Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Skundžiama teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėjas nustatytu terminu (iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.) nepašalino teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, t. y. nenurodė asmens kodo, pageidavimo dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, informacijos dėl pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat nepateikė kadastro tvarkytojo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuris buvo pagrindas padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre, galiojantį nuo 2020 m. gegužės 18 d.

Pareiškėjo teigimu, teismo nurodytu terminu skundo trūkumų jis negalėjo pašalinti, nes teismo nutartis, kuria nustatyti skundo trūkumai, pareiškėjo atstovui nebuvo tinkamai įteikta.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; kt.). Termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; kt.).

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014 ir kt.).

ABTĮ 24 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai skundo formai ir turiniui. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punktą, skunde teismui turi būti nurodytas pareiškėjo asmens kodas, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punktą – pageidavimas dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis, pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą – pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas skunde minėtų duomenų nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartyje pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas turi trūkumų, tačiau minėti skundo trūkumai, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo esminiai ir nesudarė kliūčių skundą priimti nagrinėti.

ABTĮ 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Pagal ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktus, įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu (ABTĮ 47 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skunde jo atstovas nurodytas advokatas E. K., skundą pareiškėjo vardu elektroninių ryšių priemonėmis padavė advokato padėjėja V. K., prie skundo yra pridėtas 2020 m. gegužės 27 d. išrašas iš sutarties dėl teisinių paslaugų, pagal kurią advokatui suteikta teisė atstovauti pareiškėją bylose, taip pat perįgalioti kitą advokatą ar advokato padėjėją bei pridėtas advokato 2018 m. gegužės 16 d. perįgaliojimas advokato padėjėjai V. K., be kita ko, gauti teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų nuorašus. Tačiau byloje nepateiktas advokato padėjėjos praktikai vadovaujančio advokato rašytinis leidimas atstovauti konkrečioje byloje, kaip tai numato ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 2 punktas, todėl pagal byloje pateiktus duomenis pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teismo 2020 m. liepos 24 d. nutarties įteikti advokato padėjėjai V. K. kaip pareiškėjo atstovei. Byloje nėra duomenų, kad teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartis, kuria nustatyti skundo trūkumai, būtų įteikta pareiškėjo atstovui advokatui E. K., todėl teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo nurodytu terminu skundo trūkumų pareiškėjas negalėjo pašalinti.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo, be kita ko, vertinti, ar skundas paduotas įgalioto bylą vesti asmens, tačiau tai, kad skundą pareiškėjo vardu teismui padavė advokato padėjėja ir kartu su skundu nėra pateikti advokato padėjėjos įgaliojimus patvirtinantys dokumentai, kaip tai numato ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6 dalis, pirmosios instancijos teismas nepastebėjo ir šio skundo trūkumo (ABTĮ 24 str. 3 d.) nenustatė.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktą, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta tos pačios instancijos teismo teisė peržiūrėti savo priimtą procesinį sprendimą – nutartis (išskyrus dėl bylos nutraukimo), ir įvertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartimi nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų, tačiau kartu su atskiruoju skundu gavęs pareiškėjo paaiškinimus, kad 2020 m. liepos 24 d. nutartis pareiškėjo atstovui nebuvo įteikta bei patikslintą skundą, pateiktą pareiškėjo atstovo advokato E. K., kuriame nurodyti duomenys, teismo 2020 m. liepos 24 d. nutartyje įvardinti kaip skundo trūkumai, turėjo galimybę panaikinti savo priimtą nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo L. M. skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo

Nutartis neskundžiama.