- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2-112-798/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo rykliai“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Vidmantas Baumila
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo rykliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalies civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo rykliai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinyje prašė iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Verslo rykliai“.
2. Nurodė, kad atsakovė ilgą laiką negali įvykdyti mokestinių prievolių, kurių išieškoti priverstine tvarka nepavyko. 2025 m. spalio 2 d. duomenimis skola valstybės biudžetui (mokestinės nepriemoka) sudarė 15 363,08 Eur sumą. Taip pat atsakovė skolinga valstybinio socialinio draudimo biudžetui 6 723,78 Eur. Valstybės įmonės Registrų centras Juridinių asmenų registrui (toliau – JAR) pateiktų 2023 m. finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis UAB „Verslo rykliai“ buvo faktiškai nemoki (įsipareigojimai viršijo turto vertę).
3. Atsakovė UAB „Verslo rykliai“ atsiliepimo į ieškinį ir jos vadovė dokumentų nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Verslo rykliai“; nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) Laurus law.
5. Teismas nustatė, kad JAR pateiktais 2023 m. duomenimis UAB „Verslo rykliai“ turėjo 411 736 Eur vertės turto, o įsipareigojimai sudarė 467 087 Eur. Atsakovė 2023 m. patyrė 103 815 Eur nuostolių. JAR nepateiktas 2024 m. UAB „Verslo rykliai“ finansinės apskaitos dokumentų rinkinys. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenimis atsakovei nuosavybės teisėmis priklauso 7 nekilnojamojo turto objektai, kuriems jiems taikomi apribojimai (Vilniaus apygardos prokuratūros areštas, sutartinė hipoteka, antstolės areštas). Akcinės bendrovės Regitra duomenimis atsakovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės: „MAN 10.185“ ir „BMW X6XDrive40d“. Lietuvos teismų informacinės sistemoje (toliau – LITEKO) registruotais duomenimis 2025 m. buvo išnagrinėta viena civilinė byla, kurioje atsakovei UAB „Verslo rykliai“ buvo pareikšti turtiniai reikalavimai. Atsakovės skola (mokestinė nepriemoka) pareiškėjai 2025 m. spalio 2 d. sudarė 15 363,08 Eur. Atsakovė turi du darbuotojus, įsiskolinimas VSD fondui – 6 723,78 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra laikini ir jos finansinė padėtis galėtų pagerėti artimiausiu metu. Atsakovei nėra keliama ar iškelta restruktūrizavimo byla. Aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, teismas nenustatė.
6. Teismas konstatavo, kad UAB „Verslo rykliai“ atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, t. y. laiku nevykdo turtinių prievolių, todėl iškėlė bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) UAB „Verslo rykliai“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Verslo rykliai“. Nurodo šiuos argumentus:
7.1. Skundžiama teismo nutartis priimta paskubomis, faktiškai užkirtus atsakovei kelią pateikti aktualią informaciją apie finansinę būklę. Toks procesinis sprendimas neatitinka teisingo bylos nagrinėjimo standartų ir sudaro pagrindą naikinti nutartį dėl esminio proceso principų pažeidimo. Atsakovė buvo nurodžiusi objektyvias priežastis (ypatingas aplinkybes) – UAB „Verslo rykliai“ banko sąskaitos yra areštuotos dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir buhalterinės apskaitos duomenys nėra galutinai sutvarkyti, kurios trukdė tinkamai bei greitai pasirengti bylos nagrinėjimui. Pagal civilinio proceso principus teismas privalo imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta teisingai – šalių procesinės teisės turi būti užtikrinamos laikantis rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir sąžiningo proceso reikalavimų. Teismas turėjo teisę ir pareigą, esant svarbioms priežastims, atidėti bylos nagrinėjimą ar pratęsti terminus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 162 straipsnis, (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 25 straipsnio 1 dalis) tam, kad būtų surinkti visi bylai reikšmingi duomenys.
