- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- II-26-1046/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00537-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdyba
institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) – atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3390-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Skundžiamu nutarimu D. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 256 straipsnio 5 dalį, 264 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas subendrinta 300 Eur bauda, dėl to, kad 2020 m. birželio 1 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) g. namu, Žagienio upėje, pažeisdamas šiame vandens telkinyje taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, D. K. yra pastatęs užtvanką iš akmenų, taip patvenkiant upę bei pažeisdamas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimą, yra užtvėręs tvorą iki kranto linijos. Nustatyta, kad tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnio 7 punktą ir 99 straipsnio 12 punktą
2020 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas D. K. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3390-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes nurodomos faktinės aplinkybės neliečia jos asmens. Nusižengimo padarymo vietoje, t. y. Panevėžys, (duomenys neskelbtini) g., yra septynių butų gyvenamasis namas. Vienas iš jų priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Visi kaimynai puikiai sutaria, kruopščiai tvarkoma namo aplinka, taip pat ir Žagienio upelio pakrantė. Upelis yra visiškai nedidelis gal metro-pusantro skersmens, todėl esant atoslūgiui ar šiaip nusekus vandeniui pasimato ant dugno gulintys akmenys. Akmenys kaip matyti iš jų išvaizdos upelyje guli nuo seno ir nei jis, nei kiti namo gyventojai jokių tyčinių veiksmui užtvenkti Žagienio upelį neatliko. Taip pat pareiškėjui nesuprantama, kokiu pagrindu yra kaltinamas, kad pastatė segmentinę tvorą iki pat vandens telkinio, t. y. iki Žagienio upelio kranto. Tai visiškas absurdas. Jis jau trejus metus gyvena Anglijoje ir parvyksta į Panevėžį retai, todėl atlikti minėtus veiksmu (tvenkti upelį, statyti tvorą iki vandens) tiesiog neturėjo tikslo ir galimybių. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, minėtos kliūtys dar 2020 m. liepos 22 d. buvo pašalintos geranoriškai, todėl skirti administracinę nuobaudą praėjus keturiems mėnesiams nebuvo jokio pagrindo. Pareiškėjas prašo įsigilinti į situaciją, įvertinti ne tik Aplinkos apsaugos departamento su byla pateiktą medžiagą, bet ir jo (pareiškėjo) nurodytus argumentus, apklausti (duomenys neskelbtini) g, Panevėžys, namo gyventojus liudytojais, kuriuos į teismo posėdį pasikvies savo iniciatyva.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su skundu nesutinka, nurodo, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Mano, kad pareigūnas, priimdamas nutarimą šioje administracinio nusižengimo byloje, laiku, visapusiškai, objektyviai išsiaiškino bylos aplinkybes, išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus. Įrodymai administracinėje byloje yra įvertinti visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. D. K. skunde išdėstyti argumentai dėl 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra nepagrįsti ir su jais nesutinka. D. K. savo skunde nurodo, kad kliūtys, tai yra tvora upės apsaugos juostoje ir akmenų užtvanka, buvo pašalintos dar 2020 m. liepos mėn., todėl skirti administracinę nuobaudą praėjus 4 mėnesiams neva nebuvo jokio pagrindo. Šis argumentas yra nepagrįstas, nes ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. D. K. savo skunde teigia, kad Lietuvoje negyvena jau trejus metus ir su šiuo įvykiu yra visiškai nesusijęs. Tai yra akivaizdus bandymas suklaidinti teismą, kadangi aplinkos apsaugos pareigūnas patikrinimo metu bendraudamas su Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančio namo gyventojais nustatė, kad upėje akmenų užtvanką įrengė ir tvorą upės pakrantės apsaugos juostoje užtvėrė būtent D. K.. Jam buvo duotas privalomasis nurodymas pašalinti užtvanką ir tvorą. Pastarasis ir buvo įvykdytas pašalinant minėtas kliūtis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo palikti lapkričio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą, o D. K. skundo netenkinti.
