Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1287-814/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-10
Bylos Nr.
1-1287-814/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40303-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
D. M., B. M.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka, Brigita Jagintavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1287-814/2021Proceso Nr. 1-01-1-40303-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 10 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei,kaltinamajam D. B., jo gynėjai advokato padėjėjai Brigitai Jagintavičienei,nukentėjusiajai D. M., jos atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,nepilnamečiui nukentėjusiajam B. M.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvena (duomenys neskelbtini) , deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B. nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2020 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val., savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui, tyčia rankomis suėmė nukentėjusiajai D. M. už kaklo ir jį spaudė, po to pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ant rožių krūmo ir rožių spygliais susižalojo kairę ranką bei kairę koją, nukentėjusiajai atsistojus ir einant link išėjimo iš kiemo, ją pasivijo ir pastūmė, dėl ko ji kairiu šonu atsitrenkė į medinį suolą, D. M. toliau einant link išėjimo iš kiemo, vėl ją pastūmė ir suėmęs rankomis už kaklo pargriovė nukentėjusiąją ant žemės bei laikydamas už kaklo spaudė jos galvą prie žemės - tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. M. poodinę kraujosruvą kaklo kairėje pusėje ir krūtinės dešinėje, daugybinius odos nubrozdinimus kairio dilbio ir kairės blauzdos srityje - tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. M. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. B. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku – 2020 m. rugsėjo 30 d. pas jį į kiemą su dideliu vilkiniu šuniu atėjo neblaivi nukentėjusioji ir puolė jį. Tuo metu jis buvo neblaivus. Jis šuns išsigando, nes šuo buvo didelis, nukentėjusioji siundė šunį. Šuo jam neįkando. Buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis rankomis suėmė nukentėjusiajai D. M. už kaklo ir jį spaudė, po to ją pastūmė. Nuo pastūmimo nukentėjusioji parkrito ant rožių krūmo ir rožių spygliais susižalojo kairę ranką ir kairę koją. D. M. atsistojus ir einant link išėjimo iš kiemo, ją pasivijęs pastūmė. Nuo pastūmimo nukentėjusioji šonu atsitrenkė į medinį suolą, toliau nukentėjusiajai einant link išėjimo iš kiemo, vėl ją pastūmė ir suėmęs rankomis už kaklo pargriovė ant žemės, laikydamas už kaklo spaudė jos galvą. Iki šio konflikto su nukentėjusiąja visko yra buvę. Šiuo metu su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido, jis jos atsiprašė. Suprato, kad tokiais veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, dėl to labai apgailestauja, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Savo elgesį vertina neigiamai. Pripažįsta, kad savo veiksmais padarė nukentėjusiajai nustatytus sužalojimus. Jam buvo nustatytas 1,15 promilės neblaivumas, blaivus būdamas taip nebūtų elgęsis. Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atlygino, su nukentėjusiąja susitarė dėl žalos atlyginimo.

Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiosios atstovas, kaltinamasis bei kaltinamojo gynėja. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį ji savo kaimynui D. B., gyv. (duomenys neskelbtini) , paskolino 1000 eurų. Kaimynas jai pažadėjo skolą gražinti per mėnesį. 2020 m. rugsėjo 30 d., apie 19 val. ji nuėjo pas savo kaimyną D. B. pasiklausti, ar jis neketina gražinti jai skolos, prašė ją grąžinti. D. B.kieme buvo vienas. D. B. čiupo jai už kaklo ir ėmė smaugti. Dėl to ji juto fizinį skausmą. Neatsimena, ar už kaklo jis čiupo viena, ar abiem rankomis. Po to ji nukrito ant šalia esančio rožyno. Krito priekine kūno dalimi (veidu) į rožyną. Kodėl ji krito, neatsimena, ar ją pastūmė, ji pati kažkaip krito. Nukritusi į rožyną susižalojo rožių spygliais kairės rankos dilbio ir žasto vidines puses bei kairės blauzdos išorinę pusę. Dėl to juto fizinį skausmą. Atsistojusi ėjo link D. B.. D. B. rankose laikė medinę paletę, sakė „aš tave užmušiu“. Tuo metu į D. B. kiemą atbėgo jos sūnus (duomenys neskelbtini) ir ji išeidinėjo iš D. B. kiemo, ėjo pro pavėsinę. Prie pavėsinės pajuto stumtelėjimą į nugarą. Galėjo ją pastumti rankomis. Nuo šio pastūmimo ji kairiu šonu atsitrenkė į pavėsinėje stovėjusio medinio suolo atlošą. Tuo metu dėl šoko skausmo nejuto. Skausmą pajuto tik kitą dieną. Grįžusi į namus paskambino numeriu 112 ir pranešė apie šį įvykį. Tą vakarą GMP medikai ją apžiūrėjo, bet ji atsisakė vykti į ligoninę, nes manė, kad žaizda sugis be siuvimo. Kitą dieną pajuto skausmą kairiame šone, rankose, kojose - jai skaudėjo visą kūną, todėl pati kreipėsi į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Daugiau į medikus nesikreipė, nesigydė, nedarbingume nebuvo. Dėl šio įvykio jai turtinė žala nepadaryta, padaryta neturtinė žala, nes buvo sutrikdyta jos sveikata, patyrė nemalonius išgyvenimus. Po šio įvykio nuolatos vartoja raminamuosius vaistus, mano, kad raminamųjų vaistų vartojimas įtakoja jos parodymų netikslumą (1 t. b. l. 46-49, 50-53, 54-57).

Liudytojas B. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena kartu su tėčiu, mama ir sese. Pažįsta jų kaimyną D. B., bet jie su juo nebendrauja ir ankščiau su juo nebendravo. Kai jis buvo namuose, sesės kambaryje, jam atrodo, kad tada buvo 2020 m. spalio 1 d., apie 18 val. išgirdo kaip jo mama D. M. rėkia, ji klykė. Tuo metu tėtis buvo kažkur sodyboje, bet ne namo viduje. Išgirdęs mamos klyksmą jis išbėgo į kiemą. Būdamas savo namo kieme, pamatė kaip kaimynas (duomenys neskelbtini) smaugia mamą - jis abiem rankomis spaudė mamos kaklą. Tada jis nubėgo į (duomenys neskelbtini) kiemą, bėgo gelbėti mamos. Kai nubėgo į (duomenys neskelbtini) kiemą, (duomenys neskelbtini) pradėjo mamą stumdyti abiem rankomis. (duomenys neskelbtini) abiem rankomis pastūmė mamą, rankas įrėmęs į kažkurį jos šoną, tada mama krito ant rožių krūmo. Ji šonu krito ant rožių, bet visai neatsigulė ant jų, o sėdėjo ant sėdynės. (duomenys neskelbtini) kieme daugiau žmonių nebuvo. Mama atsistojo, rinko spyglius iš rankų. Tada (duomenys neskelbtini) vėl ėmė stumdyti mamą, nustūmė ją iki pavėsinės ir pastūmė ant suolo. Mama krūtine atsitrenkė į medinį suolą, kuris stovėjo pavėsinėje. (duomenys neskelbtini) vėl mamą pastūmė abiem rankomis, mama parkrito prie pat suolo, krito ant cemento. Ji pilnai neparkrito, buvo pusiau sėdomis. Mama vėl pati atsistojo. Tada mama nuvertė suolą, kuris buvo pavėsinėje. Ji tą suolą nuvertė iš nervų, abiem rankomis. (duomenys neskelbtini) vėl ją stumdė, nustūmė link mašinos. Mamai nukrito vienas batas. Tada ji ta koja, ant kurios nebuvo bato, spyrė į mašinos ((duomenys neskelbtini) ) ratą. Tada (duomenys neskelbtini) , stovėdamas priešais mamą, suėmė ranka (kuria neatsimena) jai už kaklo, ir ją parvertė ją ant žolės. Mama parkrito ant nugaros. Tada (duomenys neskelbtini) pasilenkė prie mamos, ranka spaudė jos kaklą, trankė galvą į žemę ir spardė jai į šoną. Paskui mama kažkaip atsistojo ir ėjo link išėjimo iš kiemo. (duomenys neskelbtini) dar kelis kartus pastūmė mamą. Mama pati išėjo iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Dar pamiršo pasakyti, kad kai mama atsistojo iš rožių, (duomenys neskelbtini) paėmė medinę paletę ir mamai sakė „užmušiu“. Tada jis (B. M.) pasakė, kad iškvies policiją. Dar ir iki to daug kartų sakė, kad iškvies policiją. Jis (duomenys neskelbtini) kieme tik stovėjo ir sakė, kad iškvies policiją. (duomenys neskelbtini) jam nieko nepadarė. Kai jis buvo (duomenys neskelbtini) kieme, bijojo. Bijojo, kad (duomenys neskelbtini) muša mamą ir, kad gali ją užmušti. Kai mama išėjo iš (duomenys neskelbtini) kiemo, išėjo ir jis. Tada jis pirmas nuėjo į namo vidų ir iš mamos telefono paskambino močiutei (mamos mamai). Jai pasakė, kad mamą primušė kaimynas. Nežino, kodėl būtent močiutei skambino. Dar nepaminėjo, kad į (duomenys neskelbtini) kiemą nuėjo su savo telefonu ir kažkuriuo metu, būdamas (duomenys neskelbtini) kieme, skambino numeriu 112, bet nekalbėjo. Nežino, kodėl nekalbėjo. Atsimena, kad tada šaukė tėtį, bet jis turbūt negirdėjo. Kai paskambino močiutei, tada į namo vidų atėjo mama ir pati iškvietė policiją. Po kurio laiko į namus grįžo tėtis, jis buvo kažkur (nežino kur) išėjęs iš sodybos. Tą vakarą, po šito įvykio, mamos drabužiai buvo purvini, rankos kaip supjaustytos - nuo spyglių, ant kaklo buvo smaugimo žymės - raudonos juostos. Suprato, kad (duomenys neskelbtini) mamą mušė dėl skolos, nes muštynių metu mama (duomenys neskelbtini) sakė „ar tu man neskolingas“, o (duomenys neskelbtini) mamai sakė „kokią skolą, padla“ (1 t. b. l. 141-144).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, D. B. yra jo kaimynas, jų namai yra šalia vienas kito. Jų sklypai atskirti tinkline, gal 1,5 m. aukščio tvora. Prie tvoros nėra jokios gyvatvorės. D. B. nuolat tame name negyvena, bet dažnai ten lankosi su šeima ir vienas. 2020 m. rudenį, gal spalio mėn., tikslesnės datos neatsimena, gal apie 18 val., nors laiko tiksliai neatsimena, jis buvo savo namo kieme. Buvo toje namo pusėje, iš kurios D. B. kiemo nesimato, t. y. priešingoje D. B. kiemui pusėje. Ten dirbo ūkio darbus. Tuomet išgirdo kaip jo sūnus (duomenys neskelbtini) šaukia. T. B. žodžių neatsimena, bet jam atrodo, kad jis tada šaukė „tėti, (duomenys neskelbtini) mamą muša“ ar kažką panašaus. (duomenys neskelbtini) balsas sklido, kaip jam tada atrodė, iš jų kiemo. Išgirdęs (duomenys neskelbtini) šauksmą, jis iškart nuėjo į tą pusę (savo kiemo), kuri yra prie D. B. sklypo. Būdamas toje vietoje pamatė, kad sūnus (duomenys neskelbtini) yra jų ((duomenys neskelbtini) ) sklype, arti tvoros, o D. B. kieme, prie jo automobilio, yra jo žmona D. M. ir D. B.. Kai pamatė (duomenys neskelbtini) , ji buvo prie D. B. automobilio, stojosi nuo žemės. Ji ranka, ar abiem rankomis, tiksliai neįsidėmėjo, buvo atsirėmusi į žemę, kiek atsimena, ji nesėdėjo ant žemės, o stojosi nuo jos. Tuo metu, D. B. ėjo nuo (duomenys neskelbtini) link savo ūkinio pastato. Tarp jų buvo gal 5-6 m. atstumas. Tai pamatęs, jis iškart ėjo į D. B. kiemą. Kol ėjo link D. B. kiemo, ne visą laiką matė (duomenys neskelbtini) ir D. B., nes vaizdą jam užstojo pavėsinė D. B. kieme, augalai. Kai jis priėjo prie D. B. kiemo vartų, per juos, iš D. B. kiemo, išėjo (duomenys neskelbtini) . D. B. kieme tada nepamatė. (duomenys neskelbtini) vedėsi ant pavadėlio jų šunį. (duomenys neskelbtini) jam nieko nepasakė, tik sparčiu žingsniu nuėjo į jų namus. Ji buvo be akinių, kuriuos nuolat nešioja. Jis nuėjo jai iš paskos, tuo metu net nespėjo įsidėmėti kaip atrodo (duomenys neskelbtini) , ar sužalota, kaip atrodė jos drabužiai. Kol dar nebuvo įėjęs į savo namo vidų, D. B. per tvorą padavė jam (duomenys neskelbtini) akinius. Jie nebuvo sulaužyti. Tada jis įėjo į namo vidų. (duomenys neskelbtini) pasakė „kviečiam policiją“. Po to (duomenys neskelbtini) jam papasakojo, kad ji nuėjo pas D. B. paklausti, kada šis grąžins skolą, o D. B. pasakė, kad jis neskolingas ir ėmė (duomenys neskelbtini) stumdyti, buvo suėmęs už kaklo. Detaliau (duomenys neskelbtini) apie šį įvykį nepasakojo. Tada jis pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) rankos apibraižytos, ant kaklo buvo paraudimas. Apie šį įvykį žino iš (duomenys neskelbtini) . Pats nematė, kad D. B. butų sudavęs jo žmonai (duomenys neskelbtini) , ją stumdęs ar kitaip smurtavęs prieš ją. Taip pat negirdėjo, kad D. B. būtų sakęs jo žmonai (duomenys neskelbtini) kokius nors grasinančius žodžius. Savo sūnaus (duomenys neskelbtini) D. B. kieme jis nematė, kai jį matė, (duomenys neskelbtini) buvo jų ((duomenys neskelbtini) ) kieme. Kada (duomenys neskelbtini) atėjo į namo vidų, jis nepastebėjo. Negirdėjo ir nematė, kad (duomenys neskelbtini) būtų kam nors skambinęs. Vėliau (duomenys neskelbtini) jam sakė, kad matė kaip D. B. stumdė mamą. Detaliau jis jo apie šį įvykį neklausinėjo, nes nenori jo traumuoti. Jo santykiai su D. B. iki šio įvykio buvo normalūs, bet ne draugiški. Po šio įvykio jie visiškai nebendrauja. Kiek jam žinoma, (duomenys neskelbtini) santykiai su D. B., iki šio įvykio buvo normalūs, o po šio įvykio jie nebendrauja (1 t. b. l. 149-152).

2021 m. sausio 14 d. apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – sklypas (duomenys neskelbtini) . Sklypas (duomenys neskelbtini) gatvės gale, kairėje pusėje. Sklypo teritorija aptverta: nuo gatvės pusės medine, maždaug 1,20 m. aukščio, tvora, likusi tvora yra vielos tinklo, maždaug 1,20 m aukščio. Tvoroje vartai, kurie apžiūros metu atidaryti. Sklype, apie 20 m. nuo vartų, yra mūrinis, baltų plytų, vieno aukšto namas. Apie 10 m. nuo namo yra pavėsinė, kurioje yra medinis stalas ir du mediniai suolai. Nuo pavėsinės, iki tvoros, kuri skiria nuo kaimyninio sklypo, apie 7 m. atstumas. Prie pavėsinės, apie 1,5 m. nuo jos atraminio stulpo, auga krūmas su spygliais. Maždaug 15 m. nuo pavėsinės, yra ūkinis pastatas. Pėdsakų, tinkančių identifikacijai, nerasta. (1 t. b. l. 18-25).

2020 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti (išklausyta užfiksuota informacija) du garso įrašai, gauti Iš Bendrojo pagalbos centro (1 t. b. l. 32-34). Pirmame garso įraše girdėti kaip galimai vaikas šaukia tėtį, prašo ateiti. Antrame garso įraše girdimas tik telefono kvietimo signalas (1 t. b. l. 35-37).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d., 19.56 val. D. M. nustatyta 1,15 promilių, 2020 m. rugsėjo 30 d. 20.05 val. D. B. nustatyta 1,16 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 42-44).

2020 m. spalio 15 d. specialisto išvada Nr. G 2405/2020 (02), nustatyta, kad D. M. konstatuota: poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje ir krūtinės dešinėje, daugybiniai odos nubrozdinimai (dokumentuose aprašyti kaip daugybinės paviršinės žaizdelės) kairio dilbio ir kairės blauzdos srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais riboto paviršiaus daiktais ar plokštumomis, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nesant aprašytų tikslių sužalojimų lokalizacijų, jų skaičiaus ir morfologinių požymių, pasisakyti apie trauminių poveikių kiekį ir tikslų padarymo laiką nėra galimybės. Sprendžiant pagal skurdžiai aprašytus išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti paros iki apžiūros laikotarpyje. Poodinės kraujosruvos padarytos kelių parų laikotarpyje iki apžiūros. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų D. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuoti sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Odos nubrozdinimai kairio dilbio ir kairės blauzdos srityse galimai galėjo susidaryti nugriuvus ir šiomis sritimis kontaktuojant su kieta, buka riboto paviršiaus plokštuma (1 t. b. l. 75-77).

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei D. B. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, kaltinamasis D. B. dėl asmeninių nesutarimų su D. M. naudojo prieš ją fizinį smurtą, rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, po to pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji parkrito ant rožių krūmo ir rožių spygliais susižalojo kairę ranką bei kairę koją, o jai atsistojus ir einant link išėjimo iš kiemo, pasivijęs pastūmė, dėl ko ji kairiu šonu atsitrenkė į medinį suolą, o jai toliau einant link išėjimo iš kiemo, vėl ją pastūmė ir suėmęs rankomis už kaklo pargriovė ant žemės bei laikydamas už kaklo spaudė jos galvą prie žemės.

Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiajai kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti faktiniai kaltinamojo veiksmai neabejotinai patvirtina, kad jis suprato, jog sutrikdys sveikatą ir tokių pasekmių nori. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymą) patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami D. B. kaltei pagrįsti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. M.. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. B. nurodė, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, jie susitaikė, nukentėjusioji jam atleido, pateikė teismui mokėjimo kvitą, kuris patvirtina turtinės žalos atlyginimą Teritorinei ligonių kasai, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nukentėjusiosios atstovas teisiamajame posėdyje baigiamų kalbų metu patvirtino, kad nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašo kaltinamojo atžvilgiu bylą nutraukti pagal BK 38 straipsnį.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė teismui abiejų pasirašytą susitarimą, iš kurio matyti, kad kaltinamasis įsipareigojo per 1 mėnesį nuo sutarties sudarymo (2021 m. birželio 3 d.) atlyginti nukentėjusiajai D. M. ir jos nepilnamečiui sūnui B. M. 1400 Eur neturtinę žalą, bei advokato išlaidas – 240 Eur, pinigines lėšas pervedant į D. M. banko sąskaitą. D. M. neprieštarauja, kad baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu būtų nutraukta.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

D. B. teistas 1993 m., tačiau teistumas išnykęs, (2 t. b. l. 27-28), administracine tvarka per 5 metus baustas 1 kartą už greičio viršijimą 6 Eur bauda, bauda sumokėta (2 t. b. l. 29), teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja D. M. susitaikė, pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Pilnai atlygino žalą Teritorinei ligonių kasai, pateikė teismui kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytą susitarimą, kuriame įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai D. M. ir jos nepilnamečiui sūnui B. M. 1400 Eur neturtinę žalą, bei advokato išlaidas – 240 Eur, per vieną mėnesį nuo susitarimo pasirašymo (2 t. b. l. 114). Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, atlygino nusikaltimu padarytą žalą Kauno teritorinei ligonių kasai. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks D. B. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta susitaikymu.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus naikintina.

Baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,60 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, gydant nukentėjusiąją, atlyginimo ( 1t., b. l. 124-126). Kaltinamasis žalą pilnai atlygino (2 t., b. l. 109). Atsižvelgiant į tai procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turinys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti – kompaktinis diskas su liudytojo B. M. vaizdo - garso įrašu, kompaktinis diskas su garso įrašu iš BPC, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 304 straipsniu,

nusprendžia:

D. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, susitaikius su nukentėjusiąja D. M., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, pareikšto D. B. dėl 37,60 eurų turtinės žalos priteisimo, nutraukti.

Patvirtinti 2021 m. birželio 3 d. susitarimą nukentėjusiosios D. M. ir kaltinamojo D. B., kuriuo jie susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kuriuo D. B. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai D. M. ir jos nepilnamečiui sūnui B. M. 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinės žalos bei 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) advokato išlaidų per vieną mėnesį nuo susitarimo pasirašymo.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti - kompaktinį diską su liudytojo B. M. vaizdo - garso įrašu, kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti D. B., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė