Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimo, kuria V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. ir jam paskirta 1 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiasis specialistas Mindaugas J. V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 49AT-16 dėl to, kad 2014 m. kovo 17 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-82, nustatyta, jog kelio servitutas, esantis (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijoje, yra užtvertas, įrengiant pakeliamą svirtį. (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų sodų bendrija, savavališkai užtverdama kelio servitutą, ir tokiais veiksmais pažeisdama trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, nesilaikė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. 21 str. reikalavimų. (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija, užtverdama kelio servitutą, padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 17 d. nutarimu V. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. ir nubaudė 1 000 Lt bauda.

Skunde V. S. atkreipia dėmesį į tai, kad kelio užtvaras (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas remiantis bendrijos narių susirinkimo vienbalsiu nutarimu, nes (duomenys neskelbtini)kelio servituto turėtojai yra išskirtinai tik bendrijos gyventojai. Visiems bendrijos gyventojams buvo suteiktas nuotolinis kelio užtvaro valdymas. Taip pat bendrija nesudaro kliūčių patekti į teritoriją bendrijos kvartalą aptarnaujančiam transportui. Visiems kitiems tretiesiems asmenims, kurie neturi sklypų bendrijos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) servitutas nenustatytas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. nuomone, apylinkės teismą suklaidino A. P. aiškinimas, jog (duomenys neskelbtini) gatvė yra vienintelis privažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę, nes per šią gatvę suprojektuotas privažiavimas į jos sklypą priklauso privačiam asmeniui ir nėra išpirktas. Iš Kadastro žemėlapio matyti, kad (duomenys neskelbtini)nepatenka į privačius sklypus, yra valstybinėje žemėje ir yra pravažiuojama. A. P. turi ne vieną privažiavimą į savo sklypą ir visais jais gali naudotis. Todėl kaltinimai žemės užgrobimu yra nepagrįsti.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 str. 3 d. numatyta, kad apskrities viršininkas negali priimti sprendimo nustatyti servitutą, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neišreikšta viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. Be to Lietuvos Respublikos CK 4.124 str. 3 d. numatyta, kad nustatant servitutus, visais atvejais turi būti išreikšta ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. A. P. neišreiškė valios į (duomenys neskelbtini) servitutą ir to padaryti negalėjo, nes įsigijo sklypus daug vėliau nei buvo nustatytas kelio servitutas bei jo paskirtis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, nei teismas, nei Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė įrodymų, kad tokia A. P. valia kada nors buvo išreikšta arba, kad yra įstatymai ar teismo sprendimai, kurių pagrindu būtų įregistruotas jos servitutas į minėtą gatvę.

V. S. nuomone, apylinkės teismas klaidingai interpretavo Registrų centre įrašytą pastabą „leisti kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis suprojektuotais ir nutiestais vidaus kvartalo keliais“. Be to administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, teismui pateiktas Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 9 d. raštas, kuriame išaiškinta „gretimų teritorijų“ sąvoka, negali būti vertinama kaip neginčijamas įrodymas, kad būtent tokia sąvokos interpretacija yra teisinga. Pareiškėjas V. S. pažymi, kad teritorijų, esančių už bendrijos kvartalo ribų, savininkai negali būti traktuojami servituto turėtojais. Todėl nenustačius trečiųjų asmenų teisės naudotis servitutu, nėra pagrindo svarstyti, ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės buvo pažeistos.

V. S. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. numatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. be kitų žemės savininkų pareigų numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų; laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S., kaip Bendrijos pirmininko, atžvilgiu buvo surašytas dėl savavališkai užtverto kelio servituto, esančio (duomenys neskelbtini) individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijoje, nustatant, kad jis tokiais veiksmais pažeidė trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus (b. l. 2). Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 1626V dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendinių tvirtinimo, nustatė, kad suprojektuoti ir nutiesti kvartalo vidaus keliai turi servitutą, transporto priemonėms suteikiantį teisę važiuoti į gretimas teritorijas (b. l. 17-20). Be to šiuo sprendimu patvirtintos 2002 m. rugsėjo 9 d. sutarties dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygos, kurių 2.6 p. pažymėta, jog statytojai įsipareigoja kvartalo vidaus gatvėms nustatyti servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms į greta esančias teritorijas (b. l. 21-22). Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 23 d. įsakyme dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje padalinimo ir pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo Nr. 2635-01 numatyta, kad sklypų savininkai turi leisti kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis į gretimas teritorijas suprojektuotais ir nutiestais kvartalo vidaus keliais (b. l. 23-24). Taigi akivaizdu, jog šalys, sudarydamos sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų, įsipareigojo ne tik nutiesti gyvenamojo kvartalo gatves ir šaligatvius, bet kvartalo vidaus gatvėms nustatyti servitutą, suteikiantį teisę tretiesiems asmenims važiuoti į greta esančias teritorijas.

Nors skunde pareiškėjas nurodo, jog pakeliamos kelio svirties įrengimas transporto priemonėms į greta esančias teritorijas važiuoti nekliudo, nes keliu naudojasi tik bendrijos gyventojai, kurie turi pakeliamos kelio svirties valdymo pultelį, tačiau toks jo aiškinimas nepagrįstas.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2014 m. balandžio 9 d. rašte Nr. A51-29235/14-(2.15-1.21-MP2) išaiškino, jog „gretimos teritorijos“ yra teritorijos besiribojančios su Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) kaime Vilniuje nedidelių veiklos mastų detaliojo plano sprendimų tvirtinimo“ patvirtintomis teritorijomis, t.y. apie 6.4 ha teritorija prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (b. l. 15-16). Taigi akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys sklypai yra (duomenys neskelbtini) gatvės kelio servituto gretima teritorija. Todėl tretiesiems asmenims patekimas per (duomenys neskelbtini) gatvę į (duomenys neskelbtini) gatvę negali būti užkertamas ar kokiu nors būdu ribojamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.124 str. 3 d., nustatant servitutus, visais atvejais turi būti išreikšta ir dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Atkreiptinas V. S. dėmesys, jog ši įstatymo nuostata patvirtina (duomenys neskelbtini) g. kelio servituto turėtojams nustatytus įpareigojimus leisti tretiesiems asmenims nutiestu keliu važiuoti į gretimas teritorijas. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog pakeliama svirtimi užtvėrus įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) gatvę, A. P. buvo apsunkintas patekimas į savo sklypą, t.y. gretimą (duomenys neskelbtini) g. kelio servituto teritoriją (b. l. 45-47).

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog (duomenys neskelbtini) individualiųjų gyvenamųjų namų statybos bendrija, vadovaujama pirmininko V. S., užtverdama kelio servitutą, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pagrįstai nustatė, jog V. S., būdamas Bendrijos pirmininku, vykdo viešojo administravimo funkcijas, todėl yra prilyginamas pareigūnui ir atsako Lietuvos Respublikos ATPK 14 str. tvarka. Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto V. S. asmenybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pagrįstai V. S. paskyrė sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.