Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Ritai Raulynaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2025 m. lapkričio 15 d. apie 21 val. 40 min, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę kelių transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, o būtent, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510 ARRF-012“ 2025 m. lapkričio 15 d. 22 val. 28 min jam nustatytas 2,31 promilės neblaivumas.

Šiais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad dieną kaip nurodyta kaltinime, po pietų vartojo alkoholį dėl asmeninių priežasčių, jį vartojo vienas, paskui važiavo namo. Vairavo apie 21 val., galvojo, kad gali vairuoti. Pravažiavo posūkį ir atsidūrė (duomenys neskelbtini). Per kelią bėgo šuniukas ir jis nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į stulpą. Paskui detalių neatsimena, atvyko policijos pareigūnai. Nurodė, kad alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini) kaime, vartojo degtinę, vieną butelį. Vartojo vienas, viskas buvo po pietų, jautėsi taip, lyg galėtų vairuoti. Nuvažiavo apie 3-4 kilometrus, važiavo vienas. Su jam nustatytu neblaivumu sutinka. Vairavo automobilį priklausantį jam. Teigė, jog dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Visas kaltinime nurodytas aplinkybes pripažįsta. Buvo apgadintas stulpas, draudimas žalą atlygins. Nurodė, kad dirba inžinerijos srityje, gauna apie 1 000 Eur. Gauna statutinio pareigūno pensiją. 1 400 Eur bendros pajamos per mėnesį. Turi žemės sklypą. Moka 350 Eur išlaikymą vaikui, daugiau išlaikytinių neturi. Gyvena su tėvais. Nurodė, kad su broliu santykiai labai geri, nuo vaikystės gerai sutaria, klauso vienas kito patarimų. Brolis neteistas, nesivelia į jokias problemas. Jis visais veiksmais, patarimais, bendravimu gali padėti. Su broliu bendrauja kasdien, jis gyvena ten pat, kur ir jis. Jis yra autoritetas ir gali daryti įtaką. Brolis dirba, išsiskyręs, vienas vaikas gyvena su juo. Teigė, kad neigiamai vertina savo veiksmus. Vairavimo stažas nuo 16 metų. Yra baustas administracine tvarka už greitį. Anksčiau neblaivus nėra vairavęs. Iš karto po įvykio paskambino broliui, dar įvykio vietoje, labai trumpai pasakė, kas įvyko. Policijos pareigūnai jį paleido ir pėsčias parėjo namo. Brolis neigiamai vertino jo poelgį ir moralizavo.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galimas laiduotojas teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. K. parodė, kad laidavimo prašymą palaiko. Visų pirma jam buvo šokas dėl šitos situacijos. Juos tikrai sieja broliški santykiai, jie visada kalbėdavo visomis temomis, vienas kitam padėdavo. Šiuo metu nori padėti jam, kuo tik gali. Gali paskatinti, kad daugiau tokia situacija nepasikartotų. Jis pats yra jaunesnis. Kadangi juos sieja stiprus ryšys, jie daug kalbasi. Nurodė, kad brolį skatins, gal net ir psichologo pagalbos reikės. Suras specialistą ir pats bendraus. Nebuvo pastebėjimo, kad būtų pastovus alkoholio vartojimas, nes jie kartu gyvena. Gyvena kartu, tėvai ir vienas jo paties vaikas. Jo išsilavinimas aukštasis. Yra gyvulininkystės technologas. Pajamos kintančios apie 1 500 Eur. Turi paskolą, moka 102 Eur per mėnesį, vaikui teikia 200 Eur išlaikymą. Gali laiduoti už brolį, galėtų sumokėti 3 000 Eur. Pats yra neteistas, baustas administracine tvarka už greičio viršijimą ir už parkavimą. Teisę vairuoti turi, praradęs nebuvo. Apie įvykį sužinojo įvykio naktį. Brolis pasakė, kad padarė autoįvykį, buvo atvykusi policija, todėl nedetalizavo. Pasakė, kad atsitrenkė į stulpą (duomenys neskelbtini). Paskui sužinojo, kad brolis buvo apsvaigęs. Jis nedaug kalbėjo tą vakarą, sakė, kad buvo išgėręs ir viršijo leistiną normą. Pas juos šeimoj tokių dalykų nėra ir nebuvo, jie to netoleruoja. Nesitikėjo tokių dalykų iš brolio. Sakė, kad jis tikrai kvailas, kad sėdo už vairo išgėręs, brolis nurodė, kad daugiau tokių dalykų nebus. Jis išklauso jo patarimų ir pasinaudoja. Dažniausiai viskas vyksta diskusijų būdu. Mano, kad brolis tikrai atsižvelgs į jo patarimus. Gali užtikrinti, kad ateityje jis daugiau nusikalstamų veikų nedarytų.

Liudytojas G. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2025 m. lapkričio 15 d. apie 21.30 val. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Svetainėje žiūrėjo televizorių ir išgirdo duslų garsą iš lauko. Pasižiūrėjęs per langą pastebėjo, jog neveikia gatvės apšvietimo stulpai bei iš toliau pastebėjo šviečiančius automobilio žibintus. Jam pasirodė įtartina, pamanė, jog kažkam atsitiko nelaimė, todėl nusprendė išeiti į lauką ir patikrinti, kas nutiko. Jam priėjus arčiau automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsitrenkęs į minėtos gatvės apšvietimo stulpą. Automobilyje pastebėjo sėdintį vyriškį prie vairo, kuris buvo mažesnio ūgio, vyresnio amžiaus, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, asmuo bendravo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Nieko nelaukdamas apie tai pranešė policijai. Minėtas vyriškis su minėtu automobiliu bandė atbuline eiga išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, tačiau jam nepavyko, kadangi automobilis buvo pasikabinęs ant apšvietimo stulpo. Nieko nelaukdamas nusprendė sustabdyti minėto vairuotojo veiksmus, nes buvo akivaizdu jog šis dėl neblaivumo nesiorientuoja aplinkoje. Belaukiant atvykstant policijos pareigūnų „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo iki atvykstant policijai. Sulaukus policijos pareigūnų, minėto automobilio raktelius perdavė jiems (b. l. 65-67).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 15 d. apie 21.40 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), pilietis R. K. vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė minėto automobilio, dėl ko atsitrenkė apšvietimo stulpą, taip jį apgadindamas. Po eismo įvykio su alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 ARRF-0012“, patikros sertifikato Nr. 2360120, 2025 m. lapkričio 15 d. 22.09 val. R. K. pirmu putimu buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. Su tuo pačiu alkotesteriu 2025 m. lapkričio 15 d. 22.28 val. R. K. buvo nustatytas 2.31 promilių neblaivumas. R. K. nesulaikytas, asmeniui įteiktas šaukimas apklausai. Automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A Kaune (b. l. 1-8, 11).

Iš ROIK 0125000680970 duomenų nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 15 d. 21 val. 54 min gautas pranešimas apie eismo įvykį – automobilis atsitrenkė į apšvietimo stulpą, vairuotojas neblaivus (b. l. 9).

Iš 2025 m. lapkričio 15 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele, eismo įvykio schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), kur užfiksuotas nulenktas kelio apšvietimo stulpas, ant kurio užvažiavęs automobilis. Automobilis yra sidabrinės spalvos, „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis bamperis yra sulaužytas, priekinis dešinės pusės žibintas yra sugadintas, o kapotas sulankstytas. Automobilio pakaba sugadinta. Automobilis nutolęs nuo namo adresu (duomenys neskelbtini), per 90 m. Automobilio priekinės kairės pusės ratas nutolęs nuo kelio per 4,3 m., o galiniu kairės pusės ratu nutolęs per 4,1 m. Bendras kelio plotis 5 m (b. l. 20-29, 46-47).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apgadinti automobilio priekiniai žibintai, priekinis bamperis, variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durys, priekinis, dešinės pusės ratas (b. l. 31-45).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašuose matyti automobilis „VW Passat“, atsitrenkęs į stulpą, už minėto automobilio vairo sėdi vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo R. K.. Policijos pareigūnai R. K. alkotesteriu patikrina girtumą, pirmu tikrinimu nustatytas 2,37 promilių girtumas, antru tikrinimu 2,31 promilių. Policijos pareigūnai atlieka įvyko vietos procesinius veiksmus (b. l. 72-74).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio patikros rezultatų nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKL-0678, nustatyta, kad R. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmu tikrinimu 22.09 val., nustatytas 2,37 % promilių girtumas, antru tikrinimu 22.28 val., nustatytas 2,31% promilių girtumas (b. l. 60-62).

Iš AB „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas R. K. (b. l. 53).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „VW Passat“ vertė su PVM 3 310 Eur (b. l. 54).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2025 m. lapkričio 15 d. patruliuojant nustatytoje teritorijoje, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėju, apie 21.55 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), gatvėje prie nurodyto namo auto įvykis, atsitrenkė į apšvietimo stulpą, vairuotojas neblaivus, pranešėjas sulaikė jį, laukia vietoje. Atvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra kliudęs minėtos gatvės apšvietimo stulpą. Taip pat įvykio vietoje pasitiko pranešėjas G. Š., kuris paaiškino, jog iš akivaizdžiai neblaivaus „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaip vėliau nustatyta R. K. paėmė automobilio raktelius, kuriuos perdavė. Priėjus prie automobilio vairuotojo, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai. R. K. eismo įvykio aplinkybių paaiškinti nesugebėjo. Su alkotesteriu „Drager alcotest 7510 ARRF-0012“, patikros sertifikato Nr. 2360120, 2025 m. lapkričio 15 d. 22.09 val. R. K. buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. Su tuo pačiu alkotesteriu 2025 m. lapkričio 15 d. 22.28 val. R. K. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (b. l. 70-71).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Šiuo atveju R. K. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jai nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, antru – 2,31 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo, sutiko. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini), paskui važiavo namo. Vairavo apie 21 val., galvojo, kad gali vairuoti. Tačiau nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į stulpą. Nurodė, kad nuvažiavo apie 3-4 kilometrus. Vartojo degtinę, vieną butelį. Vartojo vienas, viskas buvo po pietų, jautėsi taip, lyg galėtų vairuoti. Nuvažiavo apie 3-4 kilometrus, važiavo vienas. Su jam nustatytu neblaivumu sutiko. Kaltinamojo vairavimo faktą bei tai, kad transporto priemonę jis vairavo būdamas neblaivus, patvirtino pats kaltinamasis R. K.. Taip pat patvirtina liudytojo G. Š. parodymai, kurie patvirtina, kad 2025 m. lapkričio 15 d. apie 21.30 val. išgirdo duslų garsą iš lauko. Pasižiūrėjęs per langą pastebėjo, jog neveikia gatvės apšvietimo stulpai bei iš toliau pastebėjo šviečiančius automobilio žibintus. Jam pasirodė įtartina, pamanė, jog kažkam atsitiko nelaimė, todėl nusprendė išeiti į lauką ir patikrinti, kas nutiko. Jam priėjus arčiau automobilio „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsitrenkęs į minėtos gatvės apšvietimo stulpą. Automobilyje pastebėjo sėdintį vyriškį prie vairo, kuris buvo mažesnio ūgio, vyresnio amžiaus, pastarasis buvo akivaizdžiai neblaivus, asmuo bendravo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje. Vyriškis su minėtu automobiliu bandė atbuline eiga išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, tačiau jam nepavyko, kadangi automobilis buvo pasikabinęs ant apšvietimo stulpo. Belaukiant atvykstant policijos pareigūnų „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 65-67). Kaltinamojo ir liudytojo parodymai sutampa su aplinkybėmis nurodytomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių, kad 2025 m. lapkričio 15 d. apie 21.40 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), R. K., vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus greičio, nesuvaldė minėto automobilio, dėl ko atsitrenkė apšvietimo stulpą. Po eismo įvykio su alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 ARRF-0012“, patikros sertifikato Nr. 2360120, 2025 m. lapkričio 15 d. 22.09 val. R. K. pirmu putimu buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas. Su tuo pačiu alkotesteriu 2025 m. lapkričio 15 d. 22.28 val. R. K. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas (b. l. 60-62).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje R. K. pripažino, kad vartojo alkoholį, su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas ir sutiko, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. R. K. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas. Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis nei 15 minučių laikas.

Įvertinus kaltinamajam nustatytą neblaivumą ir jo pačio teisme duotus paaiškinimus, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jam pačiam, tiek kitiems eismo dalyviams, R. K. veikė tiesiogine tyčia.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį brolio A. K. atsakomybėn. A. K. pateikė prašymą atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, jį paskiriant laiduotoju. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

Šiuo atveju, R. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas (b. l. 113-115), civilinis ieškinys nepareikštas, neturtinė žala nepadaryta, turtinė žala padaryta, kurią atlygins draudimas. Kaltinamasis per paskutinį penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka dėl nešiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 116-119), atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, pačio kaltinamojo bei jo brolio, kuris išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, kaltinamosios brolis A. K. nurodė, kad kaltinamasis problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad A. K. yra jo brolis, su juo santykiai labai geri, jie daug bendrauja, kartu gyvena, daug kalbasi apie įvarius dalykus, nurodė, kad brolis jam yra autoritetas, gali jam padėti.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus nėra baustas, šiuo metu dirba, teikia išlaikymą vaikui. Įvertinus, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, spręstina, kad vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis R. K. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. Nurodė, kad blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. A. K. nurodė, kad kalbėjosi su kaltinamuoju, jis iškart jam pranešė apie įvykį, apie įvykusią avariją. Nurodė, kad brolis neturi priklausomybės alkoholiui, negeria dažnai, jų šeimoje tokie dalykai nevyksta. Su broliu sutaria gerai, mano, kad jis gali teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį. Jo bendravimas su R. K. geras, dažnai kartu leidžia laiką, kartu gyvena, daug bendrauja. Tiki, kad ji padarė išvadas, mano, kad gali padėti broliui nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, sustiprina ir teigiamai apibūdinamas A. K., kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Šiuo metu jis dirba, nėra teistas, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tiek A. K., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydama tokias aplinkybes, kad brolis A. K. jį gali įtakoti elgtis gerai ir daugiau nenusikalstai. Galimas laiduotojas taip pat nurodė, kad mano, jog jis gali kaltinamąjį įtakoti elgtis geriau, gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojo požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jo ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad A. K. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant kaltinamojo ir A. K. prašymui perduoti kaltinamąjį R. K. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje neteistas, per paskutinį penkerių metų laikotarpį baustas administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis šiuo metu dirba, teikia išlaikymą vaikui. Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–2 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojo – kaltinamojo gaunamas pajamas - laiduotojas dirba, turi finansinių įsipareigojimų, teikia išlaikymą vaikui, teismas sprendžia, kad kaltinamasis R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, R. K. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, įvertinus tai, jog buvo transporto priemonė vairuota pagrindinėmis gatvėmis, tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, taip pat ir vairavimą esant neblaiviems, į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jai buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi R. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, per paskutinius penkis metus bausta administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, nebuvo praradęs teisės vairuoti transporto priemones, šiuo atveju savo veiksmais kaltinamasis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, transporto priemonę vairavo pagrindinėmis miesto gatvėmis, padarė eismo įvykį, apgadino stulpą, todėl įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 2 (dviejų) metų terminas, per kurį R. K. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. lapkričio 18 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Todėl, nagrinėjamu atveju, netaikyti BK 72 straipsnio ir nekonfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės pagrindo nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. R. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojusi alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, be to, vairavo pagrindinėmis gatvėmis, sukėlė eismo įvykį, kas įvertinus jos būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, kur būna pakankamai intensyvus eismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama transporto priemonę „VW Passat“, todėl transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Kaip jau minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruotas AB „Regitra“ kaip R. K. nuosavybė (b. l. 53). Esant šiai aplinkybei darytina išvada, jog R. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teisėtas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) faktinis savininkas ir valdytojas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam R. K. nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas, t. y. kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jai paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 91-94, 95-98), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 183-185), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Proceso išlaidų nenustatyta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas prokurorės 2025 m. lapkričio 18 d. nutarimu taikytas automobiliui „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikintinas.

Byloje buvo gauta 2025 m. lapkričio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2025-51212, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 91,67 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, nes baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš R. K. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kurie saugomi aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai; 2) Kompaktinis diskas, kuriame policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo / garso įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje (b. l. 75).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. K. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2025 m. lapkričio 18 d., apie tai pranešti AB „Regitra“,

- konfiskuoti transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomą aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A Kaune.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjęs, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. K. valstybės naudai nepriteisti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- transporto priemonę „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, vykdančiai institucijai,

- Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kameros vaizdo, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.