Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nevedusio, nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. 2015-07-30 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 45P-34831466-15 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – LR ATPK) 183 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. už tai, kad jis 2015-07-05 apie 4.00 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,58 promilių girtumas) pristatytas į Panevėžio AVPK adresu Tulpių g. 60, Panevėžys kaip liudytojas, šūkavo, kėlė triukšmą budėtojų dalyje, trukdė dirbti pareigūnams, o policijos pareigūnų perspėtas nutraukti tokius netinkamus savo veiksmus, nekreipė į tai dėmesio, t.y. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą, kurioje ir toliau kėlė triukšmą bei rankomis ir kojomis daužė laikino sulaikymo kameros duris.

M. P. bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su draugu buvo pristatytas į Panevėžio apskrities VPK dėl aplinkybių išsiaiškinimo, nes Parko gatvėje, važiuodamas su draugais, pamatė sužeistą merginą ir, kadangi dirba kariuomenėje paramediku, jai norėjo suteikti pirmą pagalbą, užspaudė kraujuojančią žaizdą, iškvietė medikus. Juos pristatė į policijos komisariatą, pagal pateiktą dokumentą nustatė tapatybę, liepė laukti. Visa tai truko ilgai, apie 3,5 val. jis buvo susijaudinęs dėl įvykio, visas kruvinas, pavargęs, todėl pradėjo reikalauti, kad greičiau jį paleistų. Jis netriukšmavo, tik garsiai kalbėjo. Pareigūnai iš jo juokėsi, pravardžiavo „turniketu“, uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Jis buvo nepatenkintas, kodėl jį uždarė, labai norėjo gerti, ėmė belsti į duris, tačiau durų nedaužė ir nespardė. Nuo beldimo iškrito durų stikliukas, kuris nesudužo, tik iškrito. Jis tuomet buvo neblaivus, bet tai neturėjo įtakos, jis ir pats pareigūnams sakė, kad nenori būti apklausiamas neišsiblaivęs, prašė, kad leistų namo nusiprausti, pailsėti ir būtų pats atvykęs duoti parodymų.. Jam buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas. Jo draugas, pamatęs, kad vyksta kažkas negerai, slapta savo telefonu pafilmavo, tą įrašą jis pateikė teismui. Mano, kad nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes, kaip jam ir liepia pareiga, sustojo padėti sužeistam žmogui, o pats liko apkaltintas, mano, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tik tiek, kad piktinosi, kad pernelyg ilgai jį laikė. Pažymi, kad liudytoju taip ir nebuvo apklaustas.

Liudytojas M. S. ankstesnių teismo posėdžių metų parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK budėtojų dalyje vyresniuoju specialistu, aplinkybių nebeatsimena, prašo remtis jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Atsimena, jog iš įvykio vietos buvo pristatytas M. P. dėl aplinkybių aiškinimosi. Jam liepė palaukti, nes dirbo operatyvinė grupė, reikėjo apklausti asmenis. Tačiau M. P. nenorėjo laukti, ėmė rėkauti, šūkauti, vaikščioti po kabinetus, trukdyti. Jie pradėjo raminti jį perspėjo, kad netriukšmautų. Tačiau M. P. nesiliovė triukšmavęs, todėl jį uždarė į laikino sulaikymo kamerą. M. P. buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas. Uždarius į laikino sulaikymo kamerą, M. P. pradėjo daužyti, spardyti duris. Jie perspėjo M. P. dėl neteisėtų veiksmų.

Liudytojas A. K. ankstesnių teismo posėdžių metų parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK budėtojų grupėje specialistu, aplinkybių neprisimena, prašo remtis jo surašytu tarnybiniu pranešimu. Atsimena, jog M. P. buvo pristatytas į budėtojų skyrių ir labai triukšmavo, vaikščiojo, rėkavo, trukdė dirbti operatyvinei grupei. Buvo nustatytas 1,58 promilės girtumas. Kadangi triukšmavo ir neklausė nurodymų liautis triukšmavus, buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą. Ten būdamas toliau triukšmavo, rankomis ir kojomis daužė laikino sulaikymo kameros duris, išdaužė durų stebėjimo angos stikliuką.

Dėl viešos rimties trikdymo pagal LR ATPK 183 str. 1 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 183 str. 1 d. dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo LR ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 17 d. konsultacija Nr. 57; Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 336, nutartys administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N822-3027/2009). Teismas kreipia dėmesį į tai, kad protokole suformuluotame kaltinime, yra remiamasi dviem aplinkybėmis, kuriomis yra grindžiamas kaltinamas M. P. pagal LR ATPK 183 str. 1 d., t.y. aplinkybė, kad M. P. pristatytas į Panevėžio apskrities VPK, kaip liudytojas, šūkavo, kėlė triukšmą budėtojų dalyje, trukdė dirbti pareigūnams, ir kita aplinkybė – po patalpinimo į laikino sulaikymo kamerą, jis toliau kėlė triukšmą bei rankomis ir kojomis daužė laikino sulaikymo kameros duris.

Dėl pastarojo epizodo teismas atkreipia dėmesį į tai, kad būtinasis objektyvusis pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 1 d., požymis – šios straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų atlikimas viešoje vietoje. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji vieta bendrąja prasme yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Teismo vertinimu, laikino sulaikymo kamera ir uždaras koridorius, jungiantis šias kameras, kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, nelaikytina viešoji vieta, kadangi ji nėra nuolat ar nustatytu laiku prieinama visuomenei ar jos daliai laisvai, be to, ji ir įkurta būtent tam, kad į ją būtų patalpinti neadekvačiai besielgiantys asmenys.

Dėl kaltinimo, kad M. P., pristatytas į Panevėžio apskrities VPK, kaip liudytojas, šūkavo, kėlė triukšmą budėtojų dalyje, trukdė dirbti pareigūnams. M. P. byloje pateiktame vaizdo įraše matyti, kaip minėtas asmuo pakeltu tonu kalba su policijos pareigūnais ir prašo jų būti išleidžiamas namo prieš tai, kai jis yra uždaromas į laikino sulaikymo kamerą. Šie įrodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymas - policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams, jų parodymams, duotiems teismui ankstesniame teismo posėdyje. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šiuo atveju situacija buvo išskirtinė – pats M. P. suprato, kad gelbėdamas sužalotą merginą, padarė gerą darbą, o policijoje buvo išskirtinai kaip liudytojas, o ne pažeidėjas, todėl suprantama, kad pagal savo suvokimą bandė realizuoti savo teises. Šiuo atveju paties M. P. ir liudytojų – policijos pareigūnų parodymai kardinaliai skiriasi. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamoje byloje buvo išnaudotos visos priemonės ištirti bylai svarbias aplinkybes, tačiau byloje esant nepanaikintiems prieštaravimams tarp bylos duomenų,

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumui, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 183 str. 1 d. ir administracinė teisena dėl M. P. padaryto administracinio teisės paržeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 1 d. nutrauktina.

Dėl policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas pagal LR ATPK 187 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nurodoma, kad minėtas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas M. P. nevykdant teisėto policijos pareigūno nurodymo nutraukti netinkamus savo veiksmus, t.y. už tai, kad jis kėlė triukšmą budėtojų dalyje, trukdė dirbti pareigūnams, o policijos pareigūnų perspėtas nutraukti tokius netinkamus savo veiksmus, nekreipė į tai dėmesio. Tačiau teismas pažymi, kad dėl prieš tai nurodytų argumentų, teismo konstatuota, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad minėtas asmuo kėlė triukšmą ar kitaip elgėsi netinkamai, pažeisdamas viešąją rimtį. Nesant tokių jo veiksmų, policijos pareigūnai neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš M. P. nutraukti netinkamus.

Teismas taip pat kreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad policijos pareigūnai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti. Taip pat ir pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patirvintoje Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, nustatytą reguliavimą, privalomas asmens pristatymas į teritorinę ar specializuotą policijos įstaigą arba į savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas įstatymų nustatyta tvarka, yra siejamas išimtinai tik su pažeidėjo asmeniui – asmeniu, padariusio arba įtariamo padarius teisės pažeidimą. Juolab, kadangi tuo metu nebuvo aiškiai nustatytas, koks tiksliai teisės pažeidimas buvo padarytas, tai pagal šių instrukcijų 142 p., nustačius, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, policijos pareigūnai apskirtai turi pareigą vietoje surinkti administracinį teisės pažeidimą įrodančią medžiagą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.). Taigi, minėtas teisinis reguliavimas apskritai nenumato policijos pareigūnams teisės ir objektyvios būtinybės teisės pažeidimo liudytoją pristatyti į policijos įstaigą ir juolab jį ten laikyti, nepagrįstai varžant jo laisvę išvykti iš policijos įstaigos. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nurodoma, kad M. P. į policijos įstaigą buvo pristatytas, kaip liudytojas. Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad jaunuoliai į budėtojų dalį buvo pristatyti apie 4 val. ryto, kaip asmenys, galintys paliudyti apie padarytą nusikaltimą (b.l. 3-7), o administracinis sulaikymas jam taikytas 7.30 val. (b.l. 9), t.y. nepaneigta M. P. nurodyta aplinkybė, kad jis buvo laikomas policijos įstaigoje be pagrindo ir nepateisinamai ilgai. Juolab iš byloje esančios vaizdo įrašo matyti, kad jis siūlė policijos pareigūnams išeiti iš susidariusios situacijos - palikti savo kontaktinę informaciją ir atvykti į policijos įstaigą vėliau. Todėl teismo vertinimu šioje byloje nenustatytas ir kitas objektyvus požymis pagal LR ATPK 187 str. 2 d. –policijos pareigūnų nurodymų M. P. atžvilgiu teisėtumas, kadangi jam pagrįstai prašant neriboti jo teisės išvykti iš Panevėžio apskrities VPK, toks jo reikalavimas buvo pagrįstas.

Byloje nesant pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. P. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 187 str. 2 d., šio administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutrauktinas, sutinkamai su LR ATPK 250 str. 1 p., kadangi jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 183 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. nutraukti, vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p. nesant jo veikose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui.