- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-22
- Bylos Nr.
- AS-403-240-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Algirdas Taminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- N. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino miesto policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 57.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Visagino miesto policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti 5000 Lt neturtinės žalos, taip pat pripažinti, kad Visagino miesto policijos komisariatas (toliau – ir Visagino m. PK) pažeidė jo teises, suimtojo laikymo areštinėje sąlygas. Skunde nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad 1997 m. birželio 5 d. Visagino miesto teismo sprendimu jam buvo paskirtas penkių parų areštas nuo 1997 m. birželio 5 d. ir iki 1997 m. birželio 10 d. Sprendimą vykdė Visagino m. PK ir jis, pareiškėjas, buvo patalpintas į policijos komisariate esančią kamerą, o ne į areštinę ar tardymo izoliatorių. Tokiu būdu Visagino m. PK pažeidė suimtųjų įkalinimo vidaus instrukciją ir sąlygas, nesudarė elementarių arešto atlikimo sąlygų, grubiai pažeidė jo teises, patalpino į šaltą kamerą, nesuteikė šiltų drabužių. Suimtas neturėjo patalynės, maisto, vandens procedūrų tuo patyrė vidinį diskomfortą, moralinius nuostolius, susijusius su pergyvenimais, kančiomis ir nervine įtampa. Dėl šių aplinkybių pablogėjo sveikata. Patirtus moralinius nuostolius įvertino 5000 Lt. Taip pat prašė atlyginti išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjas, skųsdamas pareigūnų veiksmus teismui, praleido terminą skundui paduoti. Be to pareiškėjas nemotyvavo, kodėl padarytą neturtinę žalą jis įvertino būtent 5000 Lt. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas pats pasiprašė, kad jis būtų paliktas atlikti areštą Visagino m. PK laikinojo sulaikymo kambaryje, o ne išvežtas į kito komisariato areštinę. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 102). Remiantis paminėtais argumentais prašė skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 2 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.
Teismas nustatė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. birželio 5 d. nutartis patvirtina, kad pareiškėjui nuo 1997 m. birželio 5 d. iki 1997 m. birželio 10 d. imtinai buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Duomenų, kad pareiškėjas buvo apskundęs šią nutartį nėra. Teikdamas skundą teismui pareiškėjas kardomąją priemonę įvardino kaip areštą, tačiau teismas rėmėsi Visagino m. apylinkės teismo 1997 m. birželio 5 d. nutartimi ir padarė išvadą, jog pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo suimtas. Teismas pažymėjo, kad dėl netinkamo nutarties įvykdymo, tai yra dėl to, kad pareiškėjas pagal šią nutartį buvo laikomas ne areštinėje, o Visagino m. PK laikinojo sulaikymo kambaryje, ką įrodo Visagino PK 2000-08-23 tarnybinio patikrinimo išvada, pareiškėjas turėjo teisę dėl žalos atlyginimo kreiptis į teismą. Nuo 1999-05-01 toks skundas galėjo būti paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per tris metus nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškinio atsiradimo diena pripažintina 1997 m. birželio 11 d., tai yra pirma diena kada pasibaigė suėmimo terminas. Toks terminas buvo numatytas LR CK 84 straipsnyje galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d. ir nuo šios datos įsigaliojusioje LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Šie terminai taikytini administracinėje teisenoje, nes tai yra speciali norma, nustatantį terminą skundui paduoti dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2003 m. kovo 9 d. atsakymu į pareiškėjo prašymą pripažino žalos atlyginimo prievolę, todėl prašė senaties terminą skaičiuoti nuo Visagino m. PK 2003-09-09 rašto. Tačiau teismas nusprendė, kad toks prašymas yra nepagrįstas, kadangi LR CK 1.130 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįstą prievolę. Visagino m. PK 2003 m. kovo 9 d. raštu žalos atlyginimo prievolės nepripažino, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas.
Teismas pažymėjo, kad teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo išaiškinta jo teisė reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, prašė atnaujinti terminą, tačiau aplinkybių, esant kurioms būtų pagrindas atnaujinti terminą, teismui nenurodė. Todėl prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas (LR ABTĮ 34 str.).
Teismas konstatavo, kad esant šioms aplinkybėms administracinė byla pagal pareiškėjo skundą nutrauktina, nes pareiškėjui teisė į žalos atlyginimą ir teisė skųsti Visagino m. PK pareigūnų veiksmus atsirado 1997 birželio 11 d., ieškinys teismui buvo paduotas 2005 m. liepos 7 d. ir dėl to buvo praleistas trejų metų senaties terminas, o prašymas atnaujinti terminą atmestas (LR ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas). Nutraukus bylą pareiškėjas neturi teisės į bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas (LR ABTĮ 44 straipsnio l dalis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu (atskiruoju) skundu pareiškėjas prašo teismo:
išreikalauti įrodymus - civilinę bylą Nr. 2-658-03/2005 iš Zarasų rajono apylinkės teismo;panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo S. Gagio 2006 m. kovo 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-52-8/2006;prašyti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo S. Gagio korupcijos ir byloje esančių dokumentų klastojimo faktų;išnagrinėti administracinę bylą Nr. I-52-8/2006 teisėtai, teisingai ir pagrįstai ir priimti joje naują sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad dėl praleisto senaties termino nėra jo kaltės. Dėl termino praleidimo kaltas atsakovas ar kitas teisinis organas. Tvirtina, kad atsakovu šioje byloje turi būti Lietuvos Respublikos prezidentas ar jo įgaliotas asmuo, o teisėjas S. Gagys patvirtino atsakovo Visagino m. PK įgaliojimo tikrumą atgaline data. Pareiškėjas teigia, kad teismo posėdžio protokolą teisėjas S. Gagys privalėjo pasirašyti per tris darbo dienas po teismo posėdžio, kuris įvyko 2006 m. vasario 20 d., t.y. 2006 m. vasario 23 d. protokolas teisėjo S. Gagio turėjo būti pasirašytas. Teisėjas S. Gagys teismo posėdžio protokolą pasirašė tik 2006 m. kovo 2 d. ir taip pažeidė įstatymą. Pažymi, kad pastabas dėl 2006 m. vasario 20 d. teismo posėdžio protokolo pareiškėjas išsiuntė laišku teismui 2006 m. vasario 21 d., kurias teisėjas S. Gagys nemotyvuotai atmetė, tuo pažeisdamas LR ABTĮ 83 straipsnio 5 ir 6 dalis.
Pareiškėjas pažymi, kad teismo posėdžio metu rėmėsi aplinkybėmis ir teikė įrodymus bei teismo reikalavo išreikalauti įrodymus iš Zarasų miesto apylinkės teismo. Tačiau teisėjas S. Gagys atsisakė įvykdyti pareiškėjo reikalavimą. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo posėdžio eigoje minėjo, jog Visagino policijos komisariato kameroje trečią laikymo dieną parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. birželio 5 d. sprendimo ir perdavė jį atsakovo darbuotojams, kurie jį suplėšė, o patį pareiškėją sumušė. Tada pareiškėjas 1997 m. birželio 10 d. parašė pakartotinį apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui dėl Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. birželio 5 d. sprendimo ir perdavė jį atsakovui. Pareiškėjo apeliacinis skundas Visagino miesto policijos komisariate nebuvo užregistruotas, o buvo perduotas asmeniškai Visagino miesto apylinkės teismo teisėjui P. Zelenkovui, kuris skundą suplėšė.
Pareiškėjas nurodo, kad prašė teisėją S. Gagį išreikalauti įrodymus, t. y. Zarasų rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-685-03/2005. Teigia, kad kreipėsi į teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas su skundais, prašymais ir pareiškimais, tačiau jos dangstė ir dangsto korupciją, teisėjo S. Gagio priimtas sprendimas apsunkins tolimesnę pažeistų pareiškėjo teisių gynybą civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2005. Todėl pareiškėjas mano, kad administracinė byla Nr. I-52-8/2006 turi būti išsamiai išnagrinėta kartu su civiline byla Nr. 2-658-03/2005 arba administracinė byla Nr. I-52-8/2006 turi būti sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2‑658-03/2005, nes tik tada, kai Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-658-03/2005 bus nustatyti neginčijami faktai ir atstatytos pareiškėjo teisės, administracinę bylą Nr. I-52-8/2006 bus galima išnagrinėti pilnai, visa apimtimi ir teisėtai.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas neteisingai supranta įstatymą. Šiuo atveju tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos atsakovo, pareiškėjui tapo žinoma arba turėjo tapti žinoma tik 2000 m. rugpjūčio 23 d., ieškinio senaties terminas pagal šį atsakymą baigėsi 2003 m. rugpjūčio 23 d. Atsakovui 2003 m. rugpjūčio 20 d. buvo pasiūlyta geranoriškai atlyginti pareiškėjui 5000 Lt nematerialią žalą pareiškėjui, tačiau pareiškėjas 2003 m. rugsėjo 9 d. gavo atsakovo atsakymą, kuriame nurodytas tas faktas, kad įstatyme nenurodoma, kur turėjo būti laikomas (areštinėje ar Lukiškių tardymo izoliatoriuje) pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2004 m. liepos 7 d. priminė atsakovui apie jo pareigą atlyginti nematerialią žalą pareiškėjui, o tokiam reikalavimui senaties terminas įstatymo nenustatytas. Pareiškėjas teigia, kad senaties termino nepraleido, nes Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas P. Zelenkovas jo 1997 m. birželio 10 d. skundą dėl teismo sprendimo ir atsakovo veiksmų suplėšė, be to, pareiškėjas ieškinio senaties terminą apsidraudė pasiūlydamas atsakovui geranoriškai atlyginti nematerialią žalą.
