- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-701-524/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, N. H.
- Trečiasis asmuo
- T. M. H., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H., tretiesiems asmenims T. M. H. (T. M. H.) ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai ir N. H., tretiesiems asmenims T. M. H., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Byloje pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-27 statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos, leisti atsakovei N. H. per 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybai (dviejų nuotekų šulinių) įteisinti, o šių veiksmų neatlikus – įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-27 statybos leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 įrengtą betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius, užfiksuotus Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte.2017-01-17 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės N. H. atstovė advokatė S. Š. ir trečiojo asmens T. M. H. atstovas advokatas J. P. pateikė prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikta peticija prieš Lietuvą. Nurodė, kad peticija yra pateikta dėl Lietuvos teismų priimtų sprendimų byloje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-05-20 sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, dalį ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-09-02 įsakymą Nr. A1-4.1-564, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis, ribos ir apribojimai, pripažinti negaliojančia 2004-04-16 infrastruktūros plėtojimo sutartį. Pažymėjo, kad byla dėl detaliojo plano teisėtumo yra tiesiogiai susijusi su šios bylos nagrinėjimo dalyku, tai yra statybos leidimo panaikinimu ir neteisėtos statybos padarinių šalinimu, todėl Europos Žmogaus Teisių Teismui pateiktos peticijos išnagrinėjimo rezultatas ir šio teismo nustatytos aplinkybės bus svarbios priimant sprendimą šioje civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Palangos miesto apylinkės teismas 2017-01-27 nutartimi prašymą patenkino ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki Europos Žmogaus Teisių Teisme bus priimtas sprendimas pagal atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. peticiją prieš Lietuvą Nr. 77552/16. Teismas nustatė, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo priimta N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. 2016-12-12 pateikta peticija prieš Lietuvą Nr. 77552/16. Teismas pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teisme priėmus pareiškėjams palankų sprendimą byloje pagal jų pateiktą peticiją, atsakovei ir trečiajam asmeniui atsirastų galimybė atnaujinti procesą ir peržiūrėti teismo sprendimą byloje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-05-20 sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, dalį ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-09-02 įsakymą Nr. A1-4.1-564, kuriuo patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis, ribos ir apribojimai, pripažinti negaliojančia 2004-04-16 infrastruktūros plėtojimo sutartį. Teismas nurodė, jog šis sprendimas yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku – statybos leidimo išdavimo ir pagal jį atliktų statybos darbų teisėtumu. Teismas konstatavo, kad patenkinus peticiją atsirastų galimybė atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas sukurs tiesiogines teisines pasekmes ir šioje civilinėje byloje, todėl teismas nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad atsakovės ir trečiojo asmens Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikta peticija prieš Lietuvą nėra tiesiogiai susijusi su šia civiline byla, todėl teismas neprivalo laukti proceso pabaigos Europos Žmogaus Teisių Teisme. Skunde nurodoma, kad patenkinus pareiškėjų peticiją, jie įgytų teisę kreiptis dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje administracinėje byloje, pradėtoje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą. Apeliantės nuomone, šioje bylos teismas pats gali nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą dėl ieškovės reikalavimų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismui patenkinus peticiją, atsirastų galimybė atnaujinti procesą administracinėje byloje dėl detaliojo plano teisėtumo. Kadangi statybos leidimo teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su detaliojo plano teisėtumu, teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą. Atsakovė pažymėjo, jog patenkinus ieškovės ieškinį ir pašalinus statybos padarinius, o vėliau Europos Žmogaus Teisių Teismui patenkinus peticiją prieš Lietuvą, būtų padaryta didelė žala.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė N. H. ir trečiasis asmuo T. M. H. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Palangos miesto apylinkės teismo 2017-01-27 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2017-01-17 teismo posėdžio metu ieškovės atstovė neprieštaravo, kad bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir pateikė atskirąjį skundą, todėl tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad ši civilinė byla yra prejudiciniu ryšiu susijusi su išnagrinėta administracine byla, kurioje buvo išspręstas detaliojo plano teisėtumo klausimas. Jeigu Europos Žmogaus Teisių Teismas patenkintų jų peticiją, tai būtų pagrindas atnaujinti administracinės bylos nagrinėjimą ir tai turėtų tiesioginės įtakos šiai civilinei bylai, todėl teismas pagrįstai nutarė sustabdyti bylą. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovės atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki Europos Žmogaus Teisių Teisme bus priimtas sprendimas pagal atsakovės ir trečiojo asmens pateiktą peticiją prieš Lietuvą, yra pagrįsta ir teisėta.Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad atsakovės ir trečiojo asmens Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikta peticija prieš Lietuvą nėra tiesiogiai susijusi su šia civiline byla, o visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes gali nustatyti pats bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009, 2012-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išnagrinėti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Taigi būtina sąlyga bylai sustabdyti yra kliūčių bylos nagrinėjimui buvimo faktas, turintis esminę reikšmę CPK 163 straipsnio 3 punktui taikyti. Dėl to stabdant bylos nagrinėjimą turi būti nurodyta, kokios konkrečiai aplinkybės kliudo nagrinėti bylą, o stabdant bylą vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu – ir kokie faktai bus nustatinėjami kitoje byloje ir kodėl jie negali būti nustatyti sustabdomoje byloje, kokie kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai.Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-27 statybos leidimo Nr. LNS-33-120327-00025 dalį dėl tvoros, betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro statybos, leisti atsakovei N. H. per 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gauti naują statybą leidžiantį dokumentą betoninių trinkelių dangos ir nuotekų kaupimo rezervuaro (dviejų nuotekų šulinių) statybai įteisinti, o šių veiksmų neatlikus – įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminą išardyti pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012-03-27 statybos leidimą Nr. LNS-33-120327-00025 įrengtą betoninių trinkelių dangą ir du nuotekų šulinius, užfiksuotus Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte. Taigi nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su ginčijamo 2012-03-27 statybos leidimo teisėtumu, taip pat Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-09 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nurodytų statybos padarinių šalinimu. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovė N. H. ir trečiasis asmuo T. M. H. Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė peticiją prieš Lietuvą, kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų nagrinėjant administracinę bylą, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2004-05-20 sprendimo Nr. 127 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ dalies panaikinimo, taip pat dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-09-02 įsakymo Nr. A1-4.1-564, kuriuo buvo patvirtintas 0,4000 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis, ribos bei apribojimai, panaikinimo ir 2004-04-16 infrastruktūros plėtojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme gali būti priimtas galbūt pareiškėjams palankus sprendimas, šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas stabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, nes minėtame teisme pagal pateiktą peticiją nebus sprendžiami jokie klausimai ir nebus nustatomos jokios aplinkybės, kurios turėtų įrodomąją, prejudicinę ar kitokią privalomąją galią nagrinėjamai bylai dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo. Vien tai, jog pareiškėjams palankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo atveju atsirastų galimybė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog civilinė byla negali būti išnagrinėta ir joje negali būti priimtas teismo sprendimas dėl ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2017-02-02 Europos Žmogaus Teisių Teisme buvo priimtas nutarimas, kuriuo byla Haselton prieš Lietuvą pagal pateiktą peticiją Nr. 77552/16 buvo paskelbta nepriimtina, todėl procesas Europos Žmogaus Teisių Teisme šiuo metu jau yra pasibaigęs. Šias aplinkybes patvirtina tiek viešai skelbiami Europos Žmogaus Teisių Teismo duomenys, tiek trečiojo asmens atstovo advokato J. P. 2017-02-27 teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad peticijos pateikimo Europos Žmogaus Teisių Teismui faktas nagrinėjamu atveju nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas. Esant nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias privalomus civilinės bylos sustabdymo pagrindus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas dėl bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės N. H. ir trečiojo asmens T. M. H. (T. M. H.) prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.