Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant atsakovo atstovui Giedriui Galentui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2) prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) 2014 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. V-25 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. P. skyrimo“.

Paaiškino, kad atsakovas ginčijamu įsakymu jam, kaip bankroto administratoriui, skyrė nuobaudą – viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto svetainėje. Nuobauda paskirta už tai, kad laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2014-02-02 nebuvo apsidraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pareiškėjo teigimu, Departamentas skirdamas nuobaudą pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012-03-30 įsakymu Nr. 4-299 patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, neinformavo jo apie atliekamą neplaninį patikrinimą. Atsakovas išvadoje nurodė, kad jam buvo įteiktas Departamento 2014 m. sausio 27 d. raštas Nr. (6.14)A2-327, informuojantis, kad jis gali ne vėliau kaip iki 2014-02-03 pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytos pareigos apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu vykdymo, tačiau minėto dokumento jis nėra gavęs iki šios dienos. Gavo tik atsakovo 2014 m. vasario 27 d. išvadą apie jau atliktą neplaninį patikrinimą.

Paaiškino, kad profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą atsakovui elektroniniu paštu siuntė 2014-02-05, 2014-02-06, prašė patvirtinti, kad dokumentą gavo, tačiau patvirtinimo negavo. Atsakovas, surašydamas išvadą, neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose neskirti nuobaudos už nurodytus pažeidimus, į Departamento praktiką bei teisės aktų nuostatas. Įsakymas dėl nuobaudos skyrimo yra skundžiamas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo neįsiteisėjusį įsakymą skelbti viešai. Šie atsakovo veiksmai neproporcingai suvaržo jo teises, daro žalą veiklai, kenkia reputacijai, pablogina civiliniuose procesuose vyraujančią rungimosi padėtį prieš kitus bankroto administratorius.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Departamento direktorius nuobaudą skiria išsamiai išsiaiškinęs visas aplinkybes, kai nelieka abejonių dėl administratoriaus kaltės padarius su bankroto procedūromis susijusius pažeidimus, taip pat privalo įvertinti ir tai, ar nuobaudos skyrimas yra adekvatus padarytam bankroto administratoriaus pažeidimui.

Atsakovas Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (b. l. 21–22).

Paaiškino, kad Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 37.1 punktu, 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-327 informavo pareiškėją, kad jis gali ne vėliau kaip iki 2014-02-03 pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl ĮBĮ nustatytos pareigos apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu vykdymo, tačiau pareiškėjas to nepadarė.

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2014-03-05 pateikė Departamentui administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo / poliso Nr. PCAD 020738 kopiją, iš kurios matyti, kad nuo 2014-02-03 iki 2015-02-02 jis yra apdraudęs profesinę civilinę atsakomybę, tačiau ši draudimo sutartis yra nauja ir neįrodanti, kad laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2014-02-02 jis buvo apsidraudęs. Pareiškėjas pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies nuostatą ir už tai Departamento direktorius 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V-25 pagrįstai skyrė ĮBĮ ll⁷str. 1 dalyje nustatytą nuobaudą – viešą įspėjimą. Priimant sprendimą dėl taikytinos poveikio priemonės buvo įvertinta tai, kad pažeista ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies nuostata yra imperatyvi ir ĮBĮ nenustato šios nuostatos taikymo išimčių, taip pat ĮBĮ nenustatyta aplinkybių, kurioms esant bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė galėtų būti neapdrausta. Pažeista ĮBĮ imperatyvi teisės norma turi ypatingą reikšmę visam bankroto procesui – tai teisinė priemonė, kuri užtikrina draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytos žalos atlyginimą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas truko ilgą laiką.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2290/2013 yra pažymėjęs, kad „kai teisės aktai nenumato specialaus termino viešojo administravimo subjekto sprendimams įsigalioti, jie yra vykdomi iš karto po jų priėmimo, taigi ir ginčijamo Departamento sprendimai dėl administratorių veiklos metu padarytų pažeidimų, kai nėra aptarti jų įsigaliojimo terminai, vykdomi iš karto“, todėl kritiškai vertina pareiškėjo teiginius apie skundžiamo įsakymo neįsiteisėjimą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. V-25 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. P. skyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 22 punktu, atlikdamas nuolatinę bankroto administratorių veiklos stebėseną, nustatė, kad bankroto administratorius G. P. administruoja 2 įmones, kurių bankroto procesas tebėra vykdomas, tačiau, Departamento turimais duomenimis, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo Nr. PCAD 010684 galiojimas baigėsi 2012-03-15.

Departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 45 punktu, nusprendė atlikti bankroto administratoriaus G. P. neplaninį veiklos patikrinimą ir 2014 m. sausio 27 d. raštu Nr. (6.14)A2-327 informavo pareiškėją, kad gali ne vėliau kaip iki 2014-02-03 pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus dėl ĮBĮ nustatytos pareigos apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu vykdymo (b. l. 64). Bankroto administratorius paaiškinimų nepateikė.

Departamentas, atlikęs patikrinimą, surašė 2014 m. vasario 27 d. išvadą „Dėl bankroto administratoriaus G. P. veiksmų (veikimo/neveikimo)“ (b. l. 34–35), kurioje konstatavo, kad bankroto administratorius netinkamai vykdė ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalyje nustatytą pareigą apdrausti profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, t. y. laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2014-02-02 nebuvo apdraudęs profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Išvadoje pasiūlyta bankroto administratoriui skirti ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. 2 p. nustatytą nuobaudą – viešą įspėjimą.

Bankroto administratorius 2014 m. kovo 5 d. pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nėra gavęs Departamento 2014 m. sausio 27 d. rašto Nr. (6.14)A2-327 pateikti paaiškinimus, ne kartą elektroniniu paštu siuntė profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą Nr. PCAD 020738, išvadoje neatsižvelgta į teismų ir Departamento praktiką bei teisės aktus. Pridėjo profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą CB 200056 (b. l. 26).

Departamentas 2014 m. kovo 12 d. teikimu, išnagrinėjęs prieštaravimus, pasiūlė išvados nekeisti (b. l. 25).

Departamento direktorius 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V-25, atsižvelgdamas į išvadoje nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. 2 p., bankroto administratoriui G. P. skyrė viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos turi būti paskelbtas Departamento interneto svetainėje (b. l. 24).

Pareiškėjas nesutinka su Departamento įsakymu, nesutikimą grindžia procedūriniais pažeidimais, t. y. nebuvo informuotas apie atliekamą neplaninį patikrinimą.

Vadovaujantis Taisyklių 37.1 p., tikrindamas administratoriaus veiklą, Departamentas turi teisę reikalauti iš administratoriaus per Departamento rašytiniame paklausime nustatytą terminą pateikti informaciją, ją pagrindžiančius dokumentus ir paaiškinimus dėl nurodytų veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų.

Byloje pateikto Departamento elektroninio pašto išrašo duomenys (b. l. 64, antra pusė) paneigia pareiškėjo teiginį, kad Departamentas pažeidė Taisyklių 37.1 p. nuostatas. Departamento 2014 m. sausio 27 d. raštas Nr. (6.14)A2-327, informuojantis apie veiklos tikrinimą ir galimybę pateikti paaiškinimus ir dokumentus, pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2014 m. sausio 27 d.

Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė nurodytą procedūrinį pažeidimą, nes, kaip nustatyta, jam buvo sudaryta galimybė realizuoti suteiktą teisę pateikti paaiškinimus ir dokumentus.

Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad 2014 m. vasario 5, 6 dienomis elektroniniu paštu Departamentui siuntė profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Nr. PCAD 020738 kopiją, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą draudžiama privalomuoju draudimu.

Byloje pateiktoje pareiškėjo profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo Nr. PCAD 020738 kopijoje (b. l. 31, 32) nurodyta, kad administratoriaus profesinė veikla apdrausta laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2015-02-02, o neplaninis pareiškėjo veiklos patikrinimas inicijuotas dėl laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2014-02-02 vykdytos veiklos.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai 2014 m. vasario 27 d. Departamente surašytoje išvadoje dėl bankroto administratoriaus veiksmų (b. l. 34–35) konstatavo bankroto administratorius pažeidimus, susijusius su ĮBĮ 11 straipsnio 13 dalies nesilaikymu, nes jis laikotarpiu nuo 2012-03-16 iki 2014-02-02 vykdė veiklą neapsidraudęs privalomuoju draudimu.

ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuobaudos rūšis – viešas įspėjimas, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje, kuri Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą.

Teismas daro išvadą kad nustatyto pažeidimo pagrindu Departamento direktorius pagrįstai ir teisėtai 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. V-25 paskyrė pareiškėjui nuobaudą – viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos buvo paskelbtas Departamento interneto svetainėje (b. l. 24).

Dėl pareiškėjo argumento, kad neįsiteisėjęs įsakymas negali būti skelbiamas viešai, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2290/2013 pažymėjo, kad „kai teisės aktai nenumato specialaus termino viešojo administravimo subjekto sprendimams įsigalioti, jie yra vykdomi iš karto po jų priėmimo, taigi ir ginčijamo Departamento sprendimai dėl administratorių veiklos metu padarytų pažeidimų, kai nėra aptarti jų įsigaliojimo terminai, vykdomi iš karto“.

Pareiškėjas skunde tvirtina, kad Departamento įsakymas prieštarauja teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose ir ankstesniems Departamento sprendimams, tačiau šio argumento nepagrindžia.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo ginčijamas Departamento 2014 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. V-25 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. P. skyrimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.