7.2. Teismas neatsižvelgė į faktinę situaciją ir atsakovės pastangas spręsti finansinius sunkumus. Nors atsakovei buvo suteiktas papildomas terminas atsiliepimui ir dokumentams pateikti, tačiau pratęstu terminu dėl objektyvių kliūčių nepavyko parengti atsiliepimo ir dokumentų. Suėjus terminui atsakovė informavo teismą, kad finansiniai sunkumai gali būti išspręsti artimiausiu metu bei prašė suteikti dar šiek tiek laiko. Tokią poziciją grindė įrodymais: i) VMI ir atsakovės derybomis dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikų sudarymo (skolų išdėstymo sutarties sudarymo ketinimai); ii) vidinės apskaitos duomenimis dėl neapskaitytų (registruotų buhalterijoje, bet neįtrauktų į ataskaitas) PVM sąskaitų faktūrų kiekį bei sumas, t. y. UAB „Verslo rykliai“ turi gauti papildomas pajamas, kurios stipriai pagerintų mokumo būseną. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, dėl to netinkamai įgyvendino pareigą visapusiškai ištirti bylos aplinkybes (CPK 176 straipsnis).
7.3. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį teismas privalo atsisakyti kelti bankroto bylą, jeigu juridinis asmuo nėra nemokus arba kreditoriaus reikalavimai patenkinti iki nutarties priėmimo. Nagrinėjamu atveju buvo reali galimybė bent iš dalies patenkinti kreditorės VMI reikalavimus, sudarant mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafiką. Teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo, neišklausė atsakovės pozicijos. Toks formalus požiūris prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kad bankroto byla negali būti naudojama kaip kreditorių spaudimo priemonė, jei bendrovė demonstruoja konstruktyvias pastangas grąžinti skolas ir atkurti mokumą.
7.4. Bankroto byla atsakovei UAB „Verslo rykliai“ negalėjo (neturėjo) būti iškelta, kadangi ji turi pakankamai turto ir galimų pajamų srautų savo įsipareigojimams įvykdyti suteiktu protingu terminu. Teismas nebandė nustatyti UAB „Verslo rykliai“ realios turto vertės ir jos nepalygino su skolų dydžiu.
7.5. Teismas neįvertino UAB „Verslo rykliai“ turto masto ir jo santykio su įsipareigojimais. UAB „Verslo rykliai“ valdo 7 nekilnojamojo turto objektus (žemės sklypus) ir kitą turtą (transporto priemones). Nors šiam turtui taikomi tam tikri suvaržymai (prokuratūros areštai, hipoteka, antstolių areštai), pats turto egzistavimo faktas rodo, jog bendrovė nėra beviltiškai nemoki. Priešingai, turto vertė tikėtinai gali viršyti pradelstus įsipareigojimus (kurių dydis nutartyje nustatytas vos apie apytiksliai 22 000 Eur).
7.6. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinis asmuo pripažintinas nemokiu ir bankroto byla keltina tik tuo atveju, jei jis negali vykdyti prievolių laiku arba jo įsipareigojimai viršija turto vertę. Taigi, net ir esant laikiniems mokumo trikdžiams, neturi būti juridinis asmuo, kurio turto vertė pakankama kreditorių reikalavimams patenkinti, likviduojamas.
7.7. UAB „Verslo rykliai“ pozicija – turima turto vertė pakanka visiems įsipareigojimams patenkinti, jeigu būtų suteikta laiko ir galimybė turtu disponuoti (pvz., panaikinus laikinus areštus, suderinus su kreditoriais mokėjimų grafiką, realizavus turto dalį rinkos kaina, o ne priverstine tvarka). UAB „Verslo rykliai“ nėra neveikli ar visiškai be perspektyvų. Priešingai, turi turto ir vykdo veiklą, turi darbuotojus bei gauna ir gali ateityje gauti pajamas. Bankroto procesas yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai nebelieka jokių kitų galimybių išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog bankrotas skirtas likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, o ne tuos, kurie dar gali vykdyti veiklą ir atkurti mokumą.
7.8. Teismo pareiga yra ne eliminuoti, o skatinti galimai perspektyvaus juridinio asmens išsaugojimą. Šiuo atveju teismas paskubėjo inicijuoti bankroto procedūrą, neįvertinęs, ar UAB „Verslo rykliai“ galėtų būti restruktūrizuojama (atkuriant mokumą), nors tai būtų prioritetinis kelias pagal galiojantį nemokumo teisinį reglamentavimą. Pagal JANĮ juridinis asmuo ir kreditoriai turi teisę inicijuoti restruktūrizavimą (JANĮ 5 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalis). Ši teisė gali būti realizuota ir po bankroto bylos iškėlimo, iki likvidavimo stadijos.
