Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. P., jos atstovui advokatui G. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui M. A. B., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajone, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas ieškovės R. P. ieškinys dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, atsakovui M. A. B., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Mažeikių rajone, kuriuo prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamąją vietą su jo motina R. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo jo sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 300,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už praėjus tris metus, kas mėnesį skaičiuojant iki bylos iškėlimo teisme dienos iš viso 10800,00 Eur; paskirti ieškovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; išreikalauti iš atsakovo duomenis apie jo gaunamas pajamas bei jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovo byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė R. P. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog nori prisiteisti išlaikymą iš savo sūnaus D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvo M. A. B.. Nurodė, jog viena pati nebegali išlaikyti savo sūnaus, todėl mano, jog atsakovas turėtų prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo. Nurodė, jog atsakovas nuo 2016 metų visiškai nebeskiria savo sūnui išlaikymo. Patvirtino, jog sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga: maistui – 150,00 Eur; vitaminams, vaistams – 30,00 Eur; aprangai, rūbams – 80,00 Eur; higienos priemonėms – 30,00 Eur; mokymuisi ir ugdymui – 100,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 80,00 Eur; kitoms nenumatytoms išlaidoms transportui pas medikus, sanatorijos pan.) – 50,00 Eur vaiko dalies komunaliniams mokesčiams – 70,00 Eur; telefonui ir internetui – 15,00 Eur. Iš viso 605,00 Eur, todėl pusę numatytos sumos, t. y. 300,00 Eur, prašo priteisti iš atsakovo, nes tėvai turi rūpintis vaiku lygiomis dalimis per pusę. Paaiškino, jog sumos yra pagrįstos, nes vaikas yra sergantis astma, todėl reikia važinėti pas medikus į sanatorijas, taip pat reikalingi vaistai bei vitaminai, kurie nėra kompensuojami. Taip pat sūnus yra stamboko sudėjimo, todėl labai greitai išauga rūbus ir sportines aprangas, tam reikia skirti daugiau pinigėlių. Sūnus lanko keturis būrelius, t. y. karatė būrelį – kurio kaina mėnesiui 20,00 Eur; kompiuterių būrelį – 10,00 Eur; baseiną – 45,00 Eur ir „Smaližių“ būrelį – 20,00 Eur. Visi šie užsiėmimai reikalingi vaiko lavinimui ir sveikatos gerinimui. Ji su sūnumi gyvena jos brolio bute, tačiau už butą reikia mokėti mokesčius, kurių dalis tenka ir sūnui. Taip pat vaikui yra paėmusi telefono abonentą su internetu, kuris reikalingas susisiekti su vaikui bei kompiuterių būreliui. Nurodė, jog sūnus nuo gimimo auga su ja, ji juo rūpinasi ir jį auklėja. 2014 metų liepos mėnesį grįžo su sūnumi iš Italijos gyventi į Lietuvą dėl vaiko ugdymo, dar iki 2016 metų Šv. Velykų išlaikymą atsakovas savo sūnui skyrė, tačiau vėliau atsiribojo nuo jos ir sūnaus. Jos gaunamos pajamos sudaro apie 420,00 Eur per mėnesį, tačiau vaiką išlaikyti jai padeda jos mama ir brolis, skirdami per mėnesį nuo 100,00 Eur iki 150,00 Eur kiekvienas bei prisideda jos vyresnė dukra. Patvirtino, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirbo statybose, vykdė individualią veiklą ir jo pajamos būdavo ne mažos, kai gyveno su atsakovu nepritekliaus nebūdavo.

Atsakovės atstovas advokatas G. G. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovas V. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, nes atsakovas nedalyvauja procese. Ieškinio reikalavimas nustatyti D. B. gyvenamąją vietą su mama R. P., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas, nes mama vaiką augina viena ir jį prižiūri. Taip pat tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo po 300 Eur iš nepilnamečio tėvo, nes išlaikymo suma atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimu, nepilnamečio vaiko charakteristika, duomenimis apie nepilnamečio vaiko lankomus užsiėmimus, nepilnamečio vaiko išlaikymo mėnesio sąmata, duomenimis apie gaunamas pajamas) nustatyta, jog atsakovas M. A. B. yra (duomenys neskelbtini) gimusio D. B. tėvas. Santuoka tarp jo tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, D. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnamečio sūnaus – D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 765,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, nors teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog sūnus serga astma bei yra stambokas, tačiau nepilnamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt. Teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus ieškovė nurodė, jog sūnui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 605 Eur, sumažino išlaidų sumą, nurodydama, jog maistui – 150,00 Eur; vitaminams, vaistams – 30,00 Eur; aprangai, rūbams – 80,00 Eur; higienos priemonėms – 30,00 Eur; mokymuisi ir ugdymui – 100,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 80,00 Eur; kitoms nenumatytoms išlaidoms transportui pas medikus, sanatorijos pan.) – 50,00 Eur vaiko dalies komunaliniams mokesčiams – 70,00 Eur; telefonui ir internetui – 15,00 Eur. Teismas sprendžia, kad per mėnesį 605,00 Eur suma nepilnamečiui vaikui, kuris turi specialių poreikių, nes serga astma bei yra stamboko kūno sudėjimo, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro 398,28 Eur gaunamas atlyginimas bei 50,00 Eur išmoka vaikui per mėnesį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei padeda išlaikyti sūnų jos mama, brolis bei vyresnė dukra. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog jos artimieji prisideda sūnaus išlaikymui kas mėnesį duodami apie 300 Eur ir daugiau. Ieškovė pažymėjo, jog ji išgali su kitų pagalba patenkinti tik būtiniausius sūnaus poreikius. Atsakovas M. A. B. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Atsakovo tikrosios turtinės padėties ieškovė taip pat nežino. Ieškovė teigė, jog atsakovas dar jiems gyvenant kartu vykdė individualią veiklą statybų srityje ir tuo metu šeima nepritekliaus nejautė. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog M. A. B. yra darbingo amžiaus vyras, anot ieškovės, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos sūnui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 24 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama R. P.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo 2016 m. birželio mėnesio, todėl ieškovė prašo priteisti neteiktą išlaikymą nepilnamečiui sūnui už pastaruosius tris metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant po 300,00 Eur, iš viso 10800,00 Eur.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Ieškovė pateikdama ieškinį dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog prašo priteisto po 300,00 Eur. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2016 m. birželio mėnesio, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei reikalingo išlaikymo dydį, išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 3 metus (nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 24 d.), t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 300,00 Eur, nes ieškovė prašė išlaikymui įsiskolinimą priteisti po 300,00 Eur per mėnesį. Taigi iš atsakovo M. A. B. priteistinas 10800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. gegužės 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1285-8521 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 324,00 Eur žyminio mokesčio (81,00 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) + 243,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (10800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.)), bei 327,36 Eur valstybės patirtų išlaidų, t. y. 168,00 Eur advokato užmokesčio bei 159,36 Eur už vertimo paslaugas, pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. birželio 4 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35) PT-2116 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko – D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2019 m. spalio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 10800,00 Eur (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus eurų) D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 23 d.

D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. A. B., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas – 324,00 Eur (tris šimtus dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 327,36 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus 36 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.