- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- 1S-93-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- E. A.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. A. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 1726 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta bei likusia neatlikta 2 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2015 m. gruodžio 24 d. Neatlikta bausmės dalis 2014 m. lapkričio 25 d. – 1 metai 1 mėnuo.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 1726 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo E. A..
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, E. A. iš esmės Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį. Nurodo, kad nei prokurorė, nei apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad šis teistumas yra trečias, bausmės atlikimo metu už nustatytos tvarkos pažeidimus nebaustas, du kartus skatintas. Teigia, kad socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, nes dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai”. Pažymi, kad yra atlikęs 2/3 atliktosios bausmės. Pagal OASys metodiką jo nusikalstamumo rizika įvertinta 40 balų. Akcentuoja, kad turi savo gyvenamąją vietą, be to, jį priima gyventi ir jo brolis. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kokią dalį paskirtos bausmės asmuo turi atlikti, numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnis. Todėl, nuteistojo teigimu, spekuliacijos šiuo klausimu prieštarautų įstatymų nustatytai tvarkai. Be to, nuteistajam turėtų būti taikoma palankesnė norma, o šiuo atveju tai būtų lygtinio paleidimo taikymas. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. A. skundas atmestinas
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. A., atlikdamas bausmę laikėsi nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių, skatintas du kartus (b. l. 6), įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones (b. l. 6), faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad šiuo metu lygtinai paleidus E. A. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Nepaisant to, kad nuteistasis nurodo, jog bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, atliko 2/3 paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, laisvėje turės kur gyventi, tačiau iš psichologinio tyrimo išvados matyti, kad išleidus nuteistąjį į laisvę, t. y. išėjus iš struktūruotos aplinkos, tikimybė, kad jis sugebės spręsti savo problemas teisėtais būdais ir gebės integruotis į visuomenę – ganėtinai abejotina (nuteistasis praeityje du kartus buvo paleistas lygtinai, tačiau lygtinio paleidimo metu įvykdė naują nusikaltimą). Rizika pakartotinai nusikalsti labiausiai sietina su silpnais problemų sprendimo įgūdžiais bei netinkamais pasirenkamo elgesio modeliais (b. l. 4). Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką parodė, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir įvertinta 40 balų, kas atitinką žemą vertinimo rezultatą, tačiau labai artimą vidutiniam (b. l. 6). Be to, pagrindiniu nuteistojo kriminogeniniu veiksniu išlieka alkoholio vartojimas, kuomet pavartojus alkoholio pasireiškia smurtinis elgesys, nors pats E. A. alkoholio vartojimo problemos teigia neturintis (b. l. 5-6), t. y. šį kriminogeninį veiksnį sumenkina, kaip ir savo vaidmenį dėl nusikaltimo, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, padarymo. Mano, kad jis per griežtai nuteistas. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, aplinkybė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis jokiose papildomose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, leidžia spręsti, jog nuteistasis nėra pakankamai aktyvus pataisos proceso dalyvis. Aukštesniojo teismo nuomone, visos šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad ateityje nuteistasis daugiau nebenusikals, kad jį jau šiuo metu galima taisyti toliau neizoliuotą nuo visuomenės. Priešingai, visa tai rodo, jog jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų, ypač iš ankstesnių teistumų.
Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, E. A. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Nors, nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį paskirtosios bausmės nei to reikalauja BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas, tačiau likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, be to, ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.
Nagrinėjame kontekste kritiškai vertintinas nuteistojo skundo argumentas, kad bausmės laikas yra nustatomas teismui skelbiant nuosprendį, o kokią dalį paskirtos bausmės asmuo turi atlikti, numato BVK 157 straipsnis. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai. Be to, taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, jog jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgtina į tai, kad E. A. jau du kartus buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir du kartus jis buvo paleistas lygtinai, bet abu kartus jis pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas vėl nusikalsdamas. Todėl negalima sutikti su nuteistojo nuomone, jog netaikant nuteistajam palankesnės įstatymo normos, t. y. netaikant lygtinio paleidimo suėjus BVK 157 straipsnyje numatytam terminui, lygtinio paleidimo institutas apskritai praranda savo prasmę ir nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ankstesni nuteistojo lygtiniai paleidimai jo neskatino savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir daugiau nenusikalsti, todėl darytina išvada, jog jis nepagrįstai siaurina lygtinio paleidimo tikslus, siekdamas jam palankaus sprendimo.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos E. A. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 1726 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo E. A. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.