Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-59-366/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-23
Bylos Nr.
1-59-366/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigitas Bagdonavičius
Kaltinamasis
D. U.
Civilinis ieškovas
T. S., R. S., I. S.
Kategorijos
  • 1.2.3.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-59-366/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52111-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.1;
2.3.6.4.4.(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 23 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant:prokurorui Arvydui Grambai,kaltinamajam D. U.,gynėjui advokatui Egidijui Labuckui,nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams T. S., R. S., I. S.,nukentėjusiųjų atstovei advokatei J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. U., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. U. buvo kaltinamas tuo, kad 2015 m. rugsėjo 17 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini)., šalia parduotuvės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas rankos kumščiu, medine pliauska ir spirdamas koja ne mažiau 5 smūgių į galvą, ne mažiau 1 smūgį į krūtinę, ne mažiau 1 smūgį į pilvą (juosmens šoną) ir ne mažiau 7 smūgių į kojų galūnes S. S., tuo padarydamas jam nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas galvoje, minkštųjų audinių kraujosruvas ties apatinio žandikaulio kairiu kampu, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse kairės pusės skliauto įspaustinius lūžius, nusitęsiančius į pamatą, galvos smegenų kairiame pusrutulyje, momeninės-smilkininės-kaktinės skilčių sferiniuose paviršiuose kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, sumušimo židinius kairėje smilkininėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, galvos smegenų pabrinkimu, smegenų koma, centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, dėl ko jis 2015-09-18, 05.20 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu tyčia nužudė S. S., t.y. padarė nusikaltimą numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. U. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad tai buvo ketvirtadienis. Tą dieną po darbo ėjo į parduotuvę. Su tais asmenimis, su kuriais dirbo, pusė dienos vartojo alkoholį. Po darbo apie 16.30 ėjo namo. Užsuko į parduotuvę nusipirkti alaus. Parduotuvėje pirko du butelius alaus po vieną litrą. Pirko „Tėviškės“ alų, 7,5 % stiprumo. S. sutiko jau išėjęs iš parduotuvės. S. alaus neturėjo. Pats pasiūlė jam kartu išgerti. Tą dieną buvo gerai išgėręs, jautėsi stipriai apsvaigęs. Kartu su S. išgėrė pusė butelio. Po to susiginčijo ir pasakė jam, kad daugiau neduos. S. pradėjo kolioti ir tuomet jį pastūmė. Jis nukrito ant žolės. Pats pasiėmė alų ir ėjo namo. Tą žmogų paliko ir nebežiūrėjo ar jis keliasi. S. nukrito ant žolės, todėl nemano, kad buvo praradęs sąmonę.

Netoli namų vienas prisėdo ant suolo prie kaimyno namo. Alaus dar buvo pusantros pūslės. Ant to suoliuko sėdėjo gal apie valandą ir vienas gėrė alų. Į savo namus grįžo apie 17.30 – 18.00 val.

Šalies argumentai

D. U. nurodo, jog prisimena savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teigia, jog duoti tokius parodymus jį privertė, net gavo su papke per galvą, norėjo pirštus išsukti.

Pagarsinus 2015 m. rugsėjo 22 d. kaltinamojo rašytą paaiškinimą (T 1, b.l. 155), D. U. paaiškino, jog jį privertė taip rašyti, diktavo tekstą, kad sudavė smūgius ir, kad spyrė. Nelieptas parašė tik tai, kad susitiko, kad pasiūlė alaus. Visa tai buvo ketvirtadienį, o ne penktadienį. Kodėl paaiškinime rašė, kad penktadienį, nežino.

Pats niekam nesakė apie įvykusį konfliktą su tuo vyriškiu. Nepamena, kad tai būtų sakęs ir P.

Atsakinėdamas į klausimus, D. U. nurodė, kad gerdamas su S. jokio dviračio nematė ir apie tai su juo kalbos nebuvo. Šuns S. taip pat neturėjo. Teigia jog po konflikto išeidamas neišgertą alų pasiėmė. Iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų mato, kad šalia S. buvo rastas toks pat butelis alaus kokį ir gėrė su S.. Nuo tos vietos kur stumdėsi prie parduotuvės iki tos vietos kur rado S. S. yra apie 300 metrus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T 1. b.l. 162-164) D. U. parodė, kad įpusėjus gerti antrą alaus butelį tarp jo ir S. S. kilo konfliktas, nes jis daugiau S. S. alaus duoti nebenorėjo. Kilus konfliktui S. S. jį pastūmė, pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, todėl jis trenkė kumščiu S. S. į veidą, dėl ko jis nugriuvo. Gulinčiam S. S. sudavė du smūgius į galvą, vieną smūgį į veidą. Spyrė koja jam penkis kartus į kairį šoną, kojas, kelis kartus spyrė į galvą. Pamatęs, kad S. S. nejuda, bandė jį kelti, tačiau šis nereagavo. Pakėlęs jį už pažastų pritempė prie malkų krūvos, į ją atrėmė ir palikęs išėjo namo. Matė jog jam iš nosies bėgo kraujas. Papildomos apklausos metu (T 1, b.l. 180) D. U. dar nurodė, kad paėmė iš šalia buvusios malkų krūvos vieną pliauską ir ja gulinčiam S. S. sudavė tris smūgius į galvą, du kartus į šoną, vieną kartą į kairę koją.

Pagarsinus šiuos parodymus, D. U. paaiškino, kad tyrėja sugalvojo tokius parodymus. Tyrėja suskaičiavo smūgius ir dėl to parašė, kad 5 kartus spyrė. Neteisingi tie parašyti parodymai apie tai, kad S. nereagavo, nekalbėjo, kad kraujas bėgo iš nosies.

D. U. tvirtina, jog gerai žino, kad prie kaimyno namo ant suoliuko sėdėjo gal pusantros valandos, nes žiūrėjo į laiką telefone. Per tą laiką su niekuo nebendravo. Pasėdėjęs ėjo namo.

Kaltinamasis nurodo, kad tą dieną dirbo iki 16.30 val. Darbo metu nebuvo niekur iš darbo išėjęs. Kai sutiko S. S., jis buvo be šuns, išgėręs buvo nedaug, išsipurvinęs nebuvo. Pats tą dieną buvo apsiavęs kroksais. Dviračio S. S. neturėjo. Su juo nebuvo kalbos apie tai, kaip jis atvyko į tą kaimą, kad gal jam pavogė tą dviratį ar pametė.

D. U. tvirtina, kad jį privertė prisipažinti. Prigąsdino, kad jei neprisipažins, neišeis, sėdės. Gruodžio 16 d. apklausos metu tyrėjai privertė parodyti, kaip, į kurias vietas buvo smūgiai. Sakė, į kurią vietą rodyti. Tai sakė parodymų patikrinimo metu. Tyrėjai klausė, su kuo sudavė. Iš karto tyrėjai galvojo, kad su aštriu daiktu. Apklausoje, kurioje kalbama apie pliauską, diktavo tyrėjas, o jis pats tai tik patvirtino. Perskaitė parodymus ir pasirašė. Suvokė, kad save apkalba. Su advokatu tais klausimais nesitarė.

Nukentėjusysis T. S. paaiškino, kad tėvas važiavo į parduotuvę apie 12 valandą. Tą dieną išmokėjo pašalpą ir jis važiavo išsigryninti pinigus. Jis kuo anksčiau važiuodavo išsigryninti pašalpos pinigus, kad antstoliai nespėtų nurašyti. Tai žino iš kaimynų. Nežino kelintą valandą jis grįžo namo, bet gal kokią antrą - trečią. Tada važiavo į parduotuvę su dviračiu nusipirkti alaus ir turėjo užvažiuoti pas pusbrolį. Taip sakė tėvo pusbrolis. Tėvas turėjo tvarkyti pusbrolio vaiko dviratį. Kiek žino, tėvas buvo užvažiavęs pas pusbrolį, bet nerado namuose ir kiek palaukęs išvažiavo.

T. S. reiškia 17 000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad netekus tėvo, prasidėjo nemiga, stresas, dvasiniai išgyvenimai. Nors negyveno kartu, bet palaikė ryšius. Iki įvykio prieš mėnesį buvo nuvažiavęs pas tėvą savaitgaliui. Susiskambindavo dažnai. Būdavo, kad tėvas atvažiuodavo į servisą pas dėdę į Vilnių, ten susitikdavo. Jaučia didelę nuoskaudą.

Nukentėjusioji I. S. paaiškino, kad apie įvykio aplinkybes jai nėra žinoma. Apie aplinkybes žino tik iš tyrėjos.

Nurodo, kad gyveno su tėvu atskirai apie 8 metus, tačiau bendravo nuolatos. Į mėnesį nors kartą tikrai susiskambindavo. Kartais tėvas atvažiuodavo į Vilnių, atvažiuodavo pasveikinti su gimtadieniu. Kartais ir pati nuvažiuodavo į kaimą. Nežino ar neturtinė žalos suma gali sugrąžinti žmogaus gyvybę. Nežino kaip apibūdinti tokią netektį. Iki šiol prisimena ir nesugeba susitaikyti su tėvo mirtimi.

Nukentėjusioji R. S. paaiškino, kad su S. S. buvo išsituokę jau 8 metai, tačiau bendravo. Susitikdavo daugiausia pas pusbrolį. Išsituokė be pykčių. Kad ir išsituokę, bet labai gaila žmogaus, jis buvo brangus žmogus. Yra pateikusi ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl laidojimo išlaidų. Byloje yra pateikti dokumentai, kas buvo pirkta. Palaiko savo ieškinį. Laidojimo pašalpą gavo apie 300 eurų. Bendra ieškinio suma yra 570, 44 eurų. Laidotuvės kainavo apie 800 eurų. Tą pašalpą, kurią gavo iš valstybės, panaudojo. Laidotuvėms išleido savo 570 eurų ir 300 eurų pašalpos.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) turi sodybą. 2015 m. rugsėjo 17 d. apie 12.50 ar 13 val. atvyko į šią sodybą. Namų valda yra vienoje kelio pusėje, o pirtis - kitoje. Atvažiuodamas nuo Ignalinos, prie pirties pastebėjo anksčiau nematytą dviratį. Kadangi netoli dirbo seniūnijos moterys, pagalvojo, kad dviratis galbūt yra jų. Nekreipdamas dėmesio į tą dviratį, pavalgė ir vėl išvažiavo. Grįžo į sodybą gal po pusvalandžio ar valandos. Dirbusių moteriškių jau nebuvo, o dviratis dar stovėjo. Tuomet nuėjo iki pirties, praėjo pro tą dviratį, ir užėjęs už pirties, pamatė gulintį žmogų. Prie jo sėdėjo šuo. Pagalvojo, kad žmogus gal neblaivus, nes miegojo. Tai buvo maždaug apie 14 val. Prie jų artyn nėjo. Kadangi prie pirties graži teritorija, tai dažnai būna, kad geriantys ten užklysta, nukrenta pamiegoti, pamiega ir vėl toliau eina. Po to išvyko savais reikalais. Gal apie 18.30-19 val. ėjo į parduotuvę. Buvo keista, kad tas dviratis dar tebestovi, jis buvo tvarkingai atremtas dviračio kojele. Girdėjo, kaip gulintis čiaudėjo, kosėjo, jau buvo nusiavęs batus, šuo visą laiką buvo prie jo. Pats nebuvo prie jo priėjęs. Nuėjo į parduotuvę, apsipirko, grįžo į sodybą. Vėliau pamanė, kad žmogus per ilgai miega. Pamena, jog į pagalbos telefoną 112 skambino 19.50 val. Matė, kad tas žmogus spjaudosi, seiliojasi tokiu tamsiu turiniu. Pagąsdinus, šuo nubėgo. Priėjo prie to gulinčio. Jis gulėjo ant šono, galvoje buvo jau užgiję šašai. Jo veidą pamatė tik kai atvažiavo greitoji pagalba. Kad visą laiką matė tą patį žmogų, sprendžia iš jo aprangos. Jis visą laiką gulėjo toje pačioje vietoje, tik vakare šalia jo buvo padėti batai, gulėjo pilnas litrinis alaus butelis, kurį pamatė tik atvykus tyrėjams. Greitajai atvykus, padėjo vairuotojui tą žmogų įkelti į greitosios pagalbos mašiną. Medicinos seselė sakė, kad jis labai blogai jaučiasi. Kai atvažiavo medikai, jam buvo lyg tai konvulsijos, jis visas drebėjo. Tą dieną buvo saulėta, vakare buvo vėsoka, bet nebuvo šalta. Kai medicinos seselė jį atvertė, pamatė, kad jo kairės rankos dilbis kraujavo, nes tą vietą bintavo. Buvo kruvinos kelnės, nematė kruvino veido. Nemano, kad jis galėjo kažkur tai eiti. Kai tyrėjas varė dviratį, vienas ratas nesisuko, gal žmogus dviračiu buvo kritęs.

Vakare matė, kad žmogus jau buvo pozą pakeitęs. Buvo keista, kad jis jau buvo nusiavęs batus, kurie buvo šalia gražiai pastatyti.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad dirba pardavėja (duomenys neskelbtini) kaime esančioje parduotuvėje. Byloje minimo įvykio dieną taip pat dirbo parduotuvėje. Galėjo būti apie 12-13 val., kai tą dieną į parduotuvę atėjo žuvusysis, kurį žinojo, nors jis negyveno tame kaime. Jis atnešė apie 30 eurų skolą. Buvo lyg blaivus, nesusidaužęs, ramus, kaip visada - su nuotaika. Neprisimena, ar tada ką nors pirko. Jis pirkdavo maistą, cigaretes, kartais buteliuką. Pirkdavo įvairų gėrimų, tačiau dažniausia - maistą ir cigaretes. Daugiau tą dieną į parduotuvę nebuvo užėjęs. Šuns nematė, nes parduotuvėje jo nebuvo. Kaltinamąjį žino, tačiau neužfiksavo, ar jis tą dieną buvo parduotuvėje. Gal vyrai už parduotuvės ir išgeria, tačiau pati to nemato, nes ten nėra langų. Kiti atėjusieji apsipirkti apie gulintį žmogų nekalbėjo. Apie įvykį sužinojo kitos dienos ryte.

Liudytojas V. P. parodė, kad nužudytąjį pažinojo. Jis labai gerai sutardavo su mama ir patėviu. Galėjo būti rugsėjo 18 d., žino, kad buvo lyg tai šeštadienis. Parduotuvėje buvę žmonės kalbėjo, kad rado užmuštą žmogų. S. visi vadino „S.“. Kai tą pačią dieną prie parduotuvės sutiko D., šis pasakė, kad su žuvusiuoju susistumdė, sakė, kad tai buvo vakar. Jis nesakė, kad S. jau nebegyvas. Detalių apie susistumdymą nepasakojo. Kaime niekas netiki, kad tai galėtų būti D. darbas. Buvo kalbų, kad galėjo tai padaryti Š., nes jis buvęs aro vyras. U. ir S. – abu ramūs žmonės. Su kaltinamuoju - buvę klasiokai. Būdavo, kad susibari, bet muštynių niekada nebuvo.

Liudytoja S. M.-Š. paaiškino, kad gavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, buvo informuota, kad D. U. yra laikinai sulaikytas, todėl jos pareiga buvo jį apklausti. Jis neturėjo savo gynėjo, todėl gynėjas jam buvo paskirtas. Pirma apklausa vyko areštinėje, dalyvaujant gynėjui, viskas vyko pagal procesą: jis buvo supažindintas su teisėmis ir pareigomis, buvo išaiškintos visos reikiamos teisės, ką jis patvirtino savo parašu. Jam buvo pasiūlyta apie įvykį pačiam papasakoti, po to buvo užduodami klausimai. Visos apklausos vyko tokiu pačiu principu. Jei gerai atsimena, tai tą pačią dieną buvo atliekami parodymų patikrinimo vietoje veiksmai. Įtariamasis neatsisakė duoti parodymus, davė nuoseklius parodymus. Paskutinės apklausos metu jo paklausus, ar nukentėjusiajam smūgiavo tik kumščiais ar buvo naudojamas koks nors daiktas, įtariamasis atsakė, kad dar buvo panaudota medžio pliauska. Liudytoja nurodo, jog jai nežinoma, kad kiti pareigūnai būtų prieš įtariamąjį vartoję smurtą, apie tai įtariamasis nėra užsiminęs. Įtariamasis elgėsi pakankamai ramiai, nuosekliai, adekvačiai pasakojo visas aplinkybes, nebuvo panašu, kad kažkas nutylima, išsigalvojama ar daroma kažkokio tai spaudimo poveikyje. Įtariamasis buvo papildomai apklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo ilgokai negauta nukentėjusiojo ekspertizės išvada. Skambino teismo medikui, kuris pasakė, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galvos ar kitose srityse nėra visi būdingi sudavimui rankomis, kad tiems sužalojimams padaryti turėjo būti panaudotas kažkoks įrankis ar daiktas. Tai sužinojus, buvo nuspręsta pakviesti įtariamąjį papildomai apklausai ir jo apie tai paklausti. Ekspertas nenurodė, koks tai galėjo būti daiktas.

Atsakinėdama į klausimus liudytoja paaiškino, kad pirminės apklausos metu nežinojo mirties priežasties. Su ekspertais nebuvo bendrauta. Žinojo, kad tai yra smurtinė mirtis, bet nežinojo konkrečių sužalojimų.

Teigia, kad tas įtariamojo ranka rašytas paaiškinimas ne jai buvo rašytas, mano, kad jis jau buvo pateiktas. Įtariamasis buvo sulaikytas Ignalinos rajono policijos pareigūnų ir pristatytas į Utenos AVPK areštinę. Tas paaiškinimas jau buvo byloje.

Apklausiamas įtariamasis nurodė, kad jis nukentėjusį ir spardė. Apklausoje jis buvo su taip vadinamais „kroksais“. Jis paaiškino, kad ir įvykio metu jis avėjo ta pačia avalyne.

Parodymų patikrinimo vietoje nebuvo filmuota, buvo tik fotografuota. Papildomas parodymų patikrinimas vyko ne įvykio vietoje, o patalpoje.

Nukentėjusysis buvo rastas gal 300 m nuo įvykio vietos, ten kur buvo rastas jo dviratis. Kaip pavyko išsiaiškinti, nukentėjusysis atvyko į kaimą, pasiliko dviratį ten, kur jis ir buvo rastas sužalotas. Ten dviratis stovėjo visą dieną, o pats nukentėjusysis visur vaikščiojo. Pati apklausinėjo tik dalį liudytojų. Įtariamasis visų apklausų metu teigė, kad konfliktas vyko dėl antro butelio alaus.

Neturi paaiškinimo, kodėl prie sužalotojo buvo rastas pilnas butelis alaus.

Pagal įtariamojo parodymus, konfliktas vyko apie 16-17 val. Liudytojas G. Š. matė nukentėjusį miegantį, buvo prie jo priėjęs, bet sužalojimų nebuvo.

Pas nukentėjusį nebuvo rasta pinigų, bet kalbantis su nukentėjusiojo buvusia žmona, ji minėjo, kad jis lyg tai buvo gavęs pašalpą. Kalbėjosi su pareigūnais, kurie buvo įvykio vietoje, jie sakė, kad nieko vertingo pas nukentėjusį nebuvo rasta. Nesiaiškino, ar jis galėjo gauti tą dieną kokią nors pašalpą. Nepamena, kad būtų klausus ir įtariamasis būtų sakęs, kad jis, pasitraukdamas nuo nukentėjusiojo, būtų jo kišenes iškraustęs.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad dirba Ignalinos rajono policijos komisariate. Įvykio dieną operatyvinės grupės sudėtyje dirbo patruliu. Iš Ignalinos greitosios pagalbos centro gavo pranešimą, kad į ligoninę vežamas nukentėjusysis. Privalėjo patikslinti įvykio aplinkybes. Atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Šalia kelio gyvenantis žmogus paaiškino, kad šalia jo pirtelės buvo rastas nukentėjusysis, kad liko jo daiktai, dviratis. Paties nukentėjusiojo jau nebuvo, nes buvo išgabentas į Visagino ligoninę.

Daiktai buvo plačiai išsimėtę, keletą metrų už pirtelės, dviratis stovėjo prie pirtelės, už pirtelės buvo rastas alaus butelis, kuris gal buvo pradarytas. Batai, kepurė ir alus buvo vienoje vietoje, apie 5-10 m spinduliu, tai užfiksavo apžiūros protokole.

Mano, kad dviratis buvo tvarkingas, normaliai važiavo, nuleistos padangos nebuvo, nes galėjo jį stumti.

Įvykio vakarą į parduotuvę, esančią už 200 m, nebuvo nuvykę. (duomenys neskelbtini) yra dvi parduotuvės, nei vienoje iš jų nebuvo nuvykę, nes reikėjo dirbti įvykio vietoje.

Parduotuvė (duomenys neskelbtini) yra arčiau įvykio vietos, o (duomenys neskelbtini) - toliau. Nepamena, ką pasakojo žmogus, prie kurio pirties rastas nukentėjusysis.

Įvykio vietoje neaptiko grumtynių pėdsakų, kraujo nebuvo, su kaltinamuoju nebendravo.

Liudytojas T. M. paaiškino, kad dirba Ignalinos PK. Vyko į įvykio vietą. Tyrėja iš greitosios pagalbos gavo pranešimą, kad į ligoninę vežamas sužalotas asmuo, šalia kurio gulėjo dviratis, todėl buvo manė, kad gal buvo eismo įvykis. Ten nuvykus, žmogus, kurio privačioje valdoje buvo rastas sužalotas asmuo, nurodė vietą, kur tas asmuo buvo, parodė, kur stovi dviratis, kur kepurė ir batai. Matė dviratį, ant kurio sugadinimų nepastebėjo, dviratis pats riedėjo. Įvykio vietoje tyrėjas bendravo su tos sodybos savininku. Pats su niekuo nebendravo.

Specialistas S. L. nurodė, kad tvirtina abi savo išvadas, kurias neturi kuo papildyti.

Atsakinėdamas į klausimus, specialistas paaiškino:

nustatyti sužalojimai mirusiojo kūne nėra būdingi griuvimui. Įvertinus makromorfologinį pačių sužalojimų pobūdį, tai reiškia - galvoje tas įspaustinis lūžis kairėje galvos pusėje ir tie sužalojimai smegenyse, kontūriniai židiniai, jų išsidėstymas, tai leidžia teigti, remiantis šaltiniais, kad tokie sužalojimai galvoje atsiranda ne žmogui nugriuvus, o suduodant jam smūgį į atitinkamas vietas. Negalima paneigti, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį koja ar ranka, labiau tikėtina - su koja, jei ten atitinkamas apavas: kietu padu, šiek tiek iškylančiu kulnu, bet ranka - mažiau tikėtina.

Nuo griuvimo važiuojant dviračiu - tokių specifinių sužalojimų nenustatyta, tačiau įvertinus jau minėtą makromorfologinį sužalojimų pobūdį, maža tikimybė, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti važiuojant dviračiu ir nugriuvus.

Sužalojimai ir pagal savo pobūdį labai skirtingi. Iki pagrindinio sužalojimo kiti sužalojimai galėjo apsunkinti asmens savarankiškus veiksmus, bet tos galimybės nepaneigia, kad nukentėjusysis po tų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, o po sužalojimų galvoje jo gebėjimas atlikti savarankiškus veiksmus yra labai abejotinas, nes tiek galvos, tiek tokius galvos smegenų sužalojimus patyręs žmogus turėtų būti komos būsenoje, o apie savarankiškų veiksmų atlikimą kalbos kaip ir neturėtų kilti. Po pagrindinio sužalojimo galvoje mažai tikėtina, kad asmuo savarankiškai kažką aktyvaus galėjo veikti, nors medicinoje yra visokiausių niuansų.

Pagal visų sužalojimų vaizdą, atlikus tiek histologinį, mikroskopinį ir makroskopinį tyrimą, tie sužalojimai padaryti panašiu laikotarpiu ir galima tvirtinti, kad padaryti neužilgo, vienas po kito.

Kai į ligoninę asmuo pristatomas su sunkiais kūno sužalojimais, gydytojai skuba gelbėti jam gyvybę, o alkoholio organizme nustatymas nueina į antrą planą. Pats ištyręs kraują, etilo alkoholio nerado. Tai gali būti paaiškinama tuo, kad nukentėjusysis iki mirties buvo gydomas iki 12 val. Teikiant pagalbą, lašinant skysčius ir diuretikus, kad dėl traumos mažintų galvos smegenų tinimą, kai iš vienos pusės skystis pilamas, o iš kitos - iš organizmo jis varomas, galėjo pagreitinti buvusio alkoholio organizme išsiskyrimą. Todėl tyrimo metu alkoholio nerado.

Nesant nei atvėsimo, nei autoįvykio požymių, apie batų nusiavimą, kada tai buvo padaryta atsakyti negali. Tačiau po patirto galvos sužalojimo, labai abejotina, kad jis galėjo nusiauti batus.

Apie buvusį žalojantį įrankį kategoriškai patvirtinti ar paneigti negali, nes sužalojimas tiek galvoje, tiek kūne yra užsifiksavę plačios žalojančių daiktų savybės, tai, kad jie būdingi daiktui, turinčiam savybių kieto buko daikto. Individualių požymių, kad būtų įsispaudę, nenustatė, todėl kategoriškai atmesti ar patvirtinti, kad ten galėjo būti pliauska ar bato padas spiriant koja, negalima. Tokioms galvos traumoms yra būdinga epilepsija, tampymasis, kas irgi yra judesys, bet jei kalbėti apie aktyvius, kad sąmoningai galėtų atsistoti, eiti, tai labai didelė abejonė, kad taip galėjo.

Kiek laiko galėjo praeiti nuo kaukolės lūžio iki sąmonės netekimo duomenų neturi, nes tai yra individualu. Tačiau vertinant tai, kad ši galvos trauma priskiriama prie masyvių galvos sužalojimų, galima numanyti, kad po galvos sužalojimo nukentėjusysis turėjo prarasti sąmonę ir dėl kitų patologijų, dėl sužalojimo procesų galvoje jis sąmonės jau neatgavo. Dėl griuvimo nuo dviračio: įvertinus, pvz., raktikaulio lūžį su šonkauliu, tai preliminariai galima sakyti, kad smūgio jėga buvo iš viršaus į apačią - į raktikaulį, dėl to netiesiogiai lūžo ir šonkauliai. Galvoje veikimo vektoriai ar kryptys yra skirtingos, todėl nėra labai tikėtina versija, kad tie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam griūnant nuo dviračio.

170 g kraujo krešulių yra didelis kiekis. Yra manoma, kad tam, kad ištiktų mirtis dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju dangalu, užtenka 120 g kraujo, o čia turime 170 g, tai kaip ir abejonių neturėtų kilti. Dėl šio kraujo kiekio pritekėjimo laiko ir greičio: tai yra labai individualu, nes pritekėjimo greitį lemia daug faktorių: plyšusios kraujagyslės spindis, alkoholio kiekis kraujuje, nes alkoholis pasižymi kraują skystinančia savybe ir tas pritekėjimas greitėja. Plius dar kiti paraleliniai dalykai, vidinė organizmo būsena, jei, pvz., yra sergančio ciroze kepenys, tai viskas greičiau vyksta, pas normalų žmogų - lėčiau, todėl negalima pasakyti apie konkretų laiką, bet niekas nepaneigia, kad žmogui be sąmonės tas kraujavimas vyksta.

Parodymų patikrinimo vietoje ir parodymų patikrinimo metu, D. U. paaiškino S. S. sumušimo aplinkybes ir, panaudojant spec. manekeną, parodė kaip ir kokius smūgius sudavė S. S.. ( b. l. 167-174, 181-184)

Iš 2015-09-17 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), apie 30 m nuo pagrindinio kelio į šiaurę yra pirtis, šalia kurios rastas dviratis su užrašu „Stream“ mėlynos spalvos. Už pirties, apie 3 m į šiaurę ant žemės rasti du vyriški rudos spalvos batai ir 1 l talpos plastikinis butelis už užrašu „Stiprusis“, su tiek pat skysčio, turinčio specifinį alaus kvapą, mėlynos spalvos kepuraitė. Minėti daiktai aptikti apie 6 m spinduliu. Įvykio vietoje grumtynių požymių nenustatyta (b. l. 3-6)

Iš 2015-09-25 apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra vieno aukšto su mansarda mūrinis namas, kuriame įsikūrusi parduotuvė (duomenys neskelbtini). Už parduotuvės pastato yra netvarkingai sumesta malkų krūva. Už malkų krūvos ant žemės primėtyta daug tuščių plastikinių butelių. Grumtynių ir kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų neužfiksuota. (b. l. 11).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M1299/15(01) nurodyta, kad S. S. lavone nustatyta nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos galvoje, minkštųjų audinių kraujosruvos ties apatinio žandikaulio kairiu kampu, kairėje smilkininėje-momeninėje srityse, kairės pusės skliauto įspaustinai lūžiai nusitęsiantys į pamatą, po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo smegenų pusrutulio sferinio paviršiaus rasta 170 g kraujo krešulių, galvos smegenų kairiame pusrutulyje, momeninės-smilkininės-kaktinės skilčių sferiniuose paviršiuose kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, sumušimo židiniai kairėje smilkininėje skiltyje, kraujas smegenų skilveliuose, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki mirties. Kraujosruvos ir nubrozdinimai kairiame petyje, šone, šlaunyje, dešinėje alkūnėje, keliuose, plaštakose, žaizdą alkūnėje, kairės pusės II-III šonkaulių ir kairio raktikaulio lūžiai, pagal makroskopinį ir mikroskopinį vaizdą, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais), paros laikotarpyje iki mirties. S. S. mirė nuo galvos sumušimo. Lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. (b. l. 22-27)

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM31/15 (01)-1299/15(01) nurodyta, kad remiantis sužalojimų lokalizacija kūne ir makroskopiniu vaizdu, sužalojimai galvoje padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, krūtinėje – mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, pilve (juosmens šone) – mažiausiai 1 trauminiu poveikiu ir likę galūnėse mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 34-35)

Dėl veikos vertinimo

Kaltinamajam D. U. pareikštas kaltinimas, kad jis 2015 m. rugsėjo 17 d., suduodamas rankos kumščiu, medine pliauska ir spirdamas koja ne mažiau 5 smūgių į galvą, ne mažiau 1 smūgį į krūtinę, ne mažiau 1 smūgį į pilvą (juosmens šoną) ir ne mažiau 7 smūgius į kojų galūnes S. S., tokiu būdu tyčia nužudė S. S.. Kaltinamasis D. U. apklausiamas teisme neneigia, jog 2015 m. rugsėjo mėn. 17 d. buvo susitikęs prie parduotuvės su S. S. ir su juo gėrė alų. Vėliau, kilus konfliktui dėl alaus, pastūmė S. S. ir jam parkritus, pasiėmęs alų išėjo. Teigia, jog žuvusiojo nemušė, nespardė ir su pliauska nedaužė.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinimas D. U. grindžiamas vien jo paties prisipažinimu. Kitų objektyvių įrodymų, kad nusikalstamą veiką padarė būtent D. U., byloje nėra. Tokių duomenų negauta ir teisminio nagrinėjimo metu.

Pirmą kartą apklausiamas įtariamuoju (2015-09-25 apklausos protokolas) D. U. nurodė, kad apie 16.30 – 17.00 val. begeriant su S. S., kilo konfliktas dėl alaus ir S. S. pradėjo jį stumdyti bei keikti necenzūriniais žodžiais. Dėl to supykęs, trenkė S. S. kumščiu į veidą (į kairį skruostą) ir nuo smūgio nukentėjęs parkrito ant žemės. Gulinčiam S. S. dar sudavė kumščiu į nosį ir į kairę galvos pusę bei koja spyrė 5 kartus į kairį šoną – į šonkaulius. Po maždaug 5 – 7 min., matydamas, kad S. S. guli ir nesikelia, pakėlė jį ir pasodino prie malkų. S. S. tuomet pradėjo judinti rankas ir galvą bei atsimerkė. Tuomet, pasiėmęs likusį alų, išėjo ir paliko S. S. sėdintį. Iš esmės pažodžiui analogiški parodymai užfiksuoti ir parodymų patikrinimo vietoje protokole. Tiek apklausos protokole, tiek parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti D. U. parodymai nelaikytini objektyviais ir patikimais įrodymais, kadangi jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Minėtuose parodymuose D. U. teigia, kad net du smūgius kumščiu sudavė S. S. į veidą – vieną kartą į kairį skruostą, o kitą kartą į nosį, tačiau iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. S. nenustatyti nei nosies, nei skruosto sužalojimai. Minėtuose parodymuose D. U. teigė, kad į kairę galvos pusę (vietą kurioje nustatyti kaukolės skliauto įspaustiniai lūžiai) jis sudavė ranka, o į kairį šoną, kur nustatyti II ir III šonkaulių lūžiai spyrė koja, apauta kroksais. Tuo tarpu teisme apklaustas specialistas S. L. kategoriškai teigia, jog suduodant smūgį kumščiu neįmanoma padaryti tokius kaukolės skliauto lūžius. Taip pat jis abejoja ar galima sulaužyti šonkaulius spiriant minkšta avalyne. Jo teigimu, tiek lūžius kaukolėje, tiek šonkaulių lūžius galėjo sukelti smūgiai kažkokiu kietu įrankiu arba spiriant koja apautą kietą viršūnę ir pakeltą kulną turinčiu batu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. S. lavono tyrimas pradėtas 2015-09-21 ir baigtas 2015-12-30. Tačiau tai nereiškia, jog iki tos datos nebuvo atliktas lavono skrodimas, nebuvo nustatyti jam padaryti sužalojimai. Iš išvadoje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog tyrimas užsitęsė dėl to, kad tik 2015-12-01 buvo gauta histologijos laboratorijos teismo medicinos specialisto išvada. Sprendžiant iš to, kad 2015-09-25 jau buvo gauta toksikologijos laboratorijos teismo medicinos specialisto išvada, akivaizdu, jog jau tai dienai buvo atliktas tiek išorinis, tiek vidinis S. S. lavono tyrimas ir buvo žinoma kokie sužalojimai jam padaryti. Teisme liudytoja apklausta tyrėja S. M. – Š. patvirtino, kad dar iki oficialaus išvados gavimo, skambino ir kalbėjosi su tyrimą atlikusiu specialistu S. L.. Po to (2015-12-16), žinant, kad sužalojimai S. S. negalėjo būti padaryti vien rankomis ir kroksais apautomis kojomis, D. U. buvo papildomai apklaustas įtariamuoju. Šioje apklausoje jis jau nurodo, kad ne tik sudavė smūgius ranka ir kojomis, bet ir su malka sudavė 3 ar 4 smūgius į galvą (daugiausiai į viršugalvį), 3 smūgius į kairį šoną ir 1 smūgį į kairę koją. Tą pačią dieną buvo atliktas parodymų patikrinimas, kurio metu D. U. pademonstravo kaip jis sudavė tuos smūgius. Šiais parodymais taip pat negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių dėl patikimumo. Kaip jau minėta, D. U. nurodo, jog sudavė pagaliu smūgius S. S. į viršugalvį, tačiau specialistas nenustatė sužalojimų viršugalvyje. Abejonių kelia ir parodymų patikrinimo metu nuotraukose užfiksuotas būdas kaip tie sužalojimai padaryti. Iš nuotraukų matyti, kad S. S. gulėjo ant nugaros, o D. U. smūgius pagaliu sudavė stovėdamas kairėje pusėje. Akivaizdu, kad stovint tokioje padėtyje labai nepatogu smūgiuoti į gulinčiojo kairę pusę. Net nuotraukose matyti, kad D. U., demonstruodamas kaip tai darė, stovi nepatogiai persisukęs. Būnant tokioje padėtyje D. U. patogiausia buvo smūgiuoti į dešinę nukentėjusiojo pusę ir iš dalies į viršugalvį (kur sužalojimų nerasta).

Kaltinamasis teigia, jog tiek apklausų metu, tiek parodymų patikrinimo metu save apkalbėjo dėl patirto spaudimo. Jis tvirtina, kad ką sakyti ir kaip ką rodyti jam pasakė kažkokie policijos darbuotojai. Daryti išvadą, kad tokie jo aiškinimai neatitinka tikrovės ir yra tik pasirinktas gynybos būdas, negalima. Viso teisminio nagrinėjimo metu buvo akivaizdu, jog D. U. lėtai masto, pakankamai sunkiai dėsto savo mintis, išsako vieną kitam prieštaraujančius teiginius. Tuo tarpu parodymų patikrinimo protokoluose užfiksuoti jo parodymai yra labai sklandūs, nuoseklūs, beveik pažodžiui atitinkantys prieš tai apklausos protokoluose užrašytus parodymus. Tokių abejonių nebūtų, jei parodymų patikrinimas būtų nufilmuotas, tačiau dėl kažkokių priežasčių tai nebuvo daroma.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktoje byloje yra ir daugiau klausimų į kuriuos nėra atsakymų. D. U. kaltinamas, kad mirtinus sužalojimus S. S. padarė prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tačiau S. S. buvo rastas maždaug už 300 metrų nuo tos vietos. Teisme apklaustas specialistas S. L. beveik kategoriškai paneigė, kad nukentėjęs galėjo savarankiškai nueiti tokį atstumą. Specialisto teigimu S. S. patyręs tokią traumą - tokius galvos smegenų sužalojimus, turėjo iš karto būti komos būsenoje. Kaltinime nurodoma, kad konflikto priežastis buvo nebaigtas gerti alaus butelis. D. U. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nurodyta, kad po smurto panaudojimo jis pasišalino išsinešdamas ir nebaigtą gerti alų. Tuo tarpu iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir liudytojų parodymų matyti, kad prie sužaloto S. S. buvo rastas butelis su alumi. Darant mažai tikėtiną prielaidą, kad S. S. po jam padaryto kaukolės skliauto lūžio ir smegenų pažeidimo vis tik pats nuėjo iki G. Š. pirties (kur buvo rastas), reikštų, jog jis prieš tai dar užėjo į parduotuvę ir nusipirko butelį alaus. Tačiau pardavėja tvirtina, kad tą dieną S. S. buvo parduotuvėje tik apie 12 – 13 val., o vėliau nebuvo ir jokio alaus nepirko. Jei jis būtų užėjęs į parduotuvę ir dar taip stipriai sumuštas, pardavėja tikrai būtų atkreipusi dėmesį ir įsidėmėjusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pas S. S. nebuvo rasta jokių vertingų daiktų, jokių pinigų, net smulkių monetų. Tuo tarpu liudytoja J. G. nurodo, kad tą dieną atėjęs S. S. grąžino parduotuvei 30 eurų skolą. Tai, kad tą dieną (2015-09-17) S. S. gavo pašalpą, nurodo ir nukentėjęs T. S.. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. U. būtų pagrobęs S. S. pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiant kaimo gyventojus, buvo tokia informacija, jog sekančią dieną po įvykio V. P. pirko parduotuvėje alkoholį ir atsiskaitė 50 eurų kupiūra. Jam, kaip nedirbančiam ir nuolatos girtaujančiam tokia suma yra nerealiai didelė. Ši informacija nebuvo tinkamai tikrinama ir tiriama.

Jau minėta liudytoja J. G. tvirtina, kad S. S. parduotuvėje apie 12 – 13 val. buvo užėjęs blaivus ir tvarkingas. Tuo tarpu, jei tikėti liudytojo G. Š. parodymais, jis jau apie 14 val. matė S. S. gulintį ant žemės prie jo pirties. Tai reikštų, kad jei tuo metu S. S. dar nebuvo sužalotas, tai buvo visiškai girtas. Tokiu atveju pagal kaltinimo logiką reikštų, kad jis kažkuriuo metu nuo G. Š. pirties nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten buvo sužalotas D. U., po to dar nusipirko parduotuvėje alaus, grįžo prie pirties ir tiksliai toje pačioje vietoje kur gulėjo dienos metu prarado sąmonę. Tokia įvykių versija daugiau nei fantastinė.

Iš byloje surinktų bei teisme ištirtų įrodymų nėra jokio pagrindo manyti, kad S. S. kaltinamasis D. U. galėjo sužaloti ne prie parduotuvės ir ne apie 16.30 val. (kaip nurodyta kaltinime), o prie G. Š. pirties apie 13 – 14 val., kadangi tiek D. U. bendradarbiai, tiek darbus prižiūrintis atsakingas asmuo vienodai tvirtina, jog kaltinamasis visą dieną dirbo ir iki 16 val. pasišalinęs nebuvo.

D. U. apklausiamas teisme patvirtino, kad iš tikrųjų tarp jo ir S. S. buvo konfliktas, kurio metu jis pastūmė nukentėjusįjį ir šis buvo parkritęs. Iš esmės šie jo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie konflikto priežastį. Nėra pagrindo netikėti tokiais jo nuosekliais parodymais. Tačiau tai nereiškia, jog šis faktas įrodo D. U. kaltę nužudžius S. S.. Atkreiptinas dėmesys į byloje nustatytas kitas svarbias aplinkybes. Liudytojas G. Š. teigia, jog prie gulinčio S. S. visą laiką tupėjo šuo. Tik nuvijęs šunį, jis galėjo prieiti ir iš arčiau apžiūrėti nukentėjusįjį. Šie parodymai nėra paneigti. Neįtikėtina, kad prie be sąmonės gulinčio S. S. visą dieną būtų tupėjęs svetimas šuo. Tuo tarpu nėra jokių duomenų, kad S. S. būtų buvęs su šunimi kai įvyko konfliktas su D. U.. Kita reikšminga aplinkybė yra tai, jog šalia S. S. buvo jo dviratis. Liudytojas G. Š. taip pat nurodo, jog pirmiausiai jis ir atkreipė dėmesį į šalia pirties stovintį dviratį. Iš D. U. apklausų protokolų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo klausiamas apie dviratį. Tose apklausose užfiksuota, kad S. S. sakėsi, jog atvažiavo dviračiu, tačiau negalėjo paaiškinti kur tas dviratis. Tai turėtų reikšti, kad įvykio vietoje prie parduotuvės dviračio nebuvo. Teisme D. U. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir tvirtina, jog jokios kalbos su S. S. apie dviratį nebuvo. Jis nesiteiravo kaip nukentėjęs atvyko į miestelį ir jokio dviračio nematė. Tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek iš paties dviračio apžiūros protokolo matyti, jog tai tikrai geros kokybės dviratis. Neabejotinai S. S. tai buvo vertingas daiktas. Todėl, jei tą dieną kai įvyko konfliktas su D. U. S. S. būtų atvažiavęs su dviračiu, labai abejotina, kad tokį vertingą daiktą būtų palikęs be priežiūros už kelių šimtų metrų, o pats dėl kažkokios priežasties iki parduotuvės būtų ėjęs pėsčias. Ir galiausiai dar vienas klausimas, į kurį nėra atsakymo. Kaip jau minėta, liudytoja J. G. tvirtina, kad S. S. į parduotuvę buvo užėjęs vienintelį kartą apie 12 – 13 val. D. U. kaltinamas, kad sužalojo jį apie 16.30 val. Todėl neaišku kur S. S. buvo ne mažiau kaip keturias valandas, ką veikė, ar visą tą laiką praleido prie parduotuvės.

Visuma aptartų įrodymų, prieštaravimų ir abejonių leidžia manyti, kad konfliktas tarp S. S. ir D. U. tikrai įvyko, tačiau ne tą dieną kai S. S. buvo rastas mirtinai sužalotas, o kitą nenustatytą dieną. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu D. U. nuolatos girtavo, jis gali nuoširdžiai klysti sakydamas, kad su S. S. buvo susitikęs ir konfliktavo būtent 2015 m. rugsėjo 17 d.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Aukščiau išdėstytos aplinkybės kelia labai daug abejonių, kad būtent D. U. kaltas dėl S. S. mirties. Nagrinėjant bylą teisme, buvo išnaudotos visos galimybės pašalinti nurodytus prieštaravimus ir abejones. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Remiantis išdėstytu, D. U. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, naikintinos.

2015-11-24 prokuroro nutarimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas D. U. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), naikintinas.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų T. S., I. S., R. S. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėtini, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 5 d. 2 p. teismas

NUSPRENDĖ:

D. U. dėl kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d., vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 2 p., išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – asmens tapatybės kortelės paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje D. U. panaikinti.

Panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2015-11-24 nutarimu laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. U. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., civilinių ieškovų T. S., I. S., R. S. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas Sigitas Bagdonavičius