Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. G., institucijos, duodančios išvadą byloje, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui V. V., institucijai duodančiai išvadą Mažeikių savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovą byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 dalis {toliau-CPK}).

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė patenkinti jos reikalavimus, pareikštus ginant nepilnamečio sūnaus interesus. Nurodė, kad viena rūpinasi sūnaus Luko, gimusio 2008 m. gruodžio 10 d., priežiūra ir auklėjimu. Vaiko tėvas gyvena atskirai ir gera valia neteikia vaikui išlaikymo. Ji pati šiuo metu nedirba, yra užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškanti darbo, su sūnumi ir motina gyvena trijų kambarių bute. Jos gaunamų pajamų nepakanka patenkinti net būtiniausius nepilnamečio sūnaus poreikius. Nurodė, kad maistui sūnui per mėnesį reikia skirti apie 210 litų.Vaikui, kuris lanko vaikų darželį, reikalingi rūbai - vidutiniškai išleidžiama 65Lt per mėnesį, įvairioms higienos priemonėms išleidžiama apie 190 Lt per mėnesį. Sūnus serga peršalimo ligomis ir gydymui reikalingi vaistai, jam perkami vitaminai ir tam išleidžiama 20-30 Lt per mėnesį. Taip pat sūnui tenka dalis komunalinių išlaidų. Per mėnesį sūnui minimaliai reikia skirti 800-900 litų, todėl prašo priteisti jam iš tėvo išlaikymą ir sutinka, kad jo dydis būtų nustatytas po 450 litų per mėnesį, taip pat prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą nuo 2011 m. kovo mėnesio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, vaiko gimimo liudijimo kopija (15 b. l.) nustatyta, jog atsakovas V. V. yra 2008-12-10 gimusio L. V. tėvas. Santuoka tarp jo tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

1975m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 str. nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys {toliau- CK}). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Sprendžiant šį ginčą teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja berniuko poreikius, kuriuos lemia jo amžius, gyvenimo sąlygos, sveikatos būklė. L. V. šiuo metu yra penkerių metų ( 15 b. l.). Augančiam vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas. Vaikas lanko lopšelio- darželio ikimokyklinio ugdymo grupę ir jam reikalingos papildomos lavinimosi priemonės ( 20 b. l.). Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro vidutiniškai 460 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoka, nes ji yra bedarbė, registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo (18 b. l.). Jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto nėra. Sūnų išlaikyti jai padeda jos motina. Ieškovė pateikė minimalių vaiko poreikių patenkinimo išlaidų paskaičiavimą bei paaiškino, kokiems konkrečiai vaiko poreikiams tenkinti tokios pinigų sumos panaudojamos. Pareigą išlaikyti vaikus įstatymas numato abiems tėvams. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad vaiko motina A. G. sūnaus L. V. išlaikymui skiria apie 800-900 litų per mėnesį, vien maistui ir rūbams minimaliai per mėnesį išleidžiama apie 300 Lt.

Atsakovas V. V. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį ( b. l. 11). Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Ieškovė jo tikrosios turtinės padėties tai pat nežino. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog V. V. yra jauno darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos sūnui būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribijamas vien vaiko minimalių ( fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas iš atsakovo priteisti jo nepilnamečiam sūnui L. V. išlaikymą po 450 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-09-30 iki vaiko pilnametystės.

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 sptaipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikinačių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiamaį jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2011-03-01.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris įsiskolinimo susidarymo metu, t. y. nuo 2008-01-01 iki 2012-07-31 buvo 800 Lt, nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 – 850 Lt, o nuo 2013-01-01 – 1000 Lt. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 400 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Konstatuotina, kad 400–500 Lt dydžio išlaikymas (atitinkamai pagal Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos dydį) laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2011-03-01, atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl, atsižvelgiant į trijų metų laikotarpio minimalų algos dydį, išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 31 mėnesį ( nuo 2011-03-01 iki 2013-09-30) iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2011-03-01 iki 2012-07-31 skaičiuojant po 400Lt, nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 po 425 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-09-30 po 450 Lt ( ne po 500Lt, nes ieškovė teisme nurodė, jog sūnaus išlaikymui reikalnga skirti ir šiuo metu 800-900 Lt per mėnesį). Taigi iš atsakovo V. V. priteistinas 12975,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas.

Motina, su kuria gyvena berniukas, skirtina sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsnis, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos turi būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Šalims išaiškintina, kad įstatymas numato teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes: vaiko poreikius, turtinę šalių padėtį (Civilinio kodekso 3.201 str.).

L. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes jis nuo gimimo gyvena su ja (ieškove), esanti nusistovėjusį jo šeimos aplinka jam yra saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies jos turėtas išlaidas išlaidas.

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo sūnui priteisimo sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistina 162,00 Lt (450,00 Lt x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), o taip pat pagal išieškomą išlaikymo įsiskolinimo sumą 389,25Lt (12975,00 Lt x 3 %) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 18,39 Lt pašto išlaidų, sumokęėtų teismo lėšomis, iš viso 569,64 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistina 144,00 Lt ieškovei A. G. jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-12-10, išlaikymui po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 12975,00 Lt (dvylika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-12-10, išlaikymo įsiskolinimą nuo 2011 m. kovo 01 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

Nustatyti nepilnamečio L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove A. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 569,64 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus 64 ct) ir ieškovei A. G. 144,00Lt (vieną šimta keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui V. V., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.