Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. F. atstovas advokatas Ramūnas Mikulskas (toliau – ir nukentėjusiojo atstovas) prašo pakeisti 2019-06-14 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendį: 1) dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš civilinio atsakovo A. V. 115 000 (vieną šimtą penkiolika tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiojo R. F. naudai; 2) skirti A. V. BK 68 str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti tris metus naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones); 3) priteisti iš A. V. nukentėjusiojo R. F. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme pagal pridedamus dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas.

Apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad:

3.1. Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 120 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovei išmokėjus nukentėjusiajam R. F. 5 000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti, iš civilinio atsakovo A. V. buvo prašoma 115 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas sumažindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 20 000 Eur netinkamai taikė neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, netinkamai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą ir priėmė nepagrįstą nuosprendį. Nukentėjusiojo atstovas, cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką nustatant atlygintos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, akcentuoja, jog sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu.

3.2. Pažymi, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. F. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo koja buvo operuojama eismo įvykio dieną, hospitalizacija tęsėsi nuo 2018-05-27 iki 2018-07-12 (46 dienas), koja yra sutvirtinta varžtais, jam buvo persodinama oda, ateityje jam turės būti atlikta dar ne viena (kelios) operacijos. Iki šiol dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis negali ilgai stovėti, eidamas šlubuoja.

3.3. Dėl 2018-05-27 eismo įvykio labai suprastėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, visiškai pasikeitė gyvenimo būdas. 2019-03-20 medicininės apžiūros metu (praėjus beveik metams po eismo įvykio), buvo nurodyta, kad yra išlikusi raumenų atrofija, odos trofikos pokyčiai, jis šlubuoju, kliūna pėda, ant blauzdos matomi daugybiniai randai, sutrikęs plaukuotumas, odos spalva, tekstūra, vidiniame blauzdos paviršiuje – nejautrios odos plotas, ant kurio - bėrimas. Po ilgesnio krūvio – mėšlungis ties išoriniu blauzdos paviršiumi, nukentėjusysis jaučia skausmą ties blauzdikaulio vinį fiksuojančiais sraigtais, skauda dešinio kelio sąnario priekinę dalį, negali klūpėti dėl skausmo. Nustatyta silpnesnė dešinės šlaunies jėga, sutrikę dešinio kelio ir čiurnos judesiai, matoma ydinga eisena, šlubavimas, galintis turėti ilgalaikių pasekmių dešinei čiurnai, dešiniam keliui, stuburui. Nukentėjusiajam būtina tęsti pastovius pratimus ir mankštas, reikalinga pažeistos odos pastovi priežiūra (drėkinantys kremai, odos saugojimas nuo pažeidimų), numatyta planinė operacija — sraigtų eliminacija, nurodyta riboti fizinį aktyvumą (negalima bėgti, nešti svorių). Po eismo įvykio R. F. buvo operuotas jau keturis kartus, turėjo vartoti narkotinius vaistus nuo skausmo, po operacijų būdavo itin suprastėjusi savijauta dėl atliktų narkozių. Po eismo įvykio turėjo naudotis psichiatro paslaugomis, gydymui buvo skiriami vaistai (pateikti medicininiai dokumentai). Taip pat, po 2018-05-27 eismo įvykio išsivystė baimė užsiimti mėgstama veikla — važinėtis motociklu.

3.4. Iki 2018-05-27 eismo įvykio nukentėjusysis buvo sveikas ir energingas, gyveno aktyviai, daug keliavo, žaidė tenisą (kaip buvęs profesionalus žaidėjas ir treneris), planavo atnaujinti savo kaip trenerio karjerą, derinant šią veiklą su pagrindiniu darbu, taip pat periodiškai vykdavo slidinėti, užsiiminėjo vandenlenčių ir jėgos aitvarų sportu, fitnesu, bėgiojimu, kasdien vairavo motociklą, automobilį, keliaudavo kitomis transporto priemonėmis. Dėl patirtų sužalojimų visiškai pasikeitė jo gyvenimo būdas, kokybė, jis nebegali užsiimti kasdien džiaugsmą teikusia veikla, ir galimai tokios galimybės neturės ir ateityje.

3.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino eismo įvykio kaltininko A. V. elgesio tiek iš karto po eismo įvykio, tiek ir vėliau. Pažymi, jog įvykus eismo įvykiui kaltininkas visiškai nesistengė padėti nukentėjusiajam, nesiteiravo kaip šis jaučiasi, nepadėjo į eismo įvykio vietą atvykusiems medikams, o reiškė savo pasipiktinimą. Tokia kaltininko reakcija parodo jo visišką abejingumą, taip pat tai, jog jis nesijaučia kaltas dėl sukelto eismo įvykio, kurio pasekmes nukentėjusysis kenčia iki šiol ir jas jaus dar ilgai ateityje.

3.6. Iš karto po eismo įvykio atlikus A. V. apsvaigimo nuo alkoholio patikrinimą, jam buvo nustatytas 0,85 promilių girtumo laipsnis. Praėjus daugiau kaip 1,5 val. po eismo įvykio kaltininkui buvo atliktas pakartotinis alkoholio koncentracijos kraujyje patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta mažiausia 0,56 promilių etilo alkoholio koncentracija. Todėl manoma, jog kaltininkas, būdamas brandaus amžiaus, aukšto išsilavinimo asmuo, puikiai suvokė savo veiksmų reikšmę ir dėl to galinčius kilti padarinius. Pabrėžia, kad byloje buvo nustatyta, jog A. V. atliko draudžiamą manevrą — apvažiavo motociklą iš dešinės, kai tuo metu saugiai apvažiuoti motociklo nebuvo jokios galimybės, dalinai išvažiavo iš A. M. g. važiuojamosios dalies į dešinį kelkraštį ir kliudė nukentėjusiojo lėčiau vairuojamą motociklą. Tokie kaltininko veiksmai aiškiai parodo, kad A. V. padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu jo neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei visišku pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, dėl ko kilo itin sunkios KET pažeidimo padarymo pasekmės.

