Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – AB SEB bankas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą prašydamas:

1) Panaikinti Lietuvos banko 2015-11-26 sprendimo Nr. S2015/(21.14-2101)-12-5121 (toliau – ir Sprendimas, b. l. 32) dalį dėl tyrimo nepradėjimo AB SEB atžvilgiu;

2) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2016-01-06 sprendimą Nr. 3R-10(AG-417/02-2015) (b. l. 38);

3) Įpareigoti Lietuvos banką atlikti tyrimą dėl AB SEB banko vienašališkai nustatytų nepagrįstai didelių įmokų už kredito sutarties keitimą.

Nurodė, kad buto pirkimui 2005-08-26 sudarė kredito sutartį su AB SEB banku. Pareiškėjas 2015-07-14 kreipėsi į AB SEB banką su prašymu nustatyti 1,8 proc. paskolos metinių palūkanų normą. Bankas už tam tikrų sutarties sąlygų pakeitimą nurodė sumokėti vienkartinį 660 Eur mokestį. Pareiškėjas su tokio dydžio mokesčiu nesutiko ir sutartyje pažymėjo, kad mokestis žymiai per didelis, vienašališkai nustatytas banko ir pažeidžia jo, kaip vartotojo teises. Pareiškėjui banke buvo paaiškinta, kad mokestį nusistato pats bankas, pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į banko administraciją. Pareiškėjo teigimu, kredito sutarties pakeitimo mokestis turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nes, priešingu atveju, bankas galėtų nustatyti „išpūstas“ palūkanas ir nepagrįstai didelius įkainius. Be to, pasirašant kredito sutartį, joje nebuvo nurodytas sutarties keitimo mokesčio dydis. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamas atlyginti 510 Eur nuostolius (skirtumas tarp 660 Eur ir 150 Eur (protinga suma)), reikalavo atlikti tyrimą dėl AB SEB banko vienašališkai nustatytų ir nepagrįstai „išpūstų“ įkainių bei vartotojams atlyginti su tuo susijusius finansinius nuostolius. Lietuvos bankas pareiškėjui atsakė 2015-11-26 sprendimu Nr. S2015/(21.14-2101)-12-5121, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 2014-03-28 nutarimu Nr. 03-44 patvirtintų Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 13 punktu atsisakė pradėti tyrimą dėl AB SEB banko veiksmų.

Pareiškėjas dėl Lietuvos banko Sprendimo neteisėtumo kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo teigimu, skundą Komisija išnagrinėjo paviršutiniškai ir neobjektyviai, neįsigilindama į skundo esmę. Tuo pagrindu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepimo (b. l. 69) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl pareiškėjo argumentų nurodė, kad Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę tikrinti prižiūrimus finansų rinkos dalyvius. Tyrimai atliekami vadovaujantis Nuostatų 2 punktu ir suprantami, kaip visuma Lietuvos banko tarnautojų atliekamų veiksmų, skirtų nustatyti ir vertinti faktines aplinkybes kilus įtarimų, kad subjektai galėjo pažeisti Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir AB SEB banko kilo individualus ginčas, susijęs su privatinės teisės reguliuojamais santykiais, t. y. sudarytos sutarties nuostatų laikymosi ir taikymu. Nei Bankų įstatymas, nei kiti teisės aktai nereguliuoja konkrečių įkainių dydžių, taikomų už kredito sutarties pakeitimą, todėl Lietuvos bankas neturėjo pagrindo įtarti, kad AB SEB bankas, veikdamas pagal su pareiškėju sudarytą kredito sutartį, pažeidė saugią ir patikimą veiklą užtikrinančių ir kitų finansų rinką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad Lietuvos banko veikla griežtai reglamentuota įstatymais, todėl šis bankas negali atlikti veiksmų, kurie nėra reglamentuoti įstatymais. Komisijos priimtą sprendimą įvertino kaip teisėtą ir pagrįstą.

Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimo (b. l. 63) argumentais nurodė, kad palaiko argumentus išdėstytus atsiliepime Komisijai (Komisijos byla, b. l. 70). Minėtame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo pretenzijos nėra pagrįstos.

Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos banko 2015-11-26 sprendimo Nr. S2015/(21.14-2101)-12-5121 dalies dėl tyrimo nepradėjimo AB SEB banko atžvilgiu ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016-01-06 sprendimo Nr. 3R-10(AG-417/02-2015) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Lietuvos banką atlikti tyrimą dėl AB SEB banko vienašališkai nustatytų nepagrįstai didelių įmokų už kredito sutarties keitimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2015-11-13 prašymu (b. l. 74) kreipėsi į Lietuvos banką prašydamas įpareigoti AB SEB banką atlyginti pareiškėjui 510 Eur, t. y., kad bankas grąžintų sumokėto vienkartinio mokesčio skirtumą tarp sumokėtų 660 Eur ir 150 Eur (protinga suma). Taip pat, vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 42 str., Banko įstatymo 72 str. ir 74 str. reikalavo atlikti tyrimą dėl AB SEB banko vienašališkai nustatytų ir nepagrįstai „išpūstų“ įkainių už kredito sutarčių pakeitimą. Atlikus tyrimą prašė AB SEB bankui skirti baudą iki 2 proc. bei vartotojams atlyginti finansinius nuostolius.

Lietuvos banko priežiūros tarnyba skundžiamu 2015-11-26 sprendimu Nr. S2015/(21.14-2101)-12-5121, remiantis Nuostatų 13 punktu, atsisakė atlikti tyrimą pagal pareiškėjo prašymą, kaip nesant tam įstatyme nustatytų pagrindų.

Pareiškėjas Lietuvos banko sprendimą apskundė Komisijai, prašydamas panaikinti šį sprendimą bei įpareigoti Lietuvos banką atlikti tyrimą dėl AB SEB banko veiksmų. Komisija 2016-01-06 sprendimu Nr. 3R-10(AG-417/02-2015) pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas savo pažeistas teises sieja su AB SEB banko reikalavimu už tam tikrų kredito sutarties sąlygų pakeitimą sumokėti vienkartinį 660 Eur mokestį ir Lietuvos banko atsisakymu tuo pagrindu atlikti tyrimą. Vadinasi byloje svarbu nustatyti, ar Lietuvos bankas, skundžiamu sprendimu, atitinkamai ir Komisija, patvirtinusi šį sprendimą, tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir, ar Lietuvos bankas pagrįstai atsisakė atlikti tyrimą dėl AB SEB banko veiksmų – už tam tikrų kredito sutarties sąlygų pakeitimą reikalaujant sumokėti vienkartinį 660 Eur mokestį.

Pagal Lietuvos banko įstatymo (2015-05-14 redakcija) 7 str. 1 dalį Lietuvos banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Pagal šio straipsnio 2 dalį palaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonominę politiką, kiek ji neprieštarauja Lietuvos banko pagrindiniam tikslui. Lietuvos banko funkcijos ir veikla nustatyta šio įstatymo 8 straipsnyje, pagal kurio 2 dalies 2 punktą Lietuvos bankas, įgyvendindamas pagrindinį tikslą, atlieka finansų rinkos priežiūrą. Pagal šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą (pagrindinis tikslas), prižiūri Lietuvos Respublikoje įsteigtus bankus. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip bankai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka bankų priežiūrą ir kitas Bankų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, turi teisę, inter alia: inspektuoti (tikrinti) prižiūrimus finansų rinkos dalyvius, o įstatymų nustatytais atvejais – ir kitus asmenis (42 str. 3 d. 3 punktas), įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams (42 str. 3 d. 4 punktas). Pagal šio straipsnio 4 dalį Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiūros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams.

Lietuvos banko funkcijos, atliekant bankų priežiūrą, įtvirtintos Bankų įstatyme (2015-03-19 redakcija). Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti bankų ir užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, kad bankų sistema būtų stabili, patikima, efektyvi ir saugi (1 str. 1 d.). Pagal Bankų įstatymo 64 str. 2 dalį, Lietuvos bankas atlieka bankų priežiūros funkcijas. Bankų priežiūra atliekama vadovaujantis Bankų įstatymu, Lietuvos banko įstatymu ir kitais įstatymais (64 str. 6 dalis). Priežiūros institucijos (Lietuvos banko) teisės ir pareigos reglamentuotos Bankų įstatymo 67 str. Pagal Bankų įstatymo 69 str. 1 dalį, Lietuvos banko darbuotojai gali inspektuoti (tikrinti) banką, o pagal šio straipsnio 5 dalį Lietuvos banko teisės aktai nustato detalią inspektavimo (tikrinimo) ir jo rezultatų įforminimo tvarką.

Lietuvos banko valdybos 2014-03-28 nutarimu Nr. 03-44 patvirtintuose Lietuvos banko atliekamų tyrimų nuostatuose tyrimas apibrėžtas kaip visuma Lietuvos banko tarnautojų atliekamų veiksmų, skirtų nustatyti ir vertinti faktines aplinkybes kilus įtarimų, kad subjektai galėjo pažeisti Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimus, ir skirtas Nuostatų 5 punkte numatytiems uždaviniams įgyvendinti.

Lietuvos bankas, įgyvendindamas tyrimų uždavinius, turi teisę atlikti visų subjektų veiklos tyrimą, kaip tai numatyta atitinkamą finansų rinkos veiklos sritį, priskirtą Lietuvos banko kompetencijai, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos įstatyme (Nuostatų 7 punktas). Atliekant tyrimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, tiriamą subjekto veiklos sritį reglamentuojančiais teisės aktais, Nuostatais ir atsižvelgiama į Lietuvos banko sutartis, sudarytas su atitinkamos užsienio valstybės priežiūros institucijomis (Nuostatų 9 punktas). Sprendimas pradėti tyrimą priimamas įvertinus informacijos apie teisės aktų pažeidimą pagrįstumą ir nustačius pakankamą pagrindą įtarti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai. Sprendimas pradėti tyrimą įforminamas Dokumentu dėl tyrimo. Tais atvejais, kai tyrimas pradedamas skundo dėl galimo teisės aktų pažeidimo pagrindu, sprendimas atlikti tyrimą turi būti priimtas ir apie sprendimą pradėti tyrimą skundo autorius informuojamas per 20 darbo dienų po skundo gavimo Lietuvos banke dienos. Skundo autorius taip pat informuojamas apie atsisakymo pradėti tyrimą priežastis (Nuostatų 13 p.).

Sistemiškai vertinant aptartas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos bankas, kurio pagrindinis tikslas atlikti finansų rinkos priežiūrą, turi teisę inspektuoti (tikrinti) bankus, kaip bankai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tačiau tyrimą Lietuvos bankas imasi atlikti tik kilus įtarimui (nustačius), kad galimai buvo pažeisti Lietuvos banko kompetencijai priskirtų teisės aktų reikalavimai. Įstatyme nemumatytais atvejais (tuo atveju, kai galimi pažeidimai nesusiję su teisės aktų reikalavimų pažeidimu) tyrimą atsisakoma atlikti.

