). A. V., būdamas atsakingas už UAB „B"
importuojamų prekių deklaravimą muitinei, užbaigiant Bendrijos tranzito procedūrą, nedeklaravo
prekių sekančiai muitinės procedūrai įforminti. Pažeidimas nustatytas, kai 2012-09-20 UAB „B" kreipėsi į muitinę dėl leidimo pateikti importo deklaraciją nedeklaruotiems daugkartinio
naudojimo maišams, kurie buvo laikinai išvežti pagal deklaraciją Nr. 12LTSG4000EK001914
(2012-02-02). A. V. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., buvo nubaustas 3000 Lt bauda.
Šalies argumentai
Skundu A. V. prašė pakeisti 2012-11-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, neskirti administracinės nuobaudos ir nurodė, kad institucija, paskyrusi baudą, neįvertino visų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nevertino jo asmenybės, ko pasėkoje netinkamai taikė ATPK 30 ir 30¹ straipsnio nuostatas ir priėmė nepagrįstą nutarimą. 2012 m. vasario 7 d. bendrovė Klaipėdos teritorinės muitinės Bugenių geležinkelio poste užpildė eksporto deklaraciją Nr. l2LTSG4000EK001914 (toliau - Deklaracija), kuria deklaravo laikinai išvežamas prekes - daugkartinio naudojimo maišus iš polipropileno (toliau - Maišai), iš viso 300 (tris šimtus) vienetų, kurių bendra masė 600 kg (šeši šimtai kilogramų). Taigi iš pateiktos deklaracijos muitinė aiškiai suvokė, kad maišai bus laikinai išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respubliką ir vėliau vėl įvežami atgal į Lietuvos Respubliką. Bendrovė, importuodama medienos granules, pateikė šių prekių deklaracijas, tačiau dėl nežinojimo nedeklaravo maišų, kuriuose deklaruotos prekės buvo vežamos, t.y. nedeklaravo prekių taros grąžinimo į Lietuvos Respubliką (reimporto). Muitinės darbuotojai nei išvežant maišus, nei juos įvežant atgal į Lietuvos Respublikos teritoriją, jokiu būdu neinformavo bendrovės apie pareigą deklaruoti reimportuojamus maišus, nors akivaizdžiai matė ir atsižvelgiant į anksčiau bendrovės pildytas deklaracijas žinojo (turėjo žinoti), kad prekės yra importuojamos taroje, kuri buvo tik laikinai išvežta iš Lietuvos Respublikos, todėl bendrovė pagrįstai manė, jog visas su reimportu ir prekių importu susijusias procedūras atlieka tinkamai. Be to, 2012 m. rugsėjo 18 d. A. V. kaip bendrovės direktorius, pateikė Klaipėdos teritorinės muitinės Šiaulių pirmos kategorijos krovinių postui prašymą, kuriuo prašė leisti reimportuoti maišus. Taigi bendrovė, sužinojusi apie pareigą deklaruoti maišus, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai ir pati, nesant pradėtai jokiai pažeidimo procedūrai, raštu kreipėsi į muitinę prašydama leisti deklaruoti reimporuotus maišus. Skunde taip pažymėta, kad pati muitinė pripažįsta, jog administracinės teisės pažeidimas buvo nustatytas remiantis būtent šiuo prašymu, tokiu būdu tik patvirtindama, jog iki bendrovės prašymo gavimo dienos muitinė nebuvo pradėjusi jokių tyrimų dėl galimo ATPK 209¹ straipsnio pažeidimo. Minėtos aplinkybės akivaizdžiai suponuoja bendrovės sąžiningumą bei rūpestingumą, kadangi muitinės atstovams net neįtariant jokių pažeidimų ir nepradėjus nei tyrimo, nei nubaudimo veiksmų, bendrovė pati pranešė apie galimus per neapsižiūrėjimą padarytus pažeidimus ir pati savo iniciatyva siekė juos ištaisyti. Be to, bendrovė 2012 m. rugsėjo 24 d. ir 2012 m. spalio 2 d. pateikė išsamius paaiškinimus „Dėl daugkartinio naudojimo maišų nedeklaravimo" ir visu pažeidimo tyrimo metu bendradarbiavo su muitine, teikdama jos prašomą informaciją atsakovo nustatytais terminais. Svarbu ir tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo nustatyta jokių ATPK 32 straipsnyje nurodomų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atitinkamai konstatuotos buvo tik lengvinančios aplinkybės. Priimant nutarimą, nebuvo įvertinta pareiškėjo asmenybė. Pareiškėjas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, jis nėra anksčiau padaręs tokio ar panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Be to, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra, o reikalavimas sumokėti baudą, kurios dydis daugiau nei tris kartus viršija pareiškėjo mėnesines pajamas (pareiškėjo mėnesinis atlyginimas yra 957 Lt), neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl tokia sankcija nebetenka savo prevencinės prasmės. Be to, paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas sukeltų neproporcingai dideles neigiamas pasekmes pareiškėjui.
Atsiliepimas
Institucijos, surašiusios ATP nutarimą – Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas, atsiliepime į A. V. skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas. ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numato atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai nedeklaravimą nustatyta tvarka. Už šį pažeidimą skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. Pažeidimo sudėtis yra formali, todėl tam, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui kiltų atsakomybė dėl šio pažeidimo padarymo, nebūtini žalingi padariniai, taip pat nereikia nustatyti priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Šio pažeidimo objektyvioji pusė yra prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nedeklaravimas nustatyta tvarka. Įvertinus teisės aktų reikalavimus ir faktines bylos aplinkybes, pagrįstai A. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už veiką pagal Lietuvos Respublikos ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. Bylos nagrinėjimo metu muitinė tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į visus pateiktus prašymus, teisingai taikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 3000 Lt baudą. Muitinė nors ir užtikrina muitų teisės aktų įgyvendinimą, tačiau muitinė ar jos pareigūnai neturi teisės nurodyti ūkio subjektams, kada ir kokias prekes deklaruoti muitinės procedūroms.
Teismo posėdyje A. V. papildomai paaiškino, kad maišai buvo išvežti į Baltarusiją ir parvežtos medžio granulės. Granules uždeklaravo, išmuitino, maišų ne, neatžymėjo maišų kiekio. Muitinėje niekas nesakė, kad reikia maišus deklaruoti. Jie patys kreipėsi į muitinę, kad leistų atlikti pataisymus. Muitinė leido ir susitvarkė. Valstybė dėl padaryto pažeidimo nenukentėjo. Pažeidimo faktines aplinkybes pripažįsta, tik kelia klausimą dėl baudos dydžio. Jie niekada nebuvo bausti. Dėl padaryto pažeidimo įmonė finansinės naudos neturėjo. Maišus deklaruoti reikia, jie žino. Kai pastebėjo, kad to nepadarė, tuoj pat ištaisė klaidą.
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas V. P. teisme parodė, kad pažeidimas padarytas ir to nepaneigsi. Muitinėje veikia elektroninės muitinės tranzito deklaracijos. Prekė buvo deklaruota, maišai ne. Muitinėje tikrinimas atliekamas trimis būdais: raudonas, kai tikrinamos prekės, geltonas - tikrinami dokumentai ir žalias, ar atitinka mokesčiai, dokumentai ir faktinės prekės. Užsidegė žalias ir prekės išvažiavo. Buvo pateikta importo tranzito deklaracija, kurioje nurodyta, kad prekės dvi. Tai granulės ir maišai. Už maišus mokesčiai nerenkami, todėl muitinės pareigūnas ir praleido. Pažeidėjo dėka ištaisyta klaida, bauda paskirta. Maišus išvežė, mokestis sumokėtas, jie grįžo tik jų nedeklaravo, gal tai nutiko per neatidumą. Muitinės darbuotojai to nepastebėjo, jei būtų pastebėję, būtų perspėję. Ūkio subjektas nėra baustas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, bei neišeidamas iš skundo ribų, sprendžia klausimą tik dėl paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo bei jos dydžio.
Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. V. neneigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, tačiau kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą ir mano, kad yra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos, t.y. pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka; - užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų. A. V. buvo paskirta nuobauda, lygi sankcijoje numatytam baudos minimumui, t.y. 3000 litų bauda, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kaltininkas gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo ir padėjo jį išaiškinti (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17 -103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010).
Administracinė nuobauda A. V. buvo paskirta remiantis LR ATPK 30 str. ir 30² str. nustatyta tvarka ir skiriant administracinę nuobaudą, nuobaudos skyrimo taisyklės iš esmės pažeistos nebuvo. Tačiau teismas mano, kad šiuo atveju galimas ATPK 30¹ straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios nuobaudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir ypač neigiamai atsilieptų pačiam pažeidėjui. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. V. pats ištaisė padarytą klaidą, kreipėsi į muitinę, deklaravo išvežamus maišus. Administracinė teisena jo atžvilgiu buvo pradėta būtent dėl paties asmens kreipimosi į muitinę, siekiant ištaisyti padarytą klaidą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. V. padarytą pažeidimą teismas vertina kaip ne itin pavojingą, šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žalos valstybei ir jos nustatytai valdymo tvarkai. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad pažeidėjo pajamos per mėnesį sudaro 957,27 Lt, tai patvirtina byloje esanti pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ( 8, 9 b. l.).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidėjas savo kaltę suprato, dėl padaryto pažeidimo labai išgyvena, jaučiasi pakankamai nubaustas ir paauklėtas, todėl ateityje pasižadėjo būti ypatingai rūpestingas, nedaryti jokių pažeidimų. Teismas mano, kad dėl aukščiau įvardintų priežasčių 100 (vieno šimto) litų baudos paskyrimas A. V. būtų pakankama nuobauda, kad būtų pasiekti LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai, kad pažeidėjas įvertintų ir suprastų paskirtos nuobaudos auklėjamąjį poveikį ir padarytų reikiamas išvadas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 302S, kuriuo administracine tvarka nubaustas A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ str. 1 d. 2 p., keistinas, A. V. paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr. 302S, kuriuo administracine tvarka nubaustas A. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ str. 1 d. 2 p., ir A. V., vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d., paskirti 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.