D. K. teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus motyvus. Papildomai paaiškino, kad buvo nubaustas už tai, kad iki pat upelio užtvėrė tvorą ir akmenimis užtvenkė upelį. Upelio tikrai netvenkė, kadangi akmenys jame buvo jau tada, kai jis (pareiškėjas) pradėjo ten gyventi 2019 metais. Nematė, kad prie to upelio būtų kas nors lindęs ir ten ką nors daręs. Kiek bendravo su kaimynais, tai ten nuo seno upelyje yra tie akmenys. Vasaros metu upelio vandeniui nuslūgus, akmenys išlenda, o vandens lygiui pakilus jų vėl nebesimato. Be to, upelyje gyvena bebrai, kurie ten stato užtvankas. 2020 m. birželio mėnesį upelis buvo nusekęs. Kai įsigijo namus, tvoros nebuvo. Tvorą užtverti nusprendė ir ją statė visi namo gyventojai bendrai, bet iki pat upelio tvoros tikrai netvėrė. Pats Lietuvoje būna retai, nes gyvena Didžiojoje Britanijoje ir nežino, kas pridėjo tvoros gabalą iki pat upelio. Jis (pareiškėjas) aplinkos apsaugos pareigūno buvo surastas per buvusią žmoną. Su minėtu pareigūnu bendraudamas iš Anglijos, šiam sakė, kad Lietuvoje beveik nebūna ir nežino, kas galėjo užtvenkti upelį ir užtverti tvorą iki pat upelio kranto. Susiskambinęs su kaimynais pats geranoriškai paprašė jų viską pašalinti. Kaimynai viską sutvarkė. Žino, kad kaimynė V. J. bendravo su aplinkos pasaugos pareigūnu, bet ji tikrai negalėjo pareigūnui pasakyti, kad būtent jis (pareiškėjas) užtvenkė upelį ir neteisėtai pastatė tvorą.
Institucijos, priėmusios nutarimą – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos – atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti.
Liudytojas Robertas kulbė parodė, kad gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. esančiame name. Name yra septyni butai ir visi namo vyrai bendrai užtvėrė tvorą. Tveriant tvorą buvo paliktas tarpas iki upelio kranto. Kažkas galėjo uždėti tvoros likučius, kad šuo neišbėgtų iš teritorijos. Namuose visą laiką nebūna, nes dirba vairuotoju. Nežino, kas iki pat upelio kranto užtvėrė tvorą. Upelyje gyvena bebrai. Kiek bebrai tą upelį užtvenkia, toks jis ir būna. Kartais atvažiuoja traktorius ir viską sutvarko bei išvalo. Nematė, kad kas nors į upelį specialiai būtų dėjęs akmenis. Kai upelyje vanduo nuslūgsta, jame matosi akmenys. Dabar, kai vandens lygis yra pakilęs, akmenų vėl nesimato. Upelis nuslūgsta labai retai, nes jį nuolat užtvenkia bebras. D. K. retai būna, nes gyvena Anglijoje.
Liudytojas G. D. parodė, kad gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančiame name. Visi kaimynai nusprendė užtverti segmentinę tvorą. Tvėrė ir D. K.. Tverdami paliko praėjimą prie upelio kranto. Vėliau buvo atremtas segmentas, bet nežino, kas jį pastatė, nes nematė. Tas segmentas kartais būdavo, kartais jo nebūdavo. Kai kurie kaimynai laiko šunis, tai kas nors galėjo iš kaimynų pastatyti tą segmentą, kad šuo nepabėgtų. Upelyje gyvena bebrai, kurie užtvenkia upelį. Namo gyventojai upelio užtvenkę nebuvo. Upelyje yra matęs akmenų, kai vandens lygis nuslūgdavo.
Liudytojas D. V. parodė, kad gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančiame name. Visi kaimynai bendru sutarimu nusprendė užtverti segmentinę tvorą. Ją statė vis kaimynai bendrai. Tvorą statė iki sklypo ribos palikdami praėjimą prie upelio kranto. Paskui prie tos tvoros dar buvo atremtas segmentas, kad šunys nepabėgtų. Nematė, kas tą segmentą pastatė, nes toje pusėje nevaikšto. Upelyje vanduo tai pakyla, tai nuslūgsta. Bebrai užtvenkia upelį. Nematė, kad kas nors specialiai būtų užtvenkęs upelį. Upelyje akmenų pilna, bet tokios krūvos kaip nuotraukoje nėra matęs.
Liudytoja V. J. parodėm, kad gyvena Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., esančiame name. 2020 m. vasarą visi kaimynai bendru sutarimu nutarė užtverti segmentinę tvorą. Statė namo gyventojai vyrai. Dalis tvoros yra nepritvirtinti segmentai ir juos galima patraukti. Negali pasakyti, kas pastatė nepritvirtintą tvoros dalį. upelyje gyvena bebrai ir jie jį užtvenkia. Yra mačiusi upelyje akmenų, kai vandens lygis būna nuslūgęs. Atrodo, kad nuotraukoje užfiksuoti akmenys jau buvo ir anksčiau. Kalbėjo su aplinkos apsaugos inspektoriumi, bet jis neprisistatė. Inspektorius klausė, kas pastatė tvorą, bet ji inspektoriui nenurodė jokio asmens vardo ir pavardės, nes nematė, kad užtvėrė tvoros dalį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. ginčija nubaudimą pagal ANK 256 straipsnio 5 dalį, 264 straipsnio 1 dalį ir mano, jog nubaustas nepagrįstai, kadangi akmenys upelyje guli nuo seno, jis jokių tyčinių veiksmų užtvenkiant upelį neatliko, trejus metus gyvena Anglijoje, todėl tvenkti upelio ar statyti tvorą iki vandens neturėjo tikslo ir galimybių.