Iš byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Lietuvos banką, siekė, ir šiuo metu siekia, kad Lietuvos bankas imtųsi atlikti tyrimą dėl jo atžvilgiu AB SEB banko vienašališkai nustatytų ir, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai „išpūstų“ įkainių už kredito sutarties sąlygų pakeitimą. Iš byloje pateiktos Kredito sutarties Bendrosios dalies (b. l. 9) matyti, kad pareiškėjas, pasirašydamas Kredito sutartį, patvirtino, jog sutinka su sutarties 4.16 punktu, kuriame nustatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti bankui mokestį už sutarties sąlygų pakeitimą pagal šių sąlygų pakeitimo dieną galiojančius banko paslaugų ir operacijų įkainius, jei sutarties sąlygos keičiamos kredito gavėjo prašymu. AB SEB bankas 2015-10-23 raštu (b. l. 28) pareiškėją informavo, kokiu pagrindu pareiškėjui buvo apskaičiuota mokėtina suma (jos dydis) už kredito sutarties pakeitimą. Mokėtinos sumos dydžio nustatymui reikšmingi sutarties sąlygų keitimo dieną galiojantys banko paslaugų ir operacijų įkainiai bei negrąžinto kredito likutis. Pareiškėjas, kaip nustatyta, neprieštarauja mokesčio sumokėjimui, tačiau nesutinka su mokesčio dydžiu, todėl reikalavo Lietuvos bankui atlikti tyrimą AB SEB banko atžvilgiu dalyje dėl įkainių už kredito sutarties pakeitimą dydžio nustatymo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus (pareiškėjo 2015-11-13 kreipimasis, Lietuvos banko 2015-11-29 sprendimas, pareiškėjo skundas Komisijai), nustatyta, kad pareiškėjo 2015-11-13 Vartotojo kreipimesi pateikta informacija ir keliami reikalavimai nesudarė pagrindo Lietuvos bankui pradėti ir atlikti AB SEB banko veiklos (dalyje dėl pareiškėjo keliamų klausimų) tyrimą Nuostatų 13 punkto prasme. Iš pareiškėjo 2015-11-13 kreipimesi nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės grindė sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų nesivadovavimu nustatant kredito sutarties keitimo mokesčio dydį, taip pat kitų bankų pavyzdžiais, tačiau pareiškėjas galimai jo atžvilgiu padaryto pažeidimo nepagrindė jokiais argumentais, kurie leistų įtarti, kad nustatant kredito sutarties pakeitimo įkainius AB SEB bankas pažeidė konkrečius teisės aktų reikalavimus (pagrindas tyrimui pradėti, Nuostatų 13 punktas). Iš pareiškėjo pretenzijų turinio matyti, kad pareiškėjas, apibūdindamas AB SEB banko veiksmus (nustatant mokestį už kredito sutarties sąlygų pakeitimą), kaip neteisėtus, konkrečiai nenurodė, kokias teisės aktų nuostatas, šie banko veiksmai, pagal savo pobūdį, pažeidžia. Tuo tarpu Lietuvos bankas iš esmės pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos banką kreipėsi prieštaraudamas dėl konkrečiai jam taikytos individualios situacijos (apskaičiuojant kredito sutarties pakeitimo mokestį pagal tą dieną galiojančius banko paslaugų ir operacijų įkainius; mokėtinos sumos apskaičiavimui įtakos turėjo kredito sumos likutis) vykdant tarp pareiškėjo ir AB SEB banko pasirašytos kredito sutarties nuostatas. Taigi pareiškėjas kreipdamasis į Lietuvos banką dėl jam apskaičiuoto mokesčio už kredito sutarties sąlygų pakeitimą dydžio neįrodė (pareiškėjo argumentai nesudarė pagrindo įtarti), kad AB SEB banko veiksmai, kelia grėsmę bankų sistemos stabilumui, patikimumui, saugumui. Priešingai, nei skunde teigia pareiškėjas, konkrečių dydžių už kredito sutarties pakeitimą nustatymo, ar su tuo susijusios kontrolės, kaip Lietuvos banko tikslo, funkcijų, nereglamentuoja nei Lietuvos banko įstatymas (7 str., 8 str.), nei Bankų įstatymas (67 str.), todėl Lietuvos bankas turėjo pagrindą atsisakyti atlikti tyrimą dėl, pareiškėjo teigimu, AB SEB banko nustatytų nepagrįstai didelių įmokų už kredito sutarties keitimą, nesustačius, kad buvo pažeisti Lietuvos banko kompetencijai priskirti teisės aktų reikalavimai. Tuo tarpu pareiškėjo Lietuvos bankui nurodyti argumentai (kaip pažeidimas), niekaip nedaro įtakos AB SEB banko veiklai, susijusiai su banko valdymo sistemos užtikrinimu ir saugios bei patikimos veiklos principų laikymusi. Todėl dėl pareiškėjo 2015-11-13 kreipimesi pateiktos informacijos Lietuvos bankui nebuvo būtinybės atlikti AB SEB banko veiklos tyrimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos banko 2015-11-26 sprendimo Nr. S2015/(21.14-2101)-12-5121 dalį dėl tyrimo nepradėjimo AB SEB atžvilgiu. Atitinkamai nėra pagrindo panaikinti ir Komisijos 2016-01-06 sprendimą Nr. 3R-10(AG-417/02-2015), kuriuo patvirtintas Lietuvos banko 2015-11-26 sprendimo teisėtumas. Pareiškėjas Komisijos veiksmų neobjektyvumo, ar bandymo sumenkinti pareiškėjo skundo esmę, skundo argumentais neįrodė.

Netenkinus reikalavimų dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, reikalavimas dėl įpareigojimo Lietuvos banką atlikti tyrimą dėl AB SEB banko vienašališkai nustatytų nepagrįstai didelių įmokų už kredito sutarties keitimą, negali būti tenkinamas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.