Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Gintaras Stonkus, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant Institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus atstovui Marijui Dargiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. K., jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savo vadovaujamoje bendrovėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. reikalavimus, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau - Sodra) apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti S. N. pagalbinio darbininko pareigose laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2015-08-22 12.15 val. (kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nugriuvus sandėliuojamoms granito plokštėms, mirtinai buvo sužalotas S. N.).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, abi įmonės veikia toje pačioje teritorijoje, tačiau jų veikla skirtinga, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamina gaminius iš granito plokščių, kurias pati užsisako ir rūpinasi jų atvežimu ir pervežimu į gamybos vietą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima klientų paieška ir gaminių montavimu. Klaipėdos regione montavimo darbams buvo priimti du darbuotojai I. K. bei R. B., kurie iš pradžių dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to nuo 2014 m. birželio 11 d. buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiems darbuotojams darbus paskirstydavo jis pats, su jais kartu kartais važiuodavo ir montuoti gaminius į vietą. Vieną dieną jo tėvas E. K., kuris rūpinosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalais, paprašė jo surasti pagalbinį darbininką teritorijos priežiūrai, apie tai jis pasakė I. K., o šis jam pasakė, kad pažįsta tokį žmogų, t.y. S. N.. I. K. davė jam S. N. telefono numerį, šiuo numeriu jis skambino kelis kartus, nes vis nepavykdavo susitarti su E. K. dėl susitikimo ir pokalbio su S. N. dėl priėmimo į darbą. Patį S. N. bendrovės teritorijoje matė tik vieną kartą vasaros pabaigoje, kai šį atsivežė I. K., daugiau jo nebematė, nors teritorijoje būna kiekvieną dieną. Įvykio dieną jo darbe nebuvo, jis atvažiavo vėliau, nei tą dieną, nei anksčiau jis jokių darbų S. N. nedavė, o ant S. N. užgriuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios žaliavinės granito plokštės.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³straipnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868,00 eurų iki 2896,00 eurų. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu.

Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnyje. Lietuvos Respublikos DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos DK 93 straipsnio nustatytiems darbo sutarties požymiams, t.y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos DK 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t.y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Teismo nuomone, L. K. versija, jog jis nebuvo priėmęs į darbą S. N. ir pastarasis jo bendrovėje nedirbo, yra paneigta išsamiais liudytojų Š. N. ir I. K. bei iš dalies paties L. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Liudytojas Š. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jo brolis S. N., su kuriuo jis kartu gyveno, pasak jo, apie du mėnesius iki žūties dirbo bendrovėje, kuri randasi prie (duomenys neskelbtini), ten jis įsidarbino su I. K. pagalba ir kartu su juo dirbo su granito ir marmuro gaminiais. Konkrečiai kokioje bendrovėje jis dirbo, jam nepasakė. Į darbą S. N. vykdavo kiekvieną darbo dieną ir dar šeštadieniais, darbo rūbų namuose nelaikydavo, persirengdavo darbo vietoje. S. N. jam taip pat yra sakęs, kad į darbą jį veždavo L., nors pačio L. atvažiuojančio paimti S. N. jis nėra matęs, nes į darbą išeidavo anksčiau. Kai jis nuvažiavo atpažinti S. N. lavono, ant jo buvo raudonas darbinis kombinezonas, o jo drabužius ir kitus asmeninius daiktus jam atvežė L. K. tėvas po įvykio tos pačios dienos vakare.

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to jį įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja L. K., darbo pobūdis dėl to nepasikeitė, abi bendrovės darbus vykdo kartu vienoje teritorijoje, abiejų bendrovių darbuotojai sėdėdavo tame pačiame vagonėlyje, taip vadinamame ofise. 2014 m. birželio mėn., tikslios datos neprisiminė, jis įsidarbinimui atvedė savo tolimą giminaitį S. N., jį nuvedė į vagonėlį, su kuo jis ten kalbėjo nematė, tačiau nuo tos dienos pradėjo dirbti kartu su juo ir Rolandu tuos darbus, kuriuos daryti pavesdavo L. K., taip pat S. N. kartu su jais vykdavo ir į gaminių montavimo vietas, kai reikėdavo jo pagalbos. S. N. gyveno pas savo brolį, jis ateidavo iki jo namų ir jie kartu važiuodavo į darbą, o po darbo parveždavo namo. Įvykio, kai žuvo S. N., dieną jis nedirbo, nes tuo metu gulėjo ligoninėje, kas S. N. veždavo į darbą, kai jis sirgo, jis nežino.

Netikėti šiais išsamiais ir iš esmės tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais nėra pagrindo, iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes jie nurodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, jog liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti L. K. ar būtų suinteresuoti jo nubaudimu. Tokių duomenų teismo posėdžio metu nenurodė ir L. K.. Pats L. K. parodė, kad montavimo darbus Klaipėdos regione atliko jo vadavaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, o tuos darbus konkrečiai atlikinėjo du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai I. K. bei R. B., taip patvirtindamas I. K. parodymus apie atliekamų darbų pobūdį. Vėlgi įvertinus I. K. parodymus, kad S. N. visą laiką dirbo kartu su jais, darytina išvada, kad S. N. dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir padėjo kitiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams (iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014-06-11 iki 2014-07-17, I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014-06-11 iki 2015-01-05) atlikti jiems pavestas užduotis. Be to, S. N. ir L. K. pokalbių išklotinės analizė, padaryta ikiteisminio tyrimo metu, rodo, kad S. N. su L. K. intensyviai pradėjo bendrauti telefonu nuo 2014-08-09 (šeštadienio) 09.07 val., po to kiekvieną dieną nuo 2014-08-11 iki 2014-08-15 (pirmadienis-penktadienis), po to kiekvieną dieną nuo 2014-08-18 iki 2014-08-21 (pirmadienis-ketvirtadienis), t.y. būtent tuo laiku, kai dėl nedarbingumo nedirbo I. K. (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį I. K. dėl ligos nedirbo nuo 2014-08-11 iki 2014-08-29), kuris veždavo S. N. į darbą. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina liudytojo Š. N. parodymus, kad į darbą S. N. vežė pats L. K..

Nors liudytojas E. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jokie darbai nebuvo vykdomi, nes L. K. ruošėsi vestuvėms, darbo vietoje buvo tik vadybininkas, ir neįsivaizduoja, ko S. N. vaikščiojo teritorijoje, kai jį prispaudė granito plokštės, tačiau jo nurodytos aplinkybės visų anksčiau aptartų aplinkybių kontekste nepaneigia išvados, kad įvykio metu S. N. buvo savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vietoje.

Taigi ištyrus ir įvertinus bylos esančius įrodymus, juos sugretinus tarpusavyje, nekyla abejonių, kad 2014 m. birželio mėnesį, tiksli data nenustatyta, L. K., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir S. N. susitarė dėl darbo pobūdžio, darbo sąlygų ir darbo užmokesčio, o S. N. laikotarpiu nuo 2014 m. birželio mėnesio, tiksli data nenustatyta, iki 2015-08-22 12.15 val. (kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu nugriuvus sandėliuojamoms granito plokštėms, mirtinai buvo sužalotas S. N.) realiai dirbo sutartomis sąlygomis, t.y. tarp jų buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, jie turėjo būti įforminti rašytine darbo sutartimi, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo, L. K. leido dirbti S. N. ir apie tai nepranešė Sodrai. Tokia L. K. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., sudėtį – nelegalus darbas.

L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

L. K. padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą, yra bendrovės direktorius. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad L. K. administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų galės būti pasiekti skiriant Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30² str., 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

L. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskirti 868,00 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą už S. N. nelegalų darbą.

Išaiškinti L. K., kad bauda turi būti sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A2.1.-1-903/2016, įmokos kodą 1001, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimui įsiteisėjus apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.