- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-06
- Bylos Nr.
- A-502-2893-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02112-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- K. M.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Advokatai
- Aleksandras Kočegarovas
- Kategorijos
- 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja K. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2010 m. spalio 25 d. sprendimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. SS-2423 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-516; įpareigoti NDNT Sprendimų kontrolės skyrių skubos tvarka pakartotinai ir motyvuotai įvertinti prašomą lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos specialųjį poreikį, nustatyti konkretų terminą, per kurį turi būti atliktas pakartotinis įvertinimas; priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš Lietuvos valstybės 800 Lt turtinei žalai atlyginti; priteisti iš Lietuvos valstybės 100 Lt turtinei žalai atlyginti, kuri skaičiuotina kaip skirtumas kompensuojamųjų vaistų kainų tuomet, kai pareiškėja turėjo paskirtą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir kai jis buvo panaikintas; priteisti iš Lietuvos valstybės 6 procentų metines palūkanas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą nuo skundo padavimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos.
NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (2.3.) R-1209 informavo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kad pareiškėjai nebepriklauso kompensacija pagal nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį. Jau kitą mėnesį kompensacija nebebuvo mokama. Šalia dvasinio smūgio, kurį sukėlė nesuvokiamas dalykas – kaip galima netekti specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, kai kreipiesi dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, prisidėjo ir finansinis apsunkinimas – dėl sumažėjusių pajamų teko riboti kitus poreikius. Norint paruošti motyvuotą skundą, reikėjo gauti iš NDNT Klaipėdos skyriaus dokumentus, tikslu sužinoti, kuo remiantis NDNT Klaipėdos skyrius ne tik nepaskyrė prašyto specialaus poreikio, bet ir panaikino turėtąjį. 2011 m. lapkričio 4 d. nuvykus į NDNT Klaipėdos skyrių, jo vedėja atsisakė pareiškėjai leisti susipažinti su prašomais dokumentais. Vedėja šaukė ant pareiškėjos ir taikė psichologinį smurtą, grasindama iškviesti policiją. Nepavykus gauti dokumentų kopijų žodžiu, ji NDNT Klaipėdos skyriuje parašė raštišką prašymą, tačiau NDNT Klaipėdos skyriaus sekretorė atsisakė prašymą priimti ir registruoti. Tokiu būdu NDNT Klaipėdos skyriaus vedėjos sąmoningais veiksmais buvo trukdoma kokybiškai parašyti skundą. Tik išsiuntus skundą, pareiškėja iš NDNT Klaipėdos skyriaus gavo 2010 m. spalio 25 d. vertinimo aktą Nr. 2913. Kitų dokumentų, kurių prašė iš NDNT Klaipėdos skyriaus taip ir negavo. Iš NDNT pareiškėja tikėjosi, kad bent ji bus objektyvi, pamatys, kad buvo grubiai pažeistas Tvarkos aprašas ir net neabejojo, kad bus atstatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Tačiau 2010 m. gruodžio 30 d. gautu NDNT 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SS-3623, pasinaudoję formalia priežastimi, kad pareiškėja nenuvyko pas savo šeimos gydytoją ir ji negalėjo NDNT pateikti Bartelio indekso, NDNT paliko skundą iš viso nenagrinėtą. Tai, kad šiuo Bartelio indekso nepateikimo pagrindu NDNT atsisakė nagrinėti apskųstą NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, kurį vertinant Bartelio indeksas nereikalingas, rodo, kad NDNT šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtintą nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Tai buvo naujas dvasinis smūgis, kuris prisidėjo prie ankstesnių dvasinių išgyvenimų ir sukėlė tokius stiprius dvasinius išgyvenimus, 2011 m. sausio 26 d. vakare dėl sutrikusio širdies ritmo pareiškėja buvo nuvežta į Šilutės rajono ligoninės priėmimo skyrių ir ten hospitalizuota. Kadangi net po NDNT 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. SS-3623 turėjo tik sprendimus (NDNT Klaipėdos skyriaus ir NDNT), o neturėjo dokumentų kopijų, kuriomis vadovavosi ar turėjo vadovautis NDNT Klaipėdos skyrius ir NDNT, o motyvuotam skundo parašymui Komisijai jie buvo būtini, todėl 2011 m. sausio 4 d. išsiuntė NDNT prašymą, kad jai atsiųstų visų dokumentų kopijas, kurios yra byloje ir šios bylos pagrindu NDNT priėmė sprendimą. Pareiškėjai pateikus reikalaujamą Bartelio indeksą, NDNT vėl liko nepatenkinta. Pasirodo, kad pateiktas Bartelio indeksas – 35, sužlugdė viltis įrodyti, kad pareiškėjai dėl „geros‘‘ sveikatos būklės specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis panaikintas pagrįstai. NDNT darbuotojas A. G. telefonu susisiekė su pareiškėja ir pareiškė, kad jie nepasitiki UAB „Medakma‘‘ įvertintu Bartelio indeksu ir nori patys jį dar kartą vertinti. Objektyvių priežasčių, kodėl NDNT abejoja pareiškėjos Bartelio indeksu, A. G. nepateikė. 2011 m. gegužės 20 d. išsiuntė skundą NDNT direktoriui, kuriame skundė NDNT Kontrolės skyriaus neteisėtą neveikimą. Turint omenyje, kad Ginčų komisija iš savo patirties nustatė objektyvų ir protingą terminą, kitaip, kaip neteisėtu neveikimu NDNT delsimą ir nebuvo galima pavadinti. Galiausiai, gavus NDNT 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. SS-2423 į akis krito tai, kad formaliai vadinamas sprendimas parengtas taip atsainiai, kad net nepasivarginta patikrinti, kad buvo vertinami specialieji poreikiai, o ne darbingumo lygis. NDNT nepasivargino net formalių motyvų pateikti, nors NDNT Ginčų komisija I sprendimu įpareigojo iš esmės išnagrinėti skundą. Komisija konstatavo, kad NDNT kreipėsi į Valstybinio medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl pareiškėjos Bartelio indekso pagrįstumo įvertinimo, tačiau neminima, koks buvo gautas atsakymas, bei kur prašytas Bartelio indeksas buvo panaudotas. Taip pat buvo konstatuota, kad 2011 m. birželio 29 d. NDNT parengė raštą Nr. R-8995 „Dėl klaidos ištaisymo‘‘, nors Komisija nenurodė, ar buvo panaikintas NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl specialiojo priežiūros (pagalbos) poreikio panaikinimo. Jei minimas raštas parengtas pagal 2011 m. birželio 29 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktą Nr. SP-1194, tai tas rodo, kad iki šiol NDNT laiko, kad NDNT Klaipėdos skyrius pareiškėjos specialųjį priežiūros (pagalbos) poreikį vertino teisėtai ir iki šiol šis sprendimas nėra panaikintas. Norint gauti atsakymus į iškilusius klausimus ir parengti motyvuotą skundą teismui, 2011 m. rugsėjo 26 d. raštu pareiškėja kreipėsi į NDNT Dokumentų vadybos skyrių, prašydama pateikti nurodytų dokumentų kopijas. 2011 m. spalio 3 d. gautas NDNT raštas R-13364 vėl sukėlė bejėgiškumo ir beteisiškumo jausmą. Vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), 23 punktu NDNT nurodė, kad būtina pateikti ir notaro patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją, nes esą reikalaujama asmens duomenų. Nors savo prašymą pareiškėja pateikė remiantis Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte suteikta teise susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, NDNT tai vertino kaip prašymą pateikti asmens duomenis. Kadangi dėl laiko stokos nebebuvo įmanoma pateikti notaro patvirtintos asmens dokumento kopijos ir laiku gauti prašomą informaciją, tokį NDNT reikalavimą reikia vertinti tik kaip akivaizdų trukdymą gauti informaciją. Pareiškėja pažymėjo, kad panaikinus specialųjį priežiūros (pagalbos) poreikį, kilo įtampa šeimoje, nes vyras ją kaltino, esą nereikėjo kreiptis dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, todėl ir tokių problemų nebūtų kilę. Išvardintos faktinės aplinkybės rodo, kad NDNT atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Vertinant tai, kad teisės aktų pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio; kad nepateikiant prašomų dokumentų buvo trukdoma kokybiškai parengti skundus; tai, kad dėl NDNT veiksmų ir neveikimo esminiai pablogėjo sveikata; dėl sumažėjusių pajamų buvo pablogėjusi gyvenimo kokybė; įvertinant tai, kad NDNT savo veiksmais sumenkino pasitikėjimą Lietuvos valstybe, padaryta neturtinė žala įkainotina 50 000 Lt. Rengiant 2011 m. sausio 25 d. skundą Komisijai teko pasinaudoti advokato paslaugomis. Komisija 2011 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. S-149 skundą patenkino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009, pareiškėja įgyjo teisę reikalauti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisino tvarka patirtų išlaidų atlyginimo. Kadangi advokatui už skundo rengimą sumokėjo 800 Lt, todėl nori, kad šią sumą teismas priteistų. Per laikotarpį, kai NDNT Klaipėdos skyrius neteisėtai ir nepagrįstai panaikino specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, pareiškėja, pirkdama gydytojų išrašytus kompensuojamus vaistus, mokėdavo didesnę kainą, nei būtų mokėjusi tuo atveju, jei nebūtų buvęs panaikintas minėtas specialusis poreikis. Apytiksliais skaičiavimais dėl tokio NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimo už vaistus buvo permokėta 100 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (b. l. 63-69) paaiškino, kad NDNT teritoriniame skyriuje buvo gauti du K. M. prašymai, viename jų prašoma nustatyti specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių vertinimas NDNT Klaipėdos I teritoriniame skyriuje pradėtas 2010 m. spalio 25 d. ir atliktas prašymo Nr. DNS-6367 pagrindu. Pareiškėjos sveikatos būklė vertinta dėl specialiojo nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme specialusis poreikis apibrėžiamas kaip specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Taigi, specialiųjų poreikių nustatymas (subjektai, kuriems nustatomi specialieji poreikiai, dokumentų pateikimo tvarka, terminai, pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo procedūra) reglamentuojamas poįstatyminiais teisės aktais. Šiuo atveju remiantis bylos dokumentacija nustatyta, kad K. M. diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai (nustatytos diagnozės) neatitinka Kriterijų sąrašo punktų reikalavimų, todėl specialieji poreikiai nebuvo nustatyti. NDNT specialieji poreikiai senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustatomi nuo 2010 m. liepos 1 d. Iki tol specialieji poreikiai senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims buvo nustatomi sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinėje komisijoje. Nesutikdama su NDNT teritorinio skyriaus sprendimu, K. M. kreipėsi į NDNT direktorių su prašymu (2010 m. lapkričio 15 d.) atlikti pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą (asmens prašymas NDNT gautas 2010 m. lapkričio 18 d., byla Nr. 19147 gauta 2010 m. lapkričio 22 d.). Įvertinus pareiškėjai diagnozuotus sveikatos funkcinius sutrikimus bei pateiktus medicininius dokumentus, 2010 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. R-12772 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl K. M. savarankiškumo kasdieniniame gyvenime įvertinimo – užpildytos Bartelio indekso lentelės pateikimo (dokumentus paprašyta pateikti iki 2010 m. gruodžio 13 d.). 2010 m. gruodžio 15 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje gautas VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro raštas Nr. 5-1-400(1.13), kad K. M. savarankiškumas pagal Bartelio indeksą negali būti įvertintas, nes asmuo atsisako atvykti pas šeimos gydytoją. Atsižvelgiant į tai, kad dėl dokumentų stokos (užpildytos Bartelio indekso lentelės) objektyvus ir visapusiškas pakartotinis asmens specialiųjų poreikių vertinimas ir sprendimo priėmimas negalimas, pareiškėjos prašymas dėl pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo (2010 m. lapkričio 15 d.) paliktas nenagrinėtas (NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. SS-3623). Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo privalo sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra gali būti nutraukta. Tvarkos aprašo 32 punkte įtvirtinta, jog asmuo ar jo atstovas pagal įstatymą privalo teikti specialiesiems poreikiams nustatyti reikiamą informaciją. Šiuo atveju K. M. minėtos pareigos nevykdė. Nesutikdama su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu (Nr. SS-3623) K. M. kreipėsi į Komisiją. 2011 m. kovo 16 d. gauto Komisijos 2011 m. kovo 1 d. sprendimo (Nr. S-149) pagrindu NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje buvo pradėta pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo procedūra dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. balandžio 11 d. raštu Nr. R-5200 kreipėsi į VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl K. M. savarankiškumo kasdieniniame gyvenime įvertinimo (dokumentus paprašyta pateikti iki 2011 m. balandžio 19 d.). Apie kreipimąsi į sveikatos priežiūros įstaigą pareiškėja buvo informuota 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. R-5264. 2011 m. balandžio 19 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje gauta sveikatos priežiūros įstaigos UAB „Medakma‘‘ gydytojos V. G. užpildyta Bartelio indekso lentelė (2011 m. balandžio 15 d. asmens savarankiškumas įvertintas 35 balais). Taigi pareiškėja savo nuožiūra kreipėsi į UAB „Medakma‘‘ dėl Bartelio indekso lentelės užpildymo. Tuo tarpu atsižvelgiant į byloje esančių medicininių dokumentų bei gydytojos V. G. užpildytos Bartelio indekso lentelės prieštaringumą, atitinkamai, siekiant kuo objektyvesnio asmens sveikatos būklės įvertinimo, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. balandžio 27 d. kreipėsi į NDNT Klaipėdos III teritorinį skyrių dėl K. M. apžiūros organizavimo (asmens savarankiškumo pagal Bartelio indeksą įvertinimo). 2011 m. gegužės 12 d. NDNT gautas NDNT Klaipėdos III teritorinio skyriaus raštas Nr. R (2.7.11)-248, informuojantis, jog K. M. savarankiškumas pagal Bartelio indeksą negali būti įvertintas, nes asmuo atsisako būti apžiūrimas. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmeniui diagnozuotas judėjimo funkcijos sutrikimas, kreipiantis dėl specialiųjų poreikių nustatymo privaloma pateikti užpildytą Bartelio indekso lentelę (Tvarkos aprašo 9.3.1 punktas). Bartelio indeksas sudarytas iš 10 veiksnių, kurie įvertina asmens kasdienį funkcionavimą, o ypatingai kasdienines veiklas ir sugebėjimą judėti. Kiekviena veikla įvertinama atskirai priklausomai nuo to, kiek asmuo yra reikalingas pagalbos. Taigi atsižvelgiant į byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose nurodytų asmens sveikatos funkcinių sutrikimų ir gydytojos V. G. pateiktos Bartelio indekso lentelės neatitikimus 2011 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R-7200 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į Valstybinio medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VMAI) dėl 2011 m. balandžio 15 d. Bartelio indekso lentelės pagrįstumo. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2011 m. spalio 5 d. ataskaitoje Nr. 1A 178 (NK-102) nurodoma, jog VšĮ Šilutės poliklinikoje esančioje K. M. sveikatos istorijoje nėra pakankamai duomenų tam, kad būtų atliktas asmens gebėjimų pagal Bartelio indeksą įvertinimas, todėl rekomenduojama asmens savarankiškumo kasdieniniame gyvenime vertinimą pagal Bartelio indeksą atlikti stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą, kurioje dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Vykdant Komisijos 2011 m. kovo 1 d. sprendimą (Nr. S-149) NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje buvo atliktas pakartotinis pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimas. 2011 m. birželio 27 d. NDNT gauti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūras centro pateikti išrašai iš pareiškėjos ligos istorijos (nuo 2010 m.). Sprendimas NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas). 2011 m. birželio 29 d. sprendimu (Nr. SS-2423) K. M. specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos nenustatytas, kadangi pareiškėjai diagnozuoti sveikatos funkciniai sutrikimai neatitinka Kriterijų sąrašo 3.1–3.12 punktų.
NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. R 8995 kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, informuodamas, jog K. M. 2009 m. liepos 27 d. VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra galiojantis. Taip pat pažymi, jog siekiant įrodyti, kad pareiškėjai specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) išmoka buvo mokama, 2011 m. spalio 28 d. raštu Nr. R-14586 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl duomenų, susijusių su K. M. išmokėta specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) išmoka (laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d.), pateikimo. NDNT laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, pagrįstai nenustatė asmeniui specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos, atstatė asmeniui specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, todėl nėra pagrindo teigti, kad NDNT veiksmai neteisėti, todėl valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjos K. M. skundą tenkino iš dalies: panaikino NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. SS-2423 ir Komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-516 bei įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo įvertinti specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Taip pat teismas priteisė pareiškėjos naudai 880 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismo nurodė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. SS-2423 Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio kontekste nėra tinkamai motyvuotas bei pagrįstais konkrečiomis nustatytomis aplinkybėmis. Sprendime Nr. SS-2423 iš viso nenurodyta, kokių duomenų pagrindu daroma išvada, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka Kriterijų sąrašo 3 dalies punktų reikalavimų. Šiuo aspektu pastebėta, kad jei, Tarnybos vertinimu, pareiškėjos sveikatos būklė neatitiko Kriterijų apraše nurodytiems kriterijams, dėl to turėjo būti konkrečiai pasisakyta. Iš skundžiamo Komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-516 matyti, kad buvo vertinama, ar pareiškėjos sveikatos būklė atitinka Kriterijų sąrašo 3.10 punkto taikymo galimybę, trumpai nurodant, kad Kriterijų sąrašo 3.1-3.9 ir 3.11-3.12 punktai netaikyti pagrįstai, nes nei viena K. M. nustatyta ligos diagnozė neatitinka šiuose Kriterijų sąrašo punktuose nustatytų reikalavimų. Komisija nurodė, kad išanalizavusi byloje Nr. 19147 esančius dokumentus, nenustatė, jog pareiškėjai būtų diagnozuota stuburo deformacija ar nustatytas deformacijos laipsnis. Komisija taip pat nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėją gydančio gydytojo, kuris ją siuntė į NDNT specialiesiems poreikiams nustatyti, pateikti medicininiai duomenys yra neteisingi.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Komisija, atlikdama asmens sveikatos būklės vertinimą ir spręsdama klausimą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, privalo vertinti ne tik Tarnybos skyriui ir Tarnybai pateiktus ir šių institucijų įvertintus dokumentus, tačiau ir kitus nagrinėjimui būtinus medicininius dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad Komisija, remdamasi pareiškėjos pateiktais medicininiais dokumentais, kreipėsi į medicinos srities specialistus. Teismas pažymėjo, kad kilus abejonių dėl Tarnybos sprendimo pagrįstumo bei keliant ginčą dėl sveikatos būklės vertinimo, Komisija privalo veikti aktyviai, t. y. kreiptis į kitas institucijas ir sveikatos priežiūros įstaigas dėl papildomos informacijos ir dokumentų pateikimo, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta Komisijos išvada, kad pareiškėjai neginčijant pateiktų medicininių dokumentų turinio, galima apsiriboti tik gydančio gydytojo surašytais medicininiais dokumentais. Gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas veikti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 1 dalis). Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, kurie reikalauja specialių (medicininių) žinių, yra grindžiami medicininių tyrimų ir dokumentų duomenimis, kurie asmeniui, kurio sveikatos būklė vertinama, neturint atitinkamų žinių, ne visada yra aiškūs ir suprantami. Tik žinant priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus, pareiškėja gali efektyviai realizuoti jai įstatymu suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, o teismas spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo. Apibendrindamas padarytas išvadas, teismas pripažino, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytų reikalavimų, yra priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl panaikinami.
Nagrinėdamas reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nepalankaus sprendimo priėmimo valdžios institucijoje faktas pats savaime nereiškia, kad valdžios institucijos veiksmai neteisėti. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai buvo išduota 2009 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ Šilutės sveikatos priežiūros centro poliklinikos pažyma, kuria nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. Todėl pareiškėjos argumentai, kad neteisėtai NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (2.3.) R-1209 informavo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, nurodant, kad pareiškėjai specialieji poreikiai nenustatyti ir specialiojo poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0095441ž, išduota 2009 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ Šilutės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje, laikoma negaliojančia, pripažintini pagrįstais, kadangi NDNT Klaipėdos skyrius veikė neteisėtai, viršijant savo kompetencijos ribas. Įvertinęs faktinius bylos duomenis, teismas pareiškėjos motyvus, kad sprendžiant specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymą, buvo pažeistas Komisijos 2011 m. kovo 1 d. sprendime Nr. S-149 nustatytas 20 dienų terminas, pripažino pagrįstais, įgalinančiais konstatuoti, kad pareiškėjos nurodyta valdžios institucija neveikė taip, kaip ginčo atveju turėjo veikti. Tačiau sąlygos priteisti neturtinę žalą atsiranda tada, kai yra pagrindas daryti išvadą, jog atitinkami išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų ribas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjai specialiojo nuolatinės priežiūros išmoka nebuvo mokama, taip pat įvertinus tai, kad nepateikta įrodymų, jog Tarnybos darbuotojai tyčia delsė priimti sprendimus dėl specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo, teismas sprendė, kad ginčijamų sprendimų panaikinimas, įpareigojant iš naujo įvertinti specialaus lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, yra pakankama moralinė satisfakcija.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl prašomų dokumentų nepateikimo, pažymėta, kad Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2010 m. lapkričio 4 d. pateikus prašymą išduoti dokumentų kopijas, NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. lapkričio 18 d. atsakydamas, nenustatyta specialiųjų nuolatinės priežiūros, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, kartu pateikiant specialiųjų poreikių nustatymo vertinimo akto Nr. SP-2913 kopiją. Pareiškėja 2011 m. sausio 7 d. pateikė NDNT Klaipėdos skyriui prašymą atsiųsti visų dokumentų, esančių byloje, kopijas. NDNT Klaipėdos skyrius 2011 m. sausio 11 d. atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad siunčia K. M. byloje Nr. 19147 esančių dokumentų patvirtintas kopijas, kurių pagrindu buvo priimtas NDNT 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. SS-3623, nurodant, kad pridedami 9 lapai. Pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 2 d. pateikus prašymą atsiųsti 2011 m. liepos 26 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto kopiją, NDNT Klaipėdos skyrius 2011 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. R-1069 nurodė, kad pridedama specialiųjų poreikių vertinimo akto Nr. SP-2419 patvirtinta kopija. Įvertinus šiuos duomenis bei atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl prašomos informacijos nesuteikimo, byloje nėra, pripažinta, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad pareiškėja neįrodė patirtos 100 Lt turtinės žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad 800 Lt išlaidas advokato paslaugomis, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnį pareiškėja gali išsiieškoti per proceso šalių išlaidų atlyginimo institutą. Apibendrinus padarytas išvadas dėl žalos atlyginimo, pripažintina, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį procesinio pobūdžio reikalavimą dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo.
III.
Pareiškėja K. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos skundas, ir priimti naują sprendimą: priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; priteisti pirmoje ir apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas; išaiškinti, ar NDNT pagrįstai teigia, kad Kriterijų apraše nurodytas baigtinis kriterijų sąrašas ir tik pagal juos nustatomi specialieji poreikiai. Jei NDNT yra teisi, išaiškinti, ar Kriterijų apraše nurodytas baigtinis organizmo būklių sąrašas neprieštarauja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsniui.
Apeliacinis skundas (b. l. 144-150) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Tiek NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus surašytame specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-2913, tiek NDNT specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP-1192 nurodyta, kad pareiškėjai nėra nustatyti jokie specialieji poreikiai. NDNT Klaipėdos skyriaus vedėja, pasirašydama Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui adresuotą raštą Nr. (2.3.)R-1209 iš šių duomenų suprato, kad tuo panaikinamas pareiškėjos turėtas nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis. Analogiškai susiklosčiusią situaciją vertino ir Komisija, 2011 m. kovo 1 d. sprendime Nr. S-149 nurodydama, kad NDNT Klaipėdos skyrius nepagrįstai panaikino nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį.Visose ginčo nagrinėjimo stadijose pareiškėja akcentavo, kad jos prašymas susideda iš dviejų dalių: prašymo panaikinti sprendimą, kuriuo nepagrįstai buvo nenustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, ir prašymo panaikinti sprendimą, kuriuo jai neteisėtai panaikintas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pareiškėja kildina ne iš nepagrįsto sprendimo nenustatyti specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, o iš neteisėto sprendimo panaikinti specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.Teismas netyrė, ar NDNT Klaipėdos skyrius teisėtai nagrinėjo ir panaikino tuo metu pareiškėjos turėtą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį. Šis tyrimas buvo būtinas norint įvertinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumą.Tai, ką NDNT laiko dviem pareiškėjos prašymais, iš tikrųjų yra NDNT Klaipėdos skyriuje parašytas prašymas ir jį detalizuojantis specialiojo poreikio nustatymo pagrindas, t. y. kokius būtent specialiuosius poreikius nustatyti prašoma.Byloje nebuvo tirta, ar prašant specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, Tvarkos aprašas reikalauja pateikti užpildytą Bartelio indekso lentelę. Ši aplinkybė ypač svarbi atsakant į teismo iškeltą klausimą dėl Komisijos priimto sprendimo vilkinimo priežasties.Teismas paviršutiniškai tyrė NDNT ir jos teritorinio skyriaus veiksmus, nepateikiant pareiškėjai reikalaujamų dokumentų, kurie jai buvo reikalingi skundams rašyti.Banko sąskaitos išrašas rodo, kad paskutinį kartą specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio išmoką iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos pareiškėja gavo 2010 m. lapkričio 10 d., ir šios išmokos mokėjimas atnaujintas tik po NDNT 2011 m. birželio 29 d. sprendimo – 2011 m. liepos 11 d. Negaunant išmokų dėl neteisėtai panaikinto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, pareiškėjai teko riboti savo poreikius, mokėti didesnę kainą perkant kompensuojamus vaistus. Natūralu, kad dėl to ji patyrė dvasinę skriaudą, stresą, emocinę depresiją.Siuntimas į Skausmo kliniką patvirtina, kad NDNT ilgalaikis ginčo vilkinimas, neatstatant neteisėtai panaikinto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, pablogino pareiškėjos sveikatą, nes dėl ilgalaikės emocinės depresijos įprastiniai vaistai prarado efektą. Dabartinė sveikatos būklė nepagerėjo, pareiškėją nuolat varginantis skausmas nesumažėjo, vadinasi, teismo pasirinktas neturtinės žalos atlyginimo būdas yra netinkamas.Turint omenyje, kad pareiškėjos senoji kompensuojamųjų vaistų knygelė yra saugoma VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre ir tokiu atveju niekas kitas negali pateikti prašomo kainų skirtumo, teismas turėjo pareigą išreikalauti bylai reikšmingus įrodymus. Vietoje to, 2012 m. vasario 9 d. posėdžio metu teismas pasiūlė pareiškėjos atstovams prašyti priteisti 100 Lt vaistų kainų skirtumą, o skundžiamame sprendime nurodė, kad šio reikalavimo negalima patenkinti, nes nėra jį pagrindžiančių įrodymų. Taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą pareiškėjos sumokėtas atlyginimas (800 Lt) advokatui už skundo Komisijai parengimą neviršijo 3 minimalių darbo užmokesčių, todėl turėjo būti priteista visa suma.Teismas, neišaiškinęs, kurios ginčo šalies argumentai yra teisingi, iš esmės sudarė prielaidas tęsti pradėtą ginčą – NDNT, vykdydama teismo sprendimą pakartotinai nagrinės prašymą suteikti specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį. Kadangi pareiškėjos būklė neatitinka nei vieno Kriterijų aprašo 3.1-3.11 punktuose nurodyto kriterijaus, tikėtina, kad prašymas vėl bus atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas NDNT ir Lietuvos valstybės atstovas prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus (b. l. 158-165).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo pareiškėjai ir turtinės bei neturtinės žalos, kildinamos iš NDNT padarytų procedūrinių pažeidimų, atlyginimo.
Dėl individualių administracinių aktų teisėtumo
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje paaiškinta, kad specialusis poreikis – specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl asmens įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų (neįgalumo ar darbingumo netekimo) ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas bei Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas. Pagal Kriterijų sąrašo 3 punktą, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus, labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai, esant atitinkamoms organizmo būklėms, pagal žemiau išvardytus pagrindinius kriterijus.
Teisėjų kolegija, nuodugniai ištyrusi Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. S-516 pateiktą individualią motyvaciją, nepritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad minėtas individualus administracinis aktas netenkina bendrųjų jo turiniui keliamų reikalavimų. Kaip matyti, privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, įgaliota nagrinėti ir spręsti ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir NDNT, atliko visapusišką K. M. sveikatos būklės įvertinimą pagrindinių kriterijų, išvardytų Kriterijų sąrašo 3 punkte, aspektu. Komisijos išvadai, kad nei viena nustatyta diagnozė neatitinka Kriterijų sąrašo 3.1 – 3.11 punkte numatytų pagrindų, apeliaciniame skunde neprieštarauja ir pati pareiškėja. K. M. nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios apeliacinės instancijos teismui galėtų kelti pagrįstų abejonių tuo, jog pareiškėjos teisė gauti finansinės pagalbos priemonę (lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją) buvo paneigta neteisėtai ir nepagrįstai, o Kriterijų sąrašo 3 punkto sąlygos pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą ir dėl to pareiškėja būtų patyrusi diskriminaciją kitų neįgaliųjų atžvilgiu. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas dalyje keičiamas – skundo reikalavimai panaikinti NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2010 m. spalio 25 d. sprendimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. SS-2423 ir Komisijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. S-516 atmetami, kitoje dalyje teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl žalos atlyginimo
Tikrinamos bylos duomenys rodo, jog pareiškėja, kreipdamasi gynybos į teismą, inter alia siekė prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos, kurią sieja su NDNT funkcijų, numatytų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 5 punkte, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242, 1 ir 9.1.6 punkte bei Tvarkos aprašo 2 punkte, netinkamu atlikimu, atlyginimą.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, A62-1119/2011 ir kt.).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos, t. y. bet kokie viešosios teisės subjektai, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės ar savivaldybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Šiuo atveju NDNT neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygą, K. M. kildina iš trijų savarankiškų pažeidimų, padarytų specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo administracinės procedūros metu (neįgalumo nustatymo bylos l. 162, 163), t. y.: 1) NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (2.3)R-1209 Šilutės rajono savivaldybės administracija buvo informuota apie tai, kad nuo 2010 m. spalio 25 d. laikoma negaliojančia pareiškėjai 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduota specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0095441 (ši klaida ištaisyta NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. 8995), dėl ko minėtu laikotarpiu pareiškėjai buvo nepagrįstai nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas (neįgalumo nustatymo bylos l. 52, 144, 159,); 2) NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus neteisėtas reikalavimas atlikti ir pateikti savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu žymiai užvilkino ir iš esmės komplikavo ginčo dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo nagrinėjimą; 3) NDNT pažeidė pareiškėjos teisę gauti informaciją apie save iš specialaus subjekto – valstybės įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taigi ginčui teisiškai reikšmingas atsakovo elgesys patvirtina, kad 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduotos specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441, kuria nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. K. M. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, galiojimas buvo atšauktas nesant tam teisinio pagrindo, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui kilo pareiga analizuoti šio neteisėto veikimo priežastiniame ryšyje pareiškėjai atsiradusias finansines pasekmes ir dvasines kančias. Pažymėtina, jog atsikirsdamas į turtinį reikalavimą atsakovas Lietuvos valstybė atsiliepimuose nuosekliai remiasi Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. S1-(18.13)-1161, neva įrodančiu, kad dėl minėtų valstybės tarnautojo veiksmų susidariusi tikslinės kompensacijos nepriemoka jau yra išmokėta. Ši dokumentą NDNT teikė teismui 2011 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. R-15501, savo ruožtu teismas 2011 m. lapkričio 23 d. dokumentų priedų neatitikimo aktu Nr. 286 nustatė, jog aptariamas priedas byloje negautas (t. I, b. l. 60, 61). Todėl atsižvelgdama į tai, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo padėti asmenims įgyvendinti procesines teises bei aktyviai dalyvauti papildomų įrodymų rinkimo procese (ABTĮ 10, 57 str. 4 d., 81 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrinamu atveju teismo iniciatyva turi būti išreikalauti įrodymai pareiškėjos nurodomos turtinės žalos faktui (tikslinės kompensacijos nepriemokai bei papildomoms išlaidoms vaistams įsigyti) patvirtinti ar paneigti.
Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pareiškėja, kad spręsdamas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2010 m. lapkričio 26 d. raštu R-12772 nepagrįstai kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas pateikti Bartelio indekso įvertinimą (neįgalumo nustatymo bylos l. 139), o negavęs gydytojo užpildytos lentelės, 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SS-3623 pradėtą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą nutraukė (neįgalumo nustatymo bylos l. 135-136). Ją atnaujinęs, atsakovas pakartotinai reikalavo atlikti Bartelio indekso įvertinimą (neįgalumo nustatymo bylos l. 121, 122, 126-127 ir kt.), nors nei viena Kriterijų sąrašo 3 punkto pozicija neįpareigoja NDNT į tai atsižvelgti. Išvadą, kad aptariami atsakovo veiksmai neatitiko būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų (proporcingumo principo), patvirtina ir ta aplinkybė, jog nei 2011 m. birželio 29 d. sprendime Nr. SS-2423, nei 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. S-516 NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Komisija nesirėmė asmens savarankiškumo balu.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009 (publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m.) suformuluota taisykle, asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą nuostolį ir dėl turtinės žalos atlyginimo kreiptis į teismą vadovaudamasis Civilinio kodekso nuostatomis. Todėl šiuo atveju pareiškėja, 800 Lt dydžio išlaidas, skirtas advokato pagalbai skundžiant NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. SS-3623 apmokėti (Komisija 2011 m. kovo 1 d. priėmė jai palankų sprendimą Nr. S-149, kurio atsakovas neginčijo ABTĮ nustatyta tvarka), teisingai kvalifikavo kaip tiesioginius nuostolius ir prašė turtinės žalos, bet ne bylinėjimosi išlaidų ABTĮ prasme, atlyginimo (neįgalumo nustatymo bylos l. 129-131, 135-136).
Patikrinusi bylą ir vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 1) iš esmės neišanalizavo viešojo administravimo subjekto veiksmų teisėtumo požiūriu, įvertindamas ginčui reikšmingas aplinkybes valstybės įsipareigojimo gerbti ir ginti žmogaus teises įgyvendinimo plotmėje, 2) nenustatė turtinės ir neturtinės žalos fakto ir dydžio bei 3) priežastinio ryšio tarp jų. Atsižvelgiant į neatsakytų klausimų apimtį ir pobūdį, konstatuotina, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjamas visais paminėtais aspektais. Tačiau vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus faktinius duomenis, dėl kurių iš esmės nepasisakė pirmosios instancijos teismas, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai paneigtų galimybę bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, todėl likusioje dalyje byla grąžinama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai vertinant ABTĮ 44–45 straipsnių nuostatas ir vadovaujantis protingumo principu, sprendimas, kurio pagrindu proceso šalis įgyja teisę gauti patirtas bylinėjimosi išlaidas, laikytinas teismo baigiamuoju aktu, kuriuo individuali byla išsprendžiama iš esmės. Kiekviena administracine byla yra sprendžiamas konkretus su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis susijęs klausimas, šiuo klausimu teismas priima baigiamąjį aktą, galutinai nustatantį asmens teisių ir pareigų turinį, t. y. ir patenkintų bei atmestų skundo reikalavimų santykį. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą dalyje, kuria panaikintas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. SS-2423 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. S-516, ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius įpareigotas per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo įvertinti specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, pakeisti ir pareiškėjos skundą dalyje dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo atmesti.
Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.