2006 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriuo jis prašo priimti ir išnagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas dėl teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo bei priimti ir išnagrinėti jo apeliacinį skundą su prie jo pridedamais dokumentais, kurie pirmosios instancijos teismo jam buvo grąžinti, kaip nepatvirtinti. Pareiškėjas nurodo, kad šių dokumentų tikrumą patvirtino savo parašu, nes gavo šiuos dokumentus iš asmens išdavusio šiuos dokumentus pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovo atstovas Visagino m. PK nesutinka su pareiškėjo skundu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 151 straipsnio 4 punktas).
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas, nustatęs, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, administracinę bylą nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinė byla turi būti nutraukta “jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą”. Ši procesinė teisės norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 32 ir 33 straipsniuose nustatytas taisykles, reglamentuojančias skundų administraciniam teismui pateikimo terminus, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pagrindą atsisakyti priimti skundą, kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, be to, atsižvelgiant į šios normos paskirtį bei lingvistinę konstrukciją. Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bylą nutraukti galima tada, kai nustatoma, jog skundo pateikimo teismui metu skundą turėjo būti atsisakyta priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (dėl termino skundui paduoti praleidimo). Ieškinio senaties terminus, jų taikymo pagrindus, teisinę reikšmę pareikštam reikalavimui ir kitus klausimus, susijusius su ieškinio senaties terminų taikymu, reguliuoja ne ABTĮ, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Ieškinio senaties termino praleidimas nėra pagrindas atsisakyti priimti skundą vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o 2 dalis nustato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Paminėta išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl žalos, padarytos viešojo administravimo institucijų veiksmais, atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-331/2001 (Administracinių teismų praktika Nr. 1, psl. 255)). Kadangi atsisakyti priimti skundą (reikalavimą) dėl žalos atlyginimo dėl ieškinio senaties termino pabaigos negalima, bylos nagrinėjamo metu nustačius, kad praleistas ieškinio senaties terminas, nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktą taip pat negalima.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o ne bylą nutraukti. Administracinių bylų teisenoje ši norma reiškia, kad teismas, nustatęs, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, bylą ne nutraukia, o sprendimu atmeta skundą (prašymą). Taigi Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sutapatino procesinį terminą kreiptis į teismą su ieškininės senaties terminu, kurį reglamentuoja materialinės teisės normos, ir, nustatęs, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, administracinę bylą nutraukė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnyje, nustatančiame administracinių bylų nutraukimo pagrindus, nenumatyta, kad administracinė byla gali būti nutraukta pasibaigus ieškininės senaties terminui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4‑130/2004).
Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad praleistas ieškinio senaties terminas, neturėjo teisinio pagrindo administracinę bylą nutraukti vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo skunde pareikšti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo iš Zarasų rajono apylinkės teismo, teisingo bylos išnagrinėjimo, pareiškėjui prašant, įstatymų nustatyta tvarka galės būti įvertinti pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šių reikalavimų teisėjų kolegija nepasisako. Pastabas dėl teismo posėdžio protokolo pagal ABTĮ 83 straipsnio 6 dalį išnagrinėja bylą nagrinėjęs teisėjas, ši byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo pateiktas pastabas dėl teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme protokolo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.