3.7. Akcentuojama, jog šiuo metu Lietuvos Respublikoje vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė siekia 70,7 metų. Eismo įvykio metu nukentėjusysis buvo 34 metų amžiaus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, atsižvelgiant į vidutinę tikėtiną vyrų gyvenimo trukmę Lietuvoje ir į tai, kad nukentėjusysis sužalojimo padarinius jaus ir ateityje, teismo priteistos 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas reiškia maždaug 544,96 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį per metus arba 45,41 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį per mėnesį. Tokio dydžio neturtinės žalos kompensacija, atstovo manymu, yra akivaizdžiai per maža.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

3.8. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusiojo atstovas, nesutikdama su A. V. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu, pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad A. V., suprasdamas alkoholio poveikį organizmui, nusprendė prisiimti riziką ir vairuoti savo transporto priemonę neblaivus, padarydamas šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tokie pažeidimai sukėlė eismo įvykį, kurio metu kilo padariniai — sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. A. V. sprendimas vairuoti transporto priemonę buvo sąmoningas, lengvabūdiškai tikintis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, todėl, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. V., piktybiškai ir šiurkščiai pažeidusiam KET, sukėlusiam eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nepagrįstai skyrė tik vidutinę įstatyme numatytą uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) terminą. Atsižvelgiant į tai, kad Kaltininkas KET pažeidė sąmoningai ir šiurkščiai, dėl to kilo sunkūs padariniai, A. V. turėjo būti taikytas maksimalus BK 68 str. 2 d. (2017-11-21 redakcijos, galiojusios nuo 2017-11-29 iki 2018-07-11) numatytas terminas, uždraudžiant A. V. vairuoti kelių transporto priemones tris metus.

2. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 14 d. nuosprendį pakeisti – sumažinti iš priteistos nukentėjusiajam R. F. neturtinės žalos atlyginimo dydį iki sumos, neviršijančios 7000 Eur, taip pat sumažinti teismo priteisto užmokesčio už advokato pagalbą parengiant procesinį dokumentą – ieškinį, iki 422 Eur. Skundas grindžiamas tuo, kad:

4.1. Teismas ne visiškai įvertino aplinkybę, jog nukentėjusiajam R. F. padarytą turtinę žalą visiškai atlygino draudimo bendrovė, kuri taip pat atlygino ir 5000 Eur neturtinės žalos.

4.2. Nors nukentėjusysis R. F. teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog jam padaryto kūno sužalojimo pasekmės liks visam likusiam gyvenimui, tačiau tokie nukentėjusiojo tvirtinimai neparemti jokiais objektyviais įrodymais, medicininėmis išvadomis ir pan. Savo civiliniame ieškinyje ir duodamas paaiškinimus teismui nukentėjusysis savo fizinę ir emocinę būklę įvardijo kaip itin sunkią, tačiau bylos nagrinėjimo teismo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusysis šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijos Respublikoje.

4.3. Spręsdamas dėl priteistino ieškinio sumos teismas nepakankamai atsižvelgė į aukštesnės instancijos teismų formuojamą teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kad ir esant žymiai sunkesniems ir sudėtingesniems nukentėjusiajam padarytiems kūno sužalojimams, nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis svyravo nuo 2300 Eur iki 15000 Eur, kuomet kaltininkams buvo nustatytas iki 1,81 promilės girtumas. Tuo tarpu apeliantui (A. V.) nustatytas girtumas - 0,56 promilės, labai nežymiai viršijo leistiną dydį ir tikrai neturėjo įtakos įvykio kilimui bei nebuvo eismo įvykio viena iš priežasčių. Todėl mano, kad atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, iš A. V. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydis neturėtų būti didesnis kaip 7000 Eur.

4.4. Dėl nukentėjusiajam priteistų 3360 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, apeliantas nurodo, jog pagal LR teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatyta, kad už ieškinio parengimą maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (2018 m. IV-o ketvirčio - 970 Eur). Procesinio dokumento – ieškinio parengimas apima ir jam būtinų įrodymų – dokumentų ir pan., rinkimą (CPK 88 str.). Šioje byloje civilinio ieškinio parengimo maksimalus užmokestis sudarytų 2425 Eur. Civilinis ieškinys byloje nėra sudėtingas, jo forma iš esmės yra tipinė, įrašant tik konkrečius faktus apie nukentėjusiajam padarytą žalą. Todėl mano, kad byloje esančio civilinio ieškinio parengimas negalėtų būti įvertintas daugiau kaip 1500 Eur. CPK 93 str. 2 d. nustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymą proporcingai teismo patenkintų ieškovo reikalavimų daliai. Byloje nukentusysis R. F. pareiškė 115 000 Eur dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, t.y. patenkino 17,4 proc. pareikšto ieškinio. Remiantis CPK 93 str. 2 d. nuostatomis - tokia dalimi turėtų būti atlygintos išlaidos už advokato pagalbą parengiant ieškinį, t.y. iki 422 Eur.