Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje,

D.D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, Vilniaus universiteto II kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. 2014 m. rugpjūčio 10 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), sukėlė savo broliui nukentėjusiajam G. D. fizinį skausmą, o būtent, kilusio konflikto metu tyčia spyrė nukentėjusiajam į kairę koją, po to ranka sudavė smūgį į krūtinę bei viena ranka suėmęs nukentėjusiajam už kaklo, kita ranka sudavė smūgį į kairę akį.

Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

D. D. kaltu prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 metų vasarą, rugpjūčio mėnesio pradžioje, vidurdienį, buvo (duomenys neskelbtini), savo namuose, kur gyvena mama, jis, brolis G. su savo šeima. Buvo blaivus, kalbėjosi su savo broliu, vėliau kilo žodinis konfliktas, nes turėjo priekaištų dėl jo elgesio. Netrukus susistumdė, ir jam įspyrė į koją. Paskui dar virtuvėje buvo pargriuvę ant grindų. Po to, atsistojus, broliui kumščiu sudavė smūgį į krūtinę, o dar vėliau, apkabinęs jį per kaklą, sudavė smūgį į veidą.Gali būti, kad pataikė į akį. Juos bandė išskirti mama, taip pat konfliktą matė G. žmona. Ji liepė liautis muštis. Pripažįsta, kad broliui sukėlė skausmą.Labai gailisi dėl savo poelgio, brolio atsiprašė. (b.l. 112-113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. D. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos įrodymais:

Nukentėjusysis G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-08-10 apie 12.00 val. namuose įvyko konfliktas tarp jo ir brolio D. D.. Brolis konflikto metu jam įspyrė į kairę koją, jis jam spyrė atgal. Tada įvyko grumtynės, jie abu pargriuvo ant grindų. Grumtynių metu jam brolis kumščiu trenkė į akį. Matydamas, kad brolio sutramdyti nepavyks, iškvietė policiją. Konfliktą matė jo žmona ir motina. Dėl suduotų smūgių sužalojimai nepadaryti, tik sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 20-21). Papildomos apklausos metu G. D. parodė, kad konfliktas įvyko dėl jo brolio D. D. elgesio. Namuose virtuvėje brolis jam spyrė į kairę koją. Tarp jų įvyko susistumdymas. Jiems abiems atsidūrus balkone, Darius sudavė jam kumščiu į krūtinę. Jam pasidarė sunku kvėpuoti. Jam mėginant išeiti iš buto, Darius jį nustūmė iki vonios durų, suimdamas jį už kaklo, ir jam būnant prie sienos, kumščiu sudavė į kairę akį. Tokiais savo veiksmais jam brolis sukėlė fizinį skausmą. (b.l. 22-23).

Liudytoja J. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su vyru G. D., jo broliu Dariumi ir jų motina Pasvalio r., Pajiešmenių k., Sodo g. 13-8. 2014-08-10 apie 12.00 val. virtuvėje tarp jos vyro ir jo brolio įvyko žodinis konfliktas. Konflikto pradžios nematė, tik girdėjo. Atėjusi į virtuvę, matė, kaip Darius puolė Giedrių. Matė, kad Darius trenkė jos vyrui, bet į kurią vietą, neįsidėmėjo. Pati išsigando, jiems šaukė, kad baigų. Po to atėjo jų motina, kuri pradėjo juos raminti. Darius buvo nurimęs, tačiau vėl pradėjo agresyvėti, balkone trenkė jos vyrui į krūtinę.Matė, kad vyrui buvo sunku kvėpuoti. P. G. iškvietė policiją, ir jai bei vyrui išeinant iš buto, Darius vėl broliui prie vonios durų ranka apėmęs kaklą, kita ranka trenkė į galvą. (b.l. 29-31).

L. Z. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Pasvalio r., Pajiešmenių k., gyvena kartu su sūnumis D. ir G. bei jo šeima. 2014-08-10 apie 12.00 val. būdama kieme išgirdo savo bute triukšmą. Užlipusi į butą, virtuvėje pamatė ant grindų gulinčius abu sūnus, jie mušėsi. Nuo pamatyto vaizdo jai pasidarė negera. Marti nuvedė į savo kambarį, davė lašų širdžiai. Nebaigus jai gerti lašų, sūnus Darius vėl puolė Giedrių.Ji liepė jiems liautis, užstojo kelią D., ir jis ją pastūmė, bet neužgavo. Matė, kad G. būdamas balkone sunkiai gaudo orą, buvo pamėlęs. Jai vėl pasidarė bloga, ir ją išsivedė į namus atėjęs draugas P. P.. (b.l. 32-33).

2014-08-10 protokole - pareiškime nurodoma, kad G. D. pranešė apie tai, jog 2014-08-10 apie 12.00 val. Pasvalio r., Pajiešmenių k., Sodų g. 13-8, vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 1).

2014-08-10 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2014-08-10 apie 12.14 val. Pasvalio r., Pajiešmenių k., Sodo g. 13-8, bute virtuvėje, D. D., gim. 1990-07-26, broliui G. D. rankomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, sukeldamas jam fizinį skausmą (b.l. 7-11).

Byloje esančių įrodymų visetas duoda pagrindą teismui konstatuoti, kad D. D. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d., įrodyta visiškai, veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota tinkamai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – D. D. neregistruotas narkologinėje įskaitoje (b.l. 55); Psichiatrinėje įskaitoje registruotas: 2014-09-05 VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro medicininiame pažymėjime Nr. 4487 nurodyta, kad D. D., gim. 1990-07-26, pas psichiatrą lankėsi du kartus: 2009-12-09 ir 2010-02-17. Diagnozė: ūmus polimorfinispsichozinis atsilikimas (F23.0) (b.l. 51); 2014-12-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97 (duomenys neskelbtini)2014 nurodyta, kad D. D. reikalinga skirti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 62); 2015 m. kovo 30 d.- balandžio 29 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-42/2015 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D. D. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. D. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas šizoidinio tipo asmenybės sutrikimas bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. D. D. dėl psichikos būsenos nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones (b.l. 86-89), administracine tvarka baustas (b.l. 92-98).

D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus bylos aplinkybių visetą, teismui yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmę (LR BK 46 str.).

Baudžiamoji byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, nes D. D. prisipažino kaltu, byloje taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatos. Su prokuroro siūloma skirti bausme ir dydžiu kaltinamasis sutinka (b.l. 132-133).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir skirti bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., D. D. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-08-10 iki 2014-08-11.

Išaiškinti D. D., kad, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Pasvalio rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis nepaduoda prašymo reikalaujančio surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.