Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdamas klausimą dėl nusišalinimo nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-303-946/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00161-2025-9) pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės E. M. 2025 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-1409-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24259677086 nagrinėjimo, ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-303-946/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00161-2025-9) perdavimo iš vieno teismo, kuriam byla teisminga, kitam teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės E. M. 2025 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-1409-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24259677086, kurio prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Administracinio nusižengimo byla pagal Kauno apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisykles, patvirtintas Kauno apylinkės teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VE-302 (aktuali redakcija nuo 2025 m. sausio 1 d.), paskirta nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjui Arūnui Purvainiui.

Nuo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo nusišalintina ir administracinio nusižengimo byla perduodama Kauno apygardos teismo pirmininkui spręsti klausimą dėl jos perdavimo iš Kauno apylinkės teismo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam teismui.

Teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 5 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – subjektyvųjį ir objektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar teismo šališkumas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu.

Teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis taikomi Baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu konkrečioje byloje vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato teisėjo nušalinimo pagrindus. Esant šiems įstatymo nurodytiems pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti nuo dalyvavimo procese, ši pareiga teisėjui tiesiogiai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 59 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių šio Kodekso 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nešališkumu.

Nagrinėjamu atveju, Kauno apylinkės teismo pirmininkas mano, jog administracinio nusižengimo byloje yra pagrindas jam, kaip bylą nagrinėjančiam teisėjui, nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėja yra V. J. – ilgametė Kauno apylinkės teismo teisėja, iš teisėjos pareigų atleista Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. gruodžio 27 d. dekretu, o teisėjos įgaliojimai buvo sustabdyti Lietuvos Respublikos Prezidento 2024 m. kovo 20 d. dekretu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinio nusižengimo padarymo data – 2024 m. lapkričio 6 d. – tuo metu V. J. dar nebuvo atleista iš teisėjo pareigų, nors jos įgaliojimai ir buvo sustabdyti. Be to, Kauno apylinkės teismo pirmininkas inicijavo V. J., jai einant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo pareigas, drausmės bylų iškėlimą. Šiuo konkrečiu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės, gali sukelti proceso dalyviams abejonių Kauno apylinkės teismo pirmininko ir paskirto nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teisėjo Arūno Purvainio nešališkumu, objektyvumu. Nors šios aplinkybės pačios savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teismo pirmininko ir paskirto nagrinėti administracinio nusižengimo bylą teisėjo Arūno Purvainio šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teisėjo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kilti abejonių, ar administracinio nusižengimo bylą nagrinėsiantis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis nėra susiformavęs išankstinės ir pareiškėjai V. J. palankios / nepalankios nuomonės dėl jos skundo nagrinėjimo baigties. Siekiant užtikrinti teisingą, visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą bei proceso dalyvių teisę į nešališką teismą, teisėjui yra pagrindas nusišalinti nuo šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nėra reglamentuota administracinių nusižengimų bylų perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam jos teismingos, kitam teismui tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad esant teisės spragoms, jas įmanoma užpildyti naudojant teisės analogiją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, bendruosius teisės principus, kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-429/2007), todėl klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui turi būti sprendžiamas taikant teisės analogiją, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto nuostatas, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Šiuo pagrindu bylą perduoti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno teismo kitam teismui arba kitiems teismo rūmams išsprendžia: <...> apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie teismai, pirmininkas ar šio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, - kai byla perduodama iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo subjektyviąja prasme, tačiau aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir pareiškėja yra ilgametė Kauno apylinkės teismo teisėja, darbiniais ir asmeniniais santykiais susijusi su dauguma Kauno apylinkės teismo teisėjų ne tik Kauno rūmuose, bet ir Kėdainių rūmuose, o tai yra pakankamas pagrindas kilti abejonėms dėl galimo Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo objektyviąja prasme.

Siekiant pašalinti bet kokias abejones skundą administracinio nusižengimo byloje nagrinėsiančio teismo nešališkumu ir siekiant užtikrinti teisingumo interesus, konstatuotina, kad administracinio nusižengimo bylos Nr. II-303-946/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00161-2025-9) nagrinėjimas turėtų būti perduotas kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam teismui.

Teismo pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nusišalinti nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-303-946/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00161-2025-9) nagrinėjimo.

Perduoti spręsti Kauno apygardos teismo pirmininkui klausimą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų administracinio nusižengimo bylos Nr. II-303-946/2025 (teisminio proceso Nr. 4-69-3-00161-2025-9) pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės E. M. 2025 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-1409-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 24259677086, perdavimo iš Kauno apylinkės teismo kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam teismui.

Šią nutartį išsiųsti Kauno apygardos teismui.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.