7.9. Teismas rėmėsi neišsamiais ir pasenusiais 2023 m. finansiniais duomenimis, kurie nebeatspindėjo aktualios (2025 m. pabaigos) situacijos. UAB „Verslo rykliai“ nepateikė JAR 2024 m. balanso, kadangi nebuvo suformuoti galutiniai finansiniai duomenys. Be to, teismas neįpareigojo pateikti tarpinius finansinės atskaitomybės dokumentus. Taigi, teismas rėmėsi 2023 m. balansu (istoriniu rodikliu), o reali 2024–2025 metų laikotarpio atsakovės finansinė padėtis liko šešėlyje.
7.10. Teismas, pažymėjęs turto areštus, neatlikto turto ir įsipareigojimų proporcijos analizės. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovė 2023 m. patyrė nuostolius, tačiau teismas neatsižvelgė, kad vienais metais nuostolinga veikla nebūtinai reiškia nuostolingumą kitais metais (2024 m. veiklos rezultatai galėjo kisti).
7.11. Teismo teiginys, kad nėra duomenų apie galimą finansinės padėties pagerėjimą, iš esmės grindžiamas tuo, jog atsakovė nepateikė naujų dokumentų, bei neatsižvelgė, kodėl jie nepateikti (bankų sąskaitos areštuotos ir apskaita faktiškai sustabdyta dėl išorinių aplinkybių). Būtent dėl šių apribojimų atsakovė prašė teismo suteikti daugiau laiko duomenims sukomplektuoti. Teismas šias priežastis ignoravo, rėmėsi pasenusia ir fragmentiška informacija, dėl to padarė klaidingas išvadas apie UAB „Verslo rykliai“ nemokumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nemokumo būklės konstatuoti negalima atsietai nuo visų reikšmingų finansinių aplinkybių visumos – būtina atsižvelgti tiek į pradelstus įsipareigojimus, tiek į turimą turtą, tiek į verslo perspektyvas. Nagrinėjamu atveju visapusiška analizė nebuvo atlikta. Dėl to skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7.12. Kreditorė VMI sutinka bendradarbiauti, siekiant išvengti staigaus skolininkės UAB „Verslo rykliai“ veiklos nutraukimo ir sudarant sąlygas padengti skolą dalimis. Pareiškėjos ir atsakovės elgesys (pastangos) atitinka gerojo tikėjimo kriterijų. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra net užuominos apie VMI poziciją dėl mokėjimų atidėjimo. Teismas situaciją traktavo kaip kreditorės reikalavimą nedelsiant iškelti skolininkei bankroto bylą, tačiau bankroto proceso tikslas nėra nubausti skolininką, o užtikrinti maksimalų ir teisingą kreditorių reikalavimų patenkinimą.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja VMI atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad UAB „Verslo rykliai“ mokestinė nepriemoka padidėjo (teikiant pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo buvo 15 363,08 Eur, o rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą – 16 805,88 Eur). Apeliantė turėjo pakankamai laiko parengti finansinius dokumentus, reikalingus prašymui dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo parengimui, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, padarė teisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė ir nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį ribas.
12. Apeliantės teisė būti išklausytai nepažeista, kadangi UAB „Verslo rykliai“, atstovaujama advokato Vidmanto Baumilos, pateikė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties iškelti bankroto bylą. Taip pat nepažeista apeliantės (ir jos vadovės) gynybos teisė. UAB „Verslo rykliai“ gali apeliacinės instancijos teisme paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl UAB „Verslo rykliai“ nemokumo ir negyvybingumo. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti byloje fakto (mokumo ir gyvybingumo) bei teisės klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).
13. Apeliacijos objektas – skundžiamos teismo nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Verslo rykliai“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
14. Nustatyta, kad UAB „Verslo rykliai“ buvo įregistruota 2020 m. sausio 24 d.; nuo 2020 m. sausio 28 d. (įgaliojimų pradžios) direktorės pareigas eina ir nuo 2020 m. sausio 28 d. akcininkė yra I. V.. UAB „Verslo rykliai“ registruota veikla – nekilnojamojo turto operacijos už atlygį arba pagal sutartį; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas; poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla; statybos baigimas ir apdaila; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. JAR yra pateikti 2020–2023 metų laikotarpio UAB „Verslo rykliai“ finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
15. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Teismas neturi kompetencijos savo iniciatyva inicijuoti juridinio asmens restruktūrizavimo procesą. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo procesą turi teisę inicijuoti:1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi, – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso (toliau – juridinio asmens vadovas), esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs ir tik, jeigu jo reikalavimai juridiniam asmeniui, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų (toliau – MMA) dydį (JANĮ 4 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB „Verslo rykliai“, ilgą laiką turėjusios finansinių sunkumų, vadovė nesinaudojo restruktūrizavimo proceso inicijavimo teise (JANĮ 4 straipsnio 1 dalis 1 punktas). LITEKO nebuvo (ir nėra) registruoto UAB „Verslo rykliai“ vadovės pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorė VMI, kuriai mokestinės nepriemokos įvykdymo terminas yra suėjęs, 2025 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Verslo rykliai“ (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
17. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi, kuria priėmė pareiškėjos VMI ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, be kita ko, nustatė atsakovei UAB „Verslo rykliai“ terminą iki 2025 m. spalio 21 d. atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir įpareigojo atsakovės vadovę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditoriaus pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos teismui pateikti UAB „Verslo rykliai“: i) kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; ii) finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; iii) informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovo sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie atsakovo turimą turtą bei jo vertę; iiii) kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.
18. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo pateikti aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų. Priešingai, Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi įpareigojo apeliantės vadovę pateikti 2024 m. (nes JAR nepateiktas) ir nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 3 d. (pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos) UAB „Verslo rykliai“ finansinių ataskaitų rinkinius (ir kitus dokumentus).
Žemesnės instancijos teismas
19. UAB „Verslo rykliai“ vadovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2025 m. spalio 21 d. prašymu pratęsti 30 kalendorinių dienų terminą dokumentams pateikti ir atidėti bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą. Šiame prašyme nurodyta, kad bendrovė susiduria su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos lėmė šios priežastys: i) UAB „Verslo rykliai“ yra iškelta baudžiamoji byla, dėl to apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis ir buvo priverstinai nutrauktos bendrovės veiklos dalys, atleisti darbuotojai; ii) šiuo metu buhalterinė apskaita nėra visiškai sutvarkyta – liko neapskaityta apie 200 sąskaitų, kurių apdorojimas galėtų stipriai sumažinti arba visiškai padengti įsiskolinimą kreditorei VMI; iii) buvo kreiptasi į VMI su prašymu dėl susidariusios skolos išdėstymo dalimis.
20. Vilniaus apygardos teismas, siekdamas sudaryti šalims galimybę susitarti taikiai, 2025 m. spalio 23 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „Verslo rykliai“ naują terminą atsiliepimui į pareiškimą ir dokumentams pateikti iki 2025 m. lapkričio 23 d. Ši teismo nutartis buvo 2025 m. spalio 23 d. išsiųsta apeliantei, jos nurodytu elektroninio pašto adresu, ir apeliantė nekvestionuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties negavo (nežinojo apie pratęstą terminą atsiliepimui bei dokumentams pateikti).
21. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, UAB „Verslo rykliai“ vadovei buvo suteikta labai daug laiko dokumentams pateikti, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 23 d. (teismo pratęsto termino) iki 2026 m. sausio 15 d. (šios nutarties priėmimo). Ikiteisminio tyrimo iškėlimas, taikomi turto suvaržymai, banko sąskaitų areštas nėra objektyvios priežastys vadovui netvarkyti juridinio asmens buhalterinės apskaitos ir nevykdyti teismo įpareigojimų. Vadovas pagal įstatymus turi pareigas rengti ir teikti JAR juridinio asmens metines finansines ataskaitas, taip pat pateikti teismui, nagrinėjančiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, metines (nepateiktas JAR) ir (ar) tarpines (iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos) finansines atskaitas. Teisės aktuose nėra nuostatų, atleidžiančių nuo prievolės teikti JAR finansines ataskaitas, jeigu juridinis asmuo laikinai nevykdo veiklos ir VMI yra priėmusi sprendimą dėl laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo. UAB „Verslo rykliai“ vadovei žinomas (turi būti žinomas) areštuotose banko sąskaitose esantis piniginių lėšų dydis, realios nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertės bei įsipareigojimų visiems kreditoriams dydis. Taigi, nebuvo kliūčių tokius duomenis pateikti pirmosios arba apeliacinės instancijų teismui ir atmetamas kaip nepagrįstas apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kodėl finansiniai dokumentai nepateikti – banko sąskaitos areštuotos ir apskaita faktiškai sustabdyta dėl išorinių aplinkybių.
22. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja VMI nurodo, kad apeliantė UAB „Verslo rykliai“ 2025 m. spalio 13 d. kreipėsi su prašymu išdėstyti mokestinę nepriemoką ir inicijuoti bankroto bylos sustabdymą. VMI 2025 m. lapkričio 10 d. raštu RNA-31499 informavo apeliantę, kad VMI sprendimo sudaryti taikos sutartį procedūrą pradeda tada, kai gauna mokesčių mokėtojo motyvuotą prašymą sudaryti taikos sutartį, kuriame nurodoma kokių priemonių ir kokį laikotarpį taikymas palengvintų mokesčių mokėtojui atsiskaitymą. UAB „Verslo rykliai“ iki 2025 m. gruodžio 17 d. nepateikė jokios informacijos arba motyvuoto prašymo dėl taikos sutarties sudarymo. Lietuvos apeliaciniam teismui nepateiktas įrodymas, kad UAB „Verslo rykliai“ pateikė VMI argumentuotą prašymą sudaryti taikos sutartį (CPK 178 straipsnis).
23. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apeliante, kad kreditorius turėtų siekti savo reikalavimą patenkinti kitais, mažiau skolininko veiklą varžančiais būdais (pvz., derėtis su skolininku, pradėti priverstinį vykdymo procesą ir kt.), o ne iš karto inicijuoti nemokumo procesą skolininkui neįvykdžius prievolės. Be to, kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti naudojamas kaip spaudimo priemonė, nes tai prieštarautų sąžiningam teisės įgyvendinimui ir būtų nesuderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024, 22–23 punktai). Tačiau nagrinėjamu konkrečiu atveju, kreditorė VMI ilgą laiką (nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2025 m. kovo 13 d.) siekė savo finansinį reikalavimą patenkinti kitais, mažiau skolininkės UAB „Verslo rykliai“ veiklą varžančiais būdais (vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš UAB „Verslo rykliai“ sąskaitų ir turto, kuris buvo neefektyvus). Pažymėtina ir tai, kad tarp pareiškėjos ir apeliantės nėra kilusio ginčo dėl VMI reikalaujamų sumokėti sumų, dėl to negalima traktuoti, jog bankroto bylos iškėlimas skolininkei būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui ir (ar) kreditorės VMI interesui gauti finansinio reikalavimo patenkinimą.
24. Apeliantė neatitinka JANĮ 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų atsisakymo iškelti bankroto bylą dviejų sąlygų: i) iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (ir iki šiol) skolininkė UAB „Verslo rykliai“ nepatenkino kreditorės VMI, kuri kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimų; ii) UAB „Verslo rykliai“ yra nemoki (ilgą laiką negali įvykdyti mokestinės prievolės).
25. Atmetami kaip absoliučiai nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, spręsdamas dėl UAB „Verslo rykliai“ mokumo (nemokumo), nepagrįstai rėmėsi 2023 m. balanse ir registruose įrašytais duomenimis. Nemokumo bylos turi viešąjį interesą, todėl teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu). Mokumo pagrindimo našta perkeliama juridiniam asmeniui, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2525-241/2018). Pagal bendrą taisyklę faktinė juridinio asmens mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi jo turimą turtą. Kiti byloje esantys įrodymai gali paneigti balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-312-381/2015). Nagrinėjamu atveju JAR nebuvo ir nėra pateikti 2024 m. UAB „Verslo rykliai“ finansinės apskaitos dokumentai bei apeliantė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismui nepateikė jokių įrodymų, įskaitant paaiškinimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis): kiek iš nurodomos vykdomos ūkinės komercinės veiklos (automobilių nuomos ar kitos) 2024 m. ir nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. spalio 3 d. UAB „Verslo rykliai“ gavo, gauna ir (ar) planuoja gauti pajamų; kokį konkretų nekilnojamąjį turtą turi ir kokios yra jų rinkos vertės; kokį kitą likvidų turtą turi ir kokios jo vertės; apie kreditorius, debitorius, jų reikalavimų dydžius ir pan. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, apie UAB „Verslo rykliai“ mokumą ir gyvybingumą sprendžia iš byloje esančių bei viešai paskelbtų (registruotų) duomenų, akcentuotina, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, kadangi išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1338/2013; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2203/2013).
26. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal nurodytą nuostatą, nemokumas suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba jo įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
27. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas nustato, kad juridinis asmuo yra nemokus, kai jo visi įsipareigojimai (skolos) viršija turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-60-450/2024, 26 ir 27 punktai).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: i) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; ii) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; iii) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
29. 2023 m. balanso duomenimis UAB „Verslo rykliai“ turėjo 411 736 Eur vertės (301 766 Eur ilgalaikio: 223 190 Eur materialiojo, 6 776 Eur finansinio ir 71 800 Eur kito ilgalaikio turto) bei 109 970 Eur trumpalaikio: 95 938 Eur per vienerius metus gautinų sumų ir 14 032 Eur pinigų bei jų ekvivalentų) turto, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 467 087 Eur. 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „Verslo rykliai“ patyrė nuostolių (-103 815 Eur).
30. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į 2023 m. balanse apskaitytas per vienerius metus gautinas sumas, t. y. 95 938 Eur debitorių reikalavimus. Teismų praktikoje preziumuojama, kad juridinis asmuo faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti bei grąžinti juridiniam asmeniui aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad visų skolų susigrąžinimas iš debitorių praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017). Debitorių skolos negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo juridinio asmens įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, todėl debitorių skolos paprastai yra eliminuojamos iš juridinio asmens turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020). Į bylą nepateikti duomenys, kad 2023 m. balanse apskaityta debitorių skolos suma (95 938 Eur ) buvo (yra) apeliantės atgauta, todėl vertinama, jog UAB „Verslo rykliai turto vertė 2023 m. gruodžio 31 d. realiai buvo mažesnė (411 736 Eur - 95 938 Eur per vienerius metus gautina suma = 315 798 Eur).
31. 2023 m. balanse apskaityta 223 190 Eur vertės materialiojo turto. JAR pateiktame 2023 m. aiškinamajame rašte Nr.3 nurodyta, kad ilgalaikis (materialusis) turtas: pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, kita įranga, prietaisai ir įrankiai ir kitas materialusis turtas (5 × 1 000 Eur). NTR registruotais duomenimis UAB „Verslo rykliai“ priklauso 7 nekilnojamojo turto objektai: 1) žemės sklypo su statiniais, esančių Elektrėnų sav., Gilučių sen., Pūstakiemio k., Skynimų g. 1C vertė 24 065 Eur; 2) žemės 31/450 dalies sklypo, esančio Elektrėnų sav., Pastrėvio sen., Peliūnų k., Pusiasalio g. 1 vertė 28 986 Eur; 3) žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilkabalių k., Šilo g. 44 vertė 2 990 Eur; 4) žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilkabalių k., Šilo g. 46 vertė 2 790 Eur; 5) žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilkabalių k., Šilo g. 48 vertė 2 780 Eur; 6) žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilkabalių k., Šilo g. 52 vertė 3 370 Eur ir 7) žemės sklypo, esančio Elektrėnų sav., Vievio sen., Vilkabalių k., Šilo g. 54 vertė 5 090 Eur. Iš viso 70 071 Eur vertės nekilnojamojo turto. Nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nepateiktos.
32. Lietuvos Respublikos hipotekos registre yra įregistruota sutartinė hipoteka visiems apeliantės nekilnojamojo turto objektams. Atskirajame skunde teigiama, kad UAB „Verslo rykliai“ turima turto vertė pakanka visiems įsipareigojimams įvykdyti, realizavus turto dalį rinkos kaina, o ne priverstine tvarka. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymo, kad kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimai užtikrinti sutartinėmis hipotekomis, yra davęs (davę) sutikimus dėl visų ar konkrečių nekilnojamojo turto objektų realizavimo (pardavimo).
33. Kelių transporto priemonių registre registruotais duomenimis UAB „Verslo rykliai“ valdo dvi transporto priemones: „MAN 10.185“ (pirma registracija 2001 m. liepos 30 d.) kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas ir yra areštuota bei „BMW X6XDrive40d“ (pirma registracija 2021 m. rugsėjo 3 d.). Transporto priemonių MAN 10.185“ ir „BMW X6XDrive40d“ realios vertės (kainos) nepateiktos. Taip pat nežinomos nurodytų transporto priemonių techninės būklės, todėl apeliacinės instancijos teismas negali pagal analogiją vertinti (sugretinti) UAB „Verslo rykliai“ valdomų transporto priemonių verčių su viešai parduodamų transporto priemonių „MAN 10.185“ ir „BMW X6XDrive40d“ kainomis (vertėmis).
34. 2023 m. aiškinamajame rašte Nr.3 nurodyta, kad UAB „Verslo rykliai“ atsargos įvertintos įsigijimo savikaina, jų sunaudojimas nuolat registruojamas. Duomenų apie 2024 m. ir 2025 m. turėtas atsargas, jų sumažėjimą (padidėjimą) nuo 2023 m. iki 2025 m. bei kainas (savikainas) nepateikta.
35. 2023 m. aiškinamajame rašte Nr.3 nurodyta, kad pinigai ir pinigų ekvivalentai yra banke esantys pinigai (bendrovė kasos neturi). Duomenų, kad 2023 m. banko sąskaitose turėtas lėšas (14 032 Eur) apeliantė turėjo 2025 m. (ir iki šiol turi), nepateikta.
36. Apeliantė nepateikė detalizuoto, kreditorių (pažymėtina – visų) reikalavimų sąrašo. Antstolių informacinėje sistemoje registruotais duomenimis UAB „Verslo rykliai“ nuo 2024 m. pabaigos–2025 m. pradžios iki šiol vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai kreditorėms (išieškotojoms) VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui ir skolos neišieškotos. UAB „Verslo rykliai“ skolos kreditorėms VMI sudaro 16 821,22 Eur ir VSDFV – 6 723,78 Eur. Iš viso 23 545 Eur.
37. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
38. 2023 m. aiškinamajame rašte Nr.3 nurodyta, kad UAB „Verslo rykliai“ pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto nuoma ir pardavimas; darbuotojų skaičius praėjusių finansinių metų pabaigoje – 4 ir ataskaitinių finansinių metų pabaigoje – 5. Atskirajame skunde nurodoma, kad UAB „Verslo rykliai“ vykdo automobilių nuomos veiklą, turi darbuotojus, klientus, generuoja pajamas. Nustatyta, kad apeliantė 2024 m. turėjo 4–3 darbuotojus, o nuo 2025 m. gruodžio 20 d. turi 1 darbuotoją (apdraustąjį). Automobilių nuomos veiklą pagrindžiančių jokių įrodymų nepateikta. Taip pat nepateikti įrodymai, paneigiantys UAB „Verslo rykliai“ 2023 m. veiklos nuostolingumą. Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo UAB „Verslo rykliai“ yra nutraukusi veiklos dalį ir atleidusi beveik visus darbuotojus (žr. šios nutarties 19 punktą) ir nėra jokios pateiktos informacijos, kad nuo 2025 m. gruodžio 20 d. iki šiol 1 darbuotas vykdo automobilių nuomos veiklą ir UAB „Verslo rykliai“ gauna pajamas.
39. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jeigu juridinis asmuo akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar jis gali būti laikomas gyvybingu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1142-407/2020, 31–36 punktai, 2022 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-806-407/2022).
40. Apeliantė ilgą laiką (nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki šiol) nevykdo (negali įvykdyti) mokestinės nepriemokos, ir kuri nuo 2025 m. spalio 2 d. (15 363,08 Eur) iki 2026 m. sausio 1 d. (16 821,22 Eur) padidėjo 1 458 Eur suma. Kreditorė VMI buvo suteikusi skolininkei UAB „Verslo rykliai“ galimybes savo finansines problemas išspręsti ir mokumą atkurti gera valia tiek nepradedant bankroto proceso, tiek ir po skundžiamos teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo. Apeliantė nepagrindė konstruktyvių pastangų grąžinti skolą pareiškėjai ir tokiu būdu atkurti mokumą.
41. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad UAB „Verslo rykliai“ yra nemoki, kadangi ilgą laiką ir laiku negali vykdyti mokestinių prievolių (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis) ir negyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).
42. Taip pat pažymėtina, kad teismas gali nutraukti juridinio asmens bankroto bylą iki teismo sprendimo dėl pabaigos, kai: visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; patvirtinama taikos sutartis (JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad pagal JANĮ reguliavimą UAB „Verslo rykliai“ yra nemoki ir negyvybinga. Atskirojo skundo teiginiai nesudaro jokio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria iškelta bankroto byla atsakovei UAB „Verslo rykliai“, todėl ji paliekama nepakeista ir bylinėjimosi išlaidos apeliantei UAB „Verslo rykliai“ neatlyginamos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį, kuria iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo rykliai“, palikti nepakeistą.