Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. 2019 m. lapkričio 11 d., 15 val. 00 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu būnant jos mažametei dukrai A. Z., girtavo su kitais suaugusiais asmenimis ir buvo neblaivi. Jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais L. Z., būdama bausta administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, pakartotinai panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sudarė nepalankias sąlygas ir bauginančią, žalingą socialinę aplinką vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Z. administracinio nusižengimo protokolu buvo informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 1). Pažeidėjai neatvykus protokole nurodytu laiku, nepranešus neatvykimo priežasčių, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, laikytina, kad ji vengia atvykti į teismą, ir byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 629 straipsnio 2 dalimi, 630 straipsnio 2 dalimi, išnagrinėta jai nedalyvaujant.

L. Z. kaltę, be jos pačios prisipažinimo (b. l. 4-5), patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d., 15 val. 00 min., L. Z. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu būnant jos mažametei dukrai A. Z., girtavo su kitais suaugusiais asmenimis ir buvo neblaivi. Jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais L. Z., būdama bausta administracine tvarka už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, pakartotinai panaudojo savo valdžią priešingai vaiko interesams, pažeidė vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, sudarė nepalankias sąlygas ir bauginančią, žalingą socialinę aplinką vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis ir tuo pažeidė CK 3.155 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1); nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, iš kurio nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. A. Z. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 2); Ukmergės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, iš kurio nustatyta, kad A. Z., gimusiai 2009 m. rugpjūčio 20 d., likusiai be tėvų globos nustatyta vaiko laikinoji globa nuo 20149 m. gruodžio 2 d. vaiko globėju skirtas (duomenys neskelbtini) (b. l. 3); L. Z. 2019 m. lapkričio 18 d. paaiškinimas, iš kurio nustatyta, kad L. Z. pripažįsta, jog 2019 m. lapkričio 11 d. su draugais išgėrinėjo jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose buvo ir jos mažametė dukra A. Z.. Kaip tik tuo metu į namus atvažiavo socialiniai darbuotojai, kurie pastebėjo, kad namuose buvo girtauta. Po jų išvykimo jie ir toliau išgėrinėjo. Po valandos atvažiavo vaikų teisių tarnybą, kurios darbuotojai pamatę, kad namuose girtaujama, ji pati (L. Z.) buvo neblaivi, iškvietė policijos pareigūnus. Jai (L. Z.) buvo nustatytas 1,52 promilių neblaivumas, jos dukra paimta ir išvežta į namus. L. Z. buvo išvežta gydytis į psichiatrijos ligoninę. 2019 m. lapkričio 12 d. L. Z. dukra po pamokų nenuvyko į vaikų globos namus, jos sūnaus draugė A. Z. parvežė į namus. Netrukus į jos namus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie ją ir dukrą nuvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate L. Z. nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. A. Z. nuvežta į laikinus globos namus (b. l. 4-5); alkoholio kieko matuoklio kvitų kopijos, iš kurių nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d. L. Z. nustatytas 1,52 promilės, 2019 m. lapkričio 12 d. – 2,10 promilių neblaivumas (b. l. 6); Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie L. Z. šeimą, iš kurios nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 11 d., apie 15 val. 00 min., Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius telefonu gavo socialinio darbuotojo pranešimą, apie tai, kad apsilankęs pas L. Z., gyvenančią (duomenys neskelbtini), namuose rado tris neblaivius vyriškius ir galimai neblaivią L. Z.. Namuose netvarka, prirūkyta, yra nepilnametis vaikas. Skyriaus specialistai vadovaudamiesi teisės aktais ir reaguodami į pranešimą, apie galimą vaiko teisių pažeidimą, 2019 m. lapkričio 11 d. apsilankė L. Z. šeimoje ir, įvertinę šeimos situaciją bei nustatę nesaugią vaikui aplinką, apėmėm L. Z. nepilnametę dukrą A. Z. iš nesaugios jai aplinkos bei laikinai apgyvendino (duomenys neskelbtini). L. Z. buvo nustatytas 1,52 promilių girtumas. 2019 m. lapkričio 13 d. skyriaus specialistai, nustatę smurtinius (vaiko nepriežiūra) ir nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, vadovaudamiesi Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarka, A. Z. vertino ir nustatė antrąjį grėsmės vaikui lygį. 2019 m. lapkričio 13 d. buvo inicijuotas Mobiliosios komandos darbas su šeima. A. Z. likus be įstatyminio atstovo priežiūros bus kreiptasi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus dėl leidimo paimti vaiką iš jo įstatyminių atstovų (b. l. 7-20).

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad L. Z. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dešimt iki vieno šimto eurų.

Iš Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nustatyta, kad L. Z. 2019 m. lapkričio 6 d. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (b. l. 21). ANK 40 straipsnyje reglamentuota, jog, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, 40 straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, 2019 m. lapkričio 11 d. L. Z. įvykdyta veika atitinka ANK 73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymius.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėta, kad L. Z. jau buvo bausta dėl motinos valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaikų interesams, kas neigiamai charakterizuoja jos asmenybę, tačiau L. Z. prisipažino padariusi nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, gailisi dėl neteisėtų savo veiksmų, ką teismas pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį nusižengimą L. Z. skirtina ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų sankcijoje numatytą dydį (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

Pripažinti L. Z. kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 10 (dešimt) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108803297 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.