Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43655-17, kurioje E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-12-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2015-06-08 nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu;

2) 2015-07-29 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-12-03 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams, bausmę atlikęs 2015-12-23,

teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui šiomis aplinkybėmis:

2017 m. rugpjūčio 25 d. apie 14.00 val. buto (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną A. Č., o būtent delnu sudavė jai keturis smūgius į galvą, taip smurtaudamas nukentėjusiajai A. Č. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. Č., pareiškus jam įtarimą dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis su motina A. Č. ir broliu A. Č. gyvena (duomenys neskelbtini). Su motina sutaria gerai, tačiau kai būna neblaivus, su ja konfliktuoja. 2017-08-25 apie 14 val. jis grįžo į namus iš (duomenys neskelbtini) neblaivus. Motina tuo metu buvo namuose. Jis nuėjo į tą kambarį, kur buvo motina, ir ant stalo pamatė brolio A. cigaretes. Norėjo jas paimti, tačiau motina neleido ir dėl to tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis motinai keturis kartus delnu sudavė į galvos sritį, tiksliau – į pakaušį. Po šių smūgių motina jį iš karto išvijo iš kambario, ji nesakė, kad kvies policijos pareigūnus. Vėliau kaltinamasis sužinojo, kad motinai dėl galvos skausmo buvo iškviesti medikai. Konflikto metu namuose daugiau nieko nebuvo, Algis tuo metu dirbo. Jis panaudojo prieš motiną fizinį smurtą, nes buvo neblaivus, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Su byloje pareikštu ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka (b. l. 80, 83–84).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš A. Č. 2017-08-25 protokolo-pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į policiją dėl to, jog 2017-08-25 po pietų į namus (duomenys neskelbtini) grįžęs neblaivus sūnus E. Č. keturis kartus delnu kirto jai į galvą, į pakaušio sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1–3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2017-08-25 18.26 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) dienos metu pranešėjo brolis sumušė motiną; nuvykus nurodytu adresu, rasta A. Č., kuri paaiškino, kad sūnus E. Č. reikalavo cigarečių, kurių ji neturėjo, dėl to sūnus supyko ir sudavė jai kelis kartus rankomis į galvos sritį; A. Č. skundėsi galvos skausmais; namuose buvo ir E. Č., jam nustatytas 3,67 prom. girtumas (b. l. 10–13).

2017-08-25 apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota nusikalstamos veikos vietos apžiūra (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–21).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos I. B. 2017-10-09 tarnybiniu pranešimu fiksuota, kad iš policijos registruojamų įvykių registro išimtas ir į kompaktinį diską įrašytas įvykio vietos (duomenys neskelbtini)vaizdas (b. l. 22–23).

2017-10-04 apžiūros protokolu fiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) vaizdo, pavadinto „(duomenys neskelbtini)“, peržiūra; nurodoma, kad įvykio vietoje rasta moteris paaiškino, kad ją sumušė jos sūnus, suduodamas smūgius rankomis jai į galvą, dėl to, kad buvo išgėręs ir supykęs, nes ji nedavė jam cigaretės (b. l. 24–25).

Asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. A17-20860 nurodyta, kad Alytaus apskrities ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojai 2017-08-25 19.30 val. apžiūrėdami A. Č. objektyviai nustatė nedidelį gumbą kairėje viršugalvio srityje ir nurodė diagnozę – galvos sumušimas (b. l. 46–52).

Specialisto išvadoje Nr. pG 1056/2017 (06) nurodyta, kad A. Č. kliniškai nustatyta galvos sumušimas, tačiau medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos, todėl nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 41–42).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji A. Č. parodė, kad sūnus E. Č. gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Jie nesutaria, nes sūnus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o išgėręs būna agresyvus ir prieš ją naudoja fizinį smurtą. Prieš metus jis taip pat ją buvo sumušęs, jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017-08-25 apie 14 val. E. grįžo į namus neblaivus. Ji buvo savo kambaryje. E. atėjo pas ją į kambarį ir pradėjo reikalauti cigarečių. Nukentėjusioji nedavė jam cigarečių ir dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus delnu sudavė jai keturis kartus į pakaušį. Smūgiai buvo stiprūs, ji jautė fizinį skausmą. Sudavęs smūgius, sūnus išėjo iš jos kambario ir nuėjo miegoti. Praėjus po konflikto maždaug 3 valandoms, į namus sugrįžo kitas nukentėjusiosios sūnus – A., kuriam ji papasakojo, kad E. prieš ją smurtavo, A. iškvietė policijos pareigūnus. Ji pati anksčiau nekvietė policijos pareigūnų, nes neturi telefono, o kaimynės, pas kurią eidavo pagalbos ankstesniais atvejais, tuo metu namuose nebuvo. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 27, 28–29, 30–31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Č. parodė, kad 2017-08-25 apie 17 val. grįžęs iš darbo namo (duomenys neskelbtini), rado brolį E. gulintį savo kambaryje, motina A. Č. sėdėjo kambaryje, buvo susiėmusi už galvos, skundėsi galvos skausmu. Motina jam papasakojo, kad E. grįžo į namus neblaivus, jie susiginčijo dėl cigarečių ir motinai jų nedavus E. sudavė jai delnu per galvą keturis kartus. Kadangi motina skundėsi galvos skausmu, jis iškvietė greitąją med. pagalbą ir policijos pareigūnus. Pats E. negalėjo paaiškinti, kas atsitiko, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. E. prieš motiną smurtavo jau ne pirmą kartą (b. l. 72–73).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis visumoje, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis E. Č. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną A. Č., t. y. delnu sudavė jai keturis smūgius į galvą, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės, viena iš jų – areštas. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418-425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme (b. l. 124–126).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis E. Č. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). E. Č. yra eilę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, paskirtų baudų nesumoka (b. l. 98–113, 114). Nedirba (b. l. 122), į Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (b. l. 118). Kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, ši aplinkybė pripažįstama sunkinančia atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinus visas šias aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-08-25 21.16 val. iki 2017-08-27 9.20 val. (b. l. 76–77), šis laikas (2 paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam 2017-08-27 tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85–86), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 13,39 Eur sumai už A. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b. l. 61–62) yra pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas. Žalą, padarytą asmeniui, jo turtui, privalo atlyginti už žalą atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis), tuo pagrindu kaltinamajam tenka pareiga atlyginti 13,39 Eur ligonių kasai už nukentėjusiam asmeniui suteiktas paslaugas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 90 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti E. Č. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti E. Č. laikino sulaikymo laiką nuo 2017-08-25 iki 2017-08-27 (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,39 Eur (trylika eurų 39 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.