ANK 256 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už ūkinės ir (ar) kitokios veiklos vykdymą paviršiniuose vandens telkiniuose pažeidžiant šiuose vandens telkiniuose taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
ANK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimas ir užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų devyniasdešimt eurų.
2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII-2166 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 98 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad „Paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama: reguliuoti (tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją) upes ir ežerus...>“. To paties įstatymo 99 straipsnio 12 punkte nurodyta, kad „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) (veisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante“.
Teismo vertinimu, šiuo atveju siekiant nustatyti nusižengimus padariusį asmenį nebuvo atliktas visiškai joks tyrimas ir visiškai neaišku kokiais įrodymais remiantis buvo nubaustas D. K.. Iš byloje esančio 2020 m. birželio 1 d. apžiūros akto Nr. PA37-122-20 matyti tik tai, kad 2020 m. birželio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas G. M. buvo nuvykęs adresu(duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, ir rado iš akmenų pastatytą užtvanką bei prie pat vandens užtvertą tvorą. Kaip pats nurodo patikrinimo akte, inspektorius pakalbino balkone buvusią pagyvenusia moterį, kuri pasakė, kad namo ir žemės šeimininkas (duomenys neskelbtini) g., Panevėžys, pastatė ir tvorą, ir užtvanką praeitą savaitgalį. Taigi kaip matyti inspektorius, siekdamas nustatyti kaltą asmenį, apsiribojo tik vienos moters, kurios jokių anketinių duomenų jokiuose dokumentuose nenurodė, paklausimu, kas pastatė tvorą ir užtvenkė upelį. Iš minėto patikrinimo akto matyti, kad ta moteris neįvardijo konkretaus asmens vardo ir pavardės. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad patikrinimo akte minima moteris galimai yra V. J., kuri teisme kategoriškai patvirtino, jog aplinkos apsaugos inspektorius klausė, kas pastatė tvorą, bet ji inspektoriui nenurodė jokio asmens vardo ir pavardės, nes nematė, kad užtvėrė tą tvoros dalį. Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas G. M. tinkamai neapklausė nei vieno (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, esančio namo gyventojo nurodydamas, jog to padaryti negalėjo, kadangi buvo paskelbtas karantinas. Šioje vietoje teismas pažymi, kad 2020 m. birželio 1 d. karantino sąlygos jau buvo labai švelnios, be to, pareigūnas asmenų apklausą galėjo atlikti ne vien tik gyvo kontakto būdu, bet ir naudodamasis kitomis šiuolaikinėmis priemonėmis, tačiau tas padaryta nebuvo. Vien tik nenustatytos moters niekur neužfiksuotas ir niekuo nepatvirtintas žodinis paaiškinimas aplinkos apsaugos pareigūnui negali būti laikomas tinkamu įrodymu asmens kaltei pagrįsti. Teismui nagrinėjant skundą buvo apklaustas tiek pareiškėjas D. K., tiek ir didžioji dalis (duomenys neskelbtini) g., Panevėžyje, esančio namo gyventojų ir visi jie kategoriškai tvirtino, kad nematė, jog D. K. būtų statęs tvorą ar užtvenkęs upelį.
Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. liepos 22 d. privalomojo nurodymo Nr. PN37-34/2020 įvykdymas taip pat nepagrindžia D. K. kaltės įvykdžius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Kaip matyti, D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis privalomąjį nurodymą įvykdė geranoriškai siekdamas pašalinti nustatytus pažeidimus, bet ne dėl to, kad pats būtų pastatęs neleistiną tvoros dalį ar užtvenkęs upelį.
Taigi nagrinėjamu atveju byloje nesant neginčijamų įrodymų, kad būtent D. K. pastatė akmenų užtvanką Žagienio upelyje ir užtvėrė tvorą iki pat upelio kranto, bei nesant galimybių šias abejones pašalinti, visos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais.
Šiuo gi atveju Institucijai nesurinkus jokių įrodymų, kad D. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 256 straipsnio 5 dalyje ir 264 straipsnio 1 dalyje, administracinio nusižengimo bylos teisena D. K. atžvilgiu nutrauktina, panaikinant skundžiamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3390-2020
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo D. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto A. K. 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3390-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną D. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.