Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant E. M., ieškovui R. N. ir jo atstovui advokatui V. B., atsakovei L. N., trečiųjų asmenų Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Utenos vaikų globos namų atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei L. N., tretiesiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Utenos vaikų globos namams dėl tėvystės nuginčijimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Tretieji asmenys Utenos vaikų globos namai ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neprieštaravo, kad būtų nuginčyta tėvystė, nes A. N. kaip savo tėvą žino K. J., o ne ieškovą. Ji yra valstybės išlaikoma, nes abiems tėvams, nurodytiems gimimo įraše, apribota tėvų valdžia. Taikyti ieškinio senatį neprašo. Mano, kad vaiko interesai pažeisti nebus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK ) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami LR CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų - Utenos rajono CMS pateikto A. N., gimusios 1997-04-21, gimimo įrašo, sudaryto 1997-05-07, Nr.125, nuorašo (21 b.l.), vaiko kilmė iš tėvo buvo nustatyta laikantis LR CK 3.140 str. numatytų reikalavimų ir vaiko tėvu, remiantis santuokos sudarymo įrašu Nr.344 1984-11-06, buvo įrašytas ieškovas R. N.. Taigi šioje byloje yra nustatytas vaiko gimimo santuokoje faktas, su kuriuo siejama teisinė tėvystės prezumpcija.

LR CK 3.150 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad, siekdamos užtikrinti teisinį šeimos teisinių santykių tikrumą ir saugumą, valstybės pagrįstai taiko bendrąją prezumpciją, pagal kurią vedęs vyras yra laikomas sutuoktinės vaikų tėvu, o šios prezumpcijos paneigimas galimas tik esant rimtam pagrindui (pvz., Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95, ECHR 1999-VI).

LR CK 3.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Ieškovui apie vaiko gimimą nuo jo gimimo nebuvo žinoma, o tai, kad jis įrašytas vaiko tėvu, paaiškėjo gavus ieškinį dėl tėvo valdžios jam apribojimo 2006 m. balandį (55 b.l., c/b Nr.2-619-228/2006), ieškovas į teismą kreipėsi 2012-01-10, t.y. praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 3.152 str. 1d.).

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nu­sta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį (LR CK 1.124 straips­nis).

Pagal LR CK 1.126 str. 2d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovė ir tretieji asmenys taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškinį neprašė.

Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vaikas nuo pat gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Pagrindas tėvystei tiek nustatyti, tiek nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės, įrodančios ar paneigiančios giminystės ryšį, išvados) ir kitos LR CPK numatytos įrodymų priemonės, kurios gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (LR CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Moksliniai įrodymai yra patikimas ir objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes ekspertizės išvada nustato, ar vaikas buvo pradėtas konkretaus biologinio tėvo. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo yra vadovaujamasi tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, LR CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra nustatoma, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinant ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį.

Šioje byloje tarp šalių ginčo dėl to, kad A. N. tėvas yra ne ieškovas, nekilo, kaip ir dėl to, kad vaikas kaip tėvą pažįsta ne ieškovą, o K. J.. Apklaustas liudytojas K. J. patvirtino šalių paaiškinimus apie tai, kad iki vaiko gimimo ne ieškovas, o jis gyveno kartu su atsakove, gimusį vaiką jis pripažino kaip savo, ir, kol gyveno kartu, vaiką augino, auklėjo ir išlaikė, kad vaikas žino, kad jo tėvas yra jis, o ne ieškovas, t.y. savo gyvenime vaikas būtent jį pažįsta kaip savo tėvą. Pateiktas rašytinis įrodymas – nėščiosios kortelė (28 b.l.) patvirtina, kad atsakovė, 1996 metais atsakydama į gydytojos klausimą apie vyrą, buvo nurodžiusi ne ieškovą, o K. J..

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. A. N. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, ji paaiškino, kad savo tėvu laiko ne ieškovą, o K. J., su juo ir jo motina bendrauja.

Utenos rajono apylinkės teismo 2006-08-10 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-619-228/2006 (107-110 b.l., c/b Nr. 2-619-228/2006) buvo neterminuotai apribota ieškovo ir atsakovės tėvų valdžia A. N. atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių byloje pateiktų ir bylą nagrinėjant ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, kad duomenys apie tėvą R. N., esantys 1997-04-21 gimusios A. N. gimimo įraše, sudarytame 1997-05-07, Nr.125, neatitinka tikrovės.

Atsakovė pripažįsta faktus, kuriais grindžiamas reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo, nenustatyta, kad faktų pripažinimas būtų pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, faktų pripažinimas atitinka bylos aplinkybes (LR CPK 187 str.1-2 dalys).

Šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad ieškovas niekada A. N. nesirūpino, jos neaugino, neauklėjo ir neišlaikė, t.y., nors ir buvo įrašytas vaiko tėvu, tačiau tėvystės nepripažino. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad ne tik ieškovas, tačiau ir (duomenys neskelbtini) motina vaiku nesirūpina, vaikas gyvena Utenos vaikų globos namuose.

Šalių byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų, gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, nors ir nesant gauta mokslinių įrodymų (šalys teikti atsisakė), visumos analizė leidžia pagrįstai manyti ir nustatyti, jog ieškovas nėra ir negali būti biologinis vaiko – 1997-04-21 gimusios A. N. tėvas, todėl, esant tam pakankamam pagrindui (LR CPK 178 str.), ieškinys tenkintinas (LR CK 3.149 str.1d.), iš 1997-04-21 gimusios A. N. gimimo įrašo duomenys apie tėvą R. N. išbrauktini.

Ieškovo, kuriam Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-18 sprendimu Nr. (1.2)-SP2-00119P (2012-02-02 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0338 tęsiama) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovas pateikė minėtos institucijos 2012-06-14 pažymą Nr.PP-774, kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 400,00 Lt (6-7, 57-59 b.l.).

Pagal LR CPK 93 str., 96 str., 99 str. nuostatas, iš atsakovės į valstybės biudžeto pajamas priteistina 400,00 Lt išlaidų už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą.

Iš atsakovės į valstybės biudžetą taip pat priteistina 139,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas LR CPK 83 str. 1d.14p. pagrindu, 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Įsiteisėjus teismo sprendimui jo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Iš Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje 1997-05-07 sudaryto gimimo įrašo Nr. 125, išbraukti duomenis apie A. N., gimusios 1997-04-21, asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvą R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nusiųsti Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriui.

Priteisti iš atsakovės L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 400,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 139,00 Lt žyminio mokesčio ir 20,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą (įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.