Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-186-337/2007 m.

Teisėjas Algimantas Brigadierius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2007 m. gegužės 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo J. R. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007-02-26 nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 str. 4 d. (O. P. rankinės vagystė) ir nubaustas auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimu;

- BK 302 str. 1 d. (Rositos A. P. dokumentų pagrobimas) ir nuteistas dešimties parų areštu;

- BK 178 str. 1 d. (V. F. rankinės vagystė) ir nuteistas laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose;

- BK 178 str. 2 d. (D. D. turto vagystė) ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- BK 302 str. 1 d. (D. D. dokumentų vagystė) ir nuteistas dvidešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d. (D. D. turto ir dokumentų vagystė), subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., 9 d. ir 65 str. 1 d. 1 a) bei b) p. p. subendrinta bausmė ir kitos skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005-06-21, 2005-11-07, 2005-12-01 ir 2006-12-11 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

n u statė:

J. R. nuteistas už tai, kad jis 2004-12-06 apie 18.15 val. pėsčiųjų take, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), iš O. P. pagrobė 60 Lt vertės rankinę su joje buvusiu bendros 80 Lt vertės 6 vnt. raktų ryšuliu, 30 Lt vertės pinigine, 33 litais, t.y. viso pagrobė bendros 203 Lt vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą.

Be to, J. R. nuteistas už tai, kad jis 2004-12-07 apie 21.30 val., prie J. B. g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, Kėdainiuose, iš A. P. pagrobė rankinę su joje buvusiais nukentėjusiosios vardu išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr.(duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimu Nr.(duomenys neskelbtini) bei K. D. vardu išduotu Lietuvos Respublikos piliečio pasu Nr.(duomenys neskelbtini ir pensininko pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini.

Be to, J. R. nuteistas už tai, kad jis 2005-01-07 apie 18.30 val., prie Respublikos (duomenys neskelbtini namo, Kėdainiuose, iš V. F. pagrobė 40 Lt vertės rankinę su joje buvusia 20 Lt vertės pinigine, 20 litų, 10 Lt vertės užrašų knygele, 70 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu Nokia 5110 ir 230 Lt vertės akiniais su dėklu, t.y. viso pagrobė bendros 390 Lt vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą.

Be to, J. R. nuteistas už tai, kad jis 2005-04-20 apie 14 val., atsuktuvu išlaužęs durų staktą, įsibrovė į D. D. priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini, Kėdainiuose, iš kur pagrobė 453 Lt vertės muzikinį centrą Samsung, 300 Lt vertės vyrišką auksinį žiedą, 10 Lt vertės 0,7 l talpos vyno butelį bei A. D. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą Nr.(duomenys neskelbtini), t.y. pagrobė bendros 763 Lt vertės D. D. priklausantį turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo skundą patenkinti, o prokuroro – atmesti. Prokuroras prašė prokuroro skundą patenkinti, o nuteistojo – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro ir nuteistojo apeliaciniai skundai atmestini.

Skirdamas bausmes J. R. teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes, tinkamai įvertino J. R. asmenybę ir BK 54 str. bei 91 str. nuostatų nepažeidė. J. R. padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių bei apysunkių kategorijai (BK 11 str.), yra baigti. Nors J. R. skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas padarė būdamas labai jauno amžiaus, tai yra nepilnametis, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo savo nusikalstamų polinkių nepakeitė ir buvo eilę kartų teisiamas už naujų nusikaltimų darymą, nesimokė, charakterizuojamas neigiamai. Įvertinus visas bylos aplinkybes bei atsižvelgus į J. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių nebuvimą darytina išvada, kad paskirtąsias bausmes, kurios savo dydžiu nesiekia sankcijose numatytų bausmių dydžio vidurkio, o taip pat ir subendrintąją bausmę pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia ir nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, kadangi į apelianto nurodomas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, jau atsižvelgė.

Nepagrįstas ir prokuroro apeliacinis skundas. Skundu tvirtinama, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino J. R. paskirtas bausmes bei auklėjamojo poveikio priemones, tačiau teismas, priešingai apelianto tvirtinimui, motyvuodamas bausmės skyrimą J. R. konstatavo, jog jam paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės su paskirtomis bausmėmis nebendrintinos ir nevykdytinos atskirai. Kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenustato bausmių ir auklėjamojo poveikio priemonių subendrinimo taisyklių, todėl darytina išvada, kad auklėjamojo poveikio priemonės nebendrinamos ir vykdomos atskirai. Tačiau pagal BK, kaip vientiso baudžiamojo įstatymo prasmę, asmeniui gali būti skiriamos tik tarpusavyje suderintos ir įvykdomos bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės bei auklėjamojo poveikio priemonės. J. R. už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 178 str. 4 d., padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė įspėjimas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžiu – elgesio apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose. Taip pat J. R. skundžiamu bei ankstesniais nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu bei jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir už nusikaltimų padarymą. Įsiteisėjus nuosprendžiams J. R. jau atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant tokiai situacijai įvykdyti ir paskirtas auklėjamojo poveikio priemones nėra galimybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2006-12-11 nuosprendžiu nustatant galutinę subendrintą bausmę J. R. pagal BK 178 str. 4 d. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė buvo apimta 2005-12-01 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. jam paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl skundžiamu nuosprendžiu vėl paskyrus šią auklėjamojo poveikio priemonę būtų sunkinama nuteistojo teisinė padėtis.

Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nepilnamečiui padarius tiek baudžiamuosius nusižengimus, tiek nusikaltimus, turi būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės (BK 82 str. 1 d.) bei bausmės. Tuo tarpu baudžiamuosius nusižengimus bei nusikaltimus padarius suaugusiam asmeniui už nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., apėmimo būdu subendrinamos su bausmėmis, paskirtomis už baudžiamųjų nusižengimų padarymą ir už pastaruosius paskirtos bausmės atskirai nebevykdomos. Panaši situacija susiklosto ir tuomet, kai nepilnametis tuo pačiu nuosprendžiu pripažįstamas kaltu už nusikaltimų bei dviejų ar daugiau baudžiamųjų nusižengimų padarymą, kai, sutinkamai su BK 82 str. 3 d., už baudžiamųjų nusižengimų padarymą jam gali būti skiriama bausmė ir ją apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta už nusikaltimo padarymą, ji atskirai nebevykdoma. Tai suponuoja paradoksalią situaciją, kai už analogiškų veikų padarymą pilnamečiui asmeniui skiriama tik bausmė, o nepilnamečiui – bausmė ir dar auklėjamojo poveikio priemonė. Kita vertus, nepilnamečiui, padariusiam nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, skiriama bausmė bei auklėjamojo poveikio priemonė, kuri vykdoma atskirai, tuo tarpu padariusiam nusikaltimą ir du ar daugiau baudžiamųjų nusižengimų, už kuriuos gali būti skiriama bausmė, subendrinus jas apėmimo būdu už baudžiamuosius nusižengimus paskirtoji bausmė atskirai nebevykdoma, tai yra daugiau nusikalstamų veikų padariusio asmens teisinė padėtis tampa lengvesnė nei asmens, padariusio mažiau atitinkamų veikų. Tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui.

Atsižvelgusi į visas šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

Nuteistojo J. R. ir Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